Dar viena rekreacinė zona

Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studijos rengėjas architektas Saulius Motieka teigė, kad ši studija buvo atlikta tam, kad pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius būtų galima paskelbti konkursą tos miesto dalies planui rengti.

„Kadangi uosto direkcija yra suprojektavusi molus, tai ten būtų marina. Tačiau teritorija būtų dar ir užstatyta. Klaipėdos bendrajame plane matome, kad ten suplanuotas miesto rekreacinis pocentris. Apie individualių gyvenamųjų namų statybą kalbos nėra, ten planuojami sporto kompleksai, SPA, poilsio zonos, nes juk pietinės miesto dalies gyventojai, kurių yra labai daug, per visą miestą turi važiuoti į Girulius ar Melnragę, tai čia būtų tokia dar viena rekreacinė zona viso miesto gyventojams“, – teigė S. Motieka, pridūręs, kad Stariškių pocentris būtų ne tik marina.

Pasak architekto, planuojama teritorija yra beveik 100 ha, maždaug tiek, kiek apima Klaipėdos senamiestis.

„Dabar toje vietoje nieko nėra, tik nedidelis miškelis, žilvičių prižėlę, akmenų priversta. Tai būtų labai patogi žmonėms nauja rekreacinė erdvė. Ten patogesnės nėra, nes bet kokius kitus norus pietinėje dalyje blokuoja uosto plėtra. O ta teritorija priklauso miestui ir nėra nė pėdos privačios žemės. Todėl miestas nėra susaistytas su privačių savininkų poreikiais ir norais ir gali be jokių problemų pastatyti rekreacinį pocentrį“, – pabrėžė S. Motieka.

Čia numatyti pastatai būtų mišrūs – pirmuose aukštuose būtų parduotuvės ir biurai, o viršuje – gyvenamieji būstai.

Tačiau esą tai nebūtų dar vienas miegamasis rajonas.

„Kalbant apie Stariškes, ne veltui paminėjau Klaipėdos senamiestį. Mūsų atliktoje galimybių studijoje mes siūlome erdvinę struktūrą projektuoti būtent kaip senamiesčio, nes bendrojo plano sprendiniuose numatyta panaši tūrinė-erdvinė charakteristika, taip pat užstatymo tankis. Čia galės būti pastatyta ir mokykla ar vaikų darželis, tokie dalykai atsiranda pagal poreikį“, – teigė architektas.

Saulius Motieka / A. Ufarto / BNS nuotr.

Kada tai bus įgyvendinta?

Stariškių rajonas būtų vystomas už Kiaulės Nugaros, prieš kurią prišvartuotas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla.

Trečioji vandenvietė naujo rajono vystymui esą netrukdys, laivybai uoste galėtų kilti nesklandumų, jei Vilhelmo kanalu pradėtų plaukioti laivai, tada, pasak architekto, tektų imtis kokių nors techninių priemonių.

„Kada šis projektas turėtų būti įgyvendintas? Į šį klausimą turėtų atsakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Kai pradėjau eiti uosto direktoriaus pareigas, labai nuliūdino faktas, kai radau dokumentus, pagal kuriuos 2012 m. tuometės Susisiekimo ministerijos, miesto ir uosto vadovų buvo priimtas sprendimas iki 2020 m. šio projekto nepradėti, išbraukti jį iš strateginių planų. Ir pinigai, kurie buvo tam numatyti net iš ES fondų, buvo perduoti Kelių direkcijai. Tai buvo pati liūdniausia informacija, kurią sužinojau 2013 m., atėjęs vadovauti uostui“, – teigė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot A. Vaitkaus, šiam projektui jau buvo parinktas rangovas, kuris buvo pradėjęs vežti medžiagas uostelio statybai prie būsimo Stariškių pocentrio.

Pasak miesto mero, dėl to atsisakymo buvo patirta tiek moralinių, tiek materialinių nuostolių.

„Kažkada toje teritorijoje buvo pamąstymų statyti kotedžus ar dar kažką, bet kai buvau uosto vadovu, sakiau, kad apie jokius kotedžus tenai mes kalbėti neturėtume, nes toje vietoje esamos išskirtinės infrastruktūros pagrindu galime sudaryti daug didesnes vertes Klaipėdos miestui ir jo gyventojams“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Čia būtų tokia dar viena rekreacinė zona viso miesto gyventojams.

