SULAUŽYTA PRIESAIKA DIEVUI

Per metus Telšių vyskupijos Dvasinis teismas sulaukia iki 100 prašymų anuliuoti ankstesnes santuokas. Bažnyčios tribunolo atstovai pripažįsta, kad šiais laikais antrą kartą susituokti prie altoriaus yra realesnė galimybė, nei tai buvo anksčiau. Katalikų bažnyčią keistis irgi verčia laikmetis.

Per metus Telšių vyskupijos Dvasinis teismas sulaukia iki 100 prašymų anuliuoti ankstesnes santuokas. Bažnyčios tribunolo atstovai pripažįsta, kad šiais laikais antrą kartą susituokti prie altoriaus yra realesnė galimybė, nei tai buvo anksčiau. Katalikų bažnyčią keistis irgi verčia laikmetis.

Bažnytinė santuoka – amžina

Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo notaras kunigas Romualdas Starkutis teigė, kad pernai sulaukė 80 prašymų anuliuoti ankstesnes bažnytines santuokas. Esą nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo neretai praeina net metai.

"Žmonės, kurie kreipiasi į mus, mano, kad jų santuoka yra negaliojanti. Tačiau daug jų prašymų tenka atmesti, nes jie neatitinka negaliojančios santuokos kriterijų. Ar santuoka yra galiojanti, ar ne, sprendžia Bažnytinis tribunolas. Bažnytinės santuokos nutraukti neįmanoma, tačiau ji yra arba galiojanti, arba ne. Ir tai belieka išsiaiškinti", – teigė R.Starkutis.

Faktiškai Santuokos sakramentą gali nutraukti tik vieno sutuoktinio mirtis ("Kol mirtis mus išskirs"). Tačiau Dvasinis teismas nutraukti šį ryšį gali tik tada, jei katalikas buvo susituokęs su ne krikščionimi, nauja santuoka sudaryta juridiškai galiojant ankstesnei, jei vienas sutuoktinių įstojo į vienuolyną ar buvo įšventintas į dvasininkus.

Santuoką Bažnytinis tribunolas gali nutraukti ir dvasinės ar tiesioginės sutuoktinių kraujomaišos atveju.

Laikas verčia keistis

Bažnytinis tribunolas – daugeliui žmonių Lietuvoje yra nežinoma institucija. Tokių tribunolų yra kiekvienoje vyskupijoje. Būtent šis Dvasinis teismas suteikia žmonėms viltį, jei taip nutinka, naujam gyvenimo partneriui dar kartą prisiekti amžinąją meilę prie altoriaus.

"Tribunolas yra teisminė vyskupijos institucija, kurios struktūra labai panaši į civilinio teismo. Yra teisėjai, advokatas, santuokinio ryšio gynėjas ir teisingumo saugotojai. Dažniausiai tai yra dvasininkai, bet kai kurie jų gali būti ir pasauliečiai asmenys. Visi jie turi gerai išmanyti bažnytinę teisę", – teigė Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo teisėjas kunigas Andriejus Sabaliauskas.

Esą visada buvo šansas žmonėms anuliuoti bažnytinę santuoką, bet ne visi tai žino. Šiandien Katalikų bažnyčia šiuo klausimu tapo lankstesnė.

Situacija palankesnė trokštantiems antrą kartą žengti prie altoriaus tapo tada, kai popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva buvo sudaryta kompetentinga darbo grupė, kad peržiūrėtų Bažnytinį kanoną ir pritaikytų jį dabarties laikams.

Tad naujas kodeksas buvo išleistas 1983 