Mero teigimu, kuo greičiau tas uostelis bus pastatytas, tuo skubiau pietinės Klaipėdos gyventojai, kurių yra keliasdešimt tūkstančių, galėtų dviračiais ir paspirtukais greitai pasiekti Kuršių marių pakrantę ir mėgautis poilsiu.

„Šioje vietoje yra išskirtinės galimybės pastatyti jachtų prieplauką, čia būtų galimybės buriavimo mokyklos „Žiemys“ vaikams mokytis buriuoti, taip pat irkluotojams, pastatyti kempingą ir pritraukti turistus iš Europos, yra ir daugiau kitų vizijų. Svarbu, kad uosto direkcija kuo greičiau pradėtų statyti molus, kuriuos privalo pastatyti“, – kalbėjo meras.

Kaimynystė: Stariškių rajonas būtų vystomas už Kiaulės Nugaros, prieš kurią prišvartuotas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla. / Redakcijos archyvo nuotr.

Projektą įšaldė dvidešimtmečiui

Miesto savivaldybė esą jau daro savo namų darbus – rengiami projektiniai dokumentai, kas turėtų atsirasti žemyninėje dalyje, jau atlikta Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studija.

„Man buvo labai svarbus šio projekto vystymas, jį sekiau nuo pat pradžios, tada dirbau Susisiekimo ministerijoje. Ir tik 2010 m. atsirado sprendimai šią vietą perleisti uostui, mažųjų valčių prieplaukai. Ši vieta buvo siejama ir su užteršto grunto aikštelės įrengimu. Bet po poros metų nuspręsta, kad čia nieko statyti nebereikia. 2022 m. mano iniciatyva buvo surengtas posėdis uosto direkcijoje, kaip spartinti tuos planus. Tačiau ta diskusija strigo, labai gaila buvo tos valandos, nes pokalbis buvo tuščias“, – apmaudo neslėpė meras, tuomet vadovavęs miesto tarybos opozicijai.

Pokyčiai: pastačius uostelį ir sutvarkius priėjimą prie Kuršių marių pakrantės, pietinės Klaipėdos gyventojai galėtų dviračiais ir paspirtukais labai greitai pasiekti šią vietą ir mėgautis poilsiu. / Redakcijos archyvo nuotr.

Prireiks valstybės paramos

Dabar esą viskas išjudinta, meras projektą dar sykį pagarsino prieš kelis mėnesius Klaipėdoje vykusioje jūrinėje konferencijoje.

Anot A. Vaitkaus, ten yra nemenkas plotas akvatorijos, kur būtų galima prišvartuoti 300–400 įvairaus pobūdžio laivų.

Tai buvo pati liūdniausia informacija, kurią sužinojau 2013 m., atėjęs vadovauti uostui.

Mero teigimu, apie 100 ha ploto teritorijoje ketinama sukurti modernią, gyventojų poreikius atitinkančią erdvę, įrengiant uostelį, kuriame galėtų tilpti ne tik „Optimist“ tipo laivelis, bet ir didelė jūrinė jachta.

Yra galimybė, iškasus apie 800 m ilgio jungtį ir susiejus ją su Vilhelmo kanalu, padaryti labai įdomų žiedinį vandens kelią mažųjų laivų valdytojams.

Planuojama teritorija yra piečiausioje Klaipėdos miesto geografinėje vietoje, visu vakariniu perimetru besiribojanti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribomis.

Arvydas Vaitkus / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak planuotojų, formuojamas rekreacinis pocentris būtų analogiškas Melnragei ir Giruliams.

Stariškių urbanistinio komplekso zonoje beveik 14 ha plote yra numatyta galimybė įsikurti gyventojams.

Prognozuojamas gyventojų skaičius – 1,2 tūkst., tad čia turėtų būti numatyta pastatyti ir vaikų darželį (iki 90 vietų).

Kiek tos naujos teritorijos įrengimas ir apstatymas galėtų kainuoti, kol kas nekalbama.

Meras atkreipė dėmesį, kad įgyvendinti šį projektą be valstybinio lygio paramos vargiai pavyktų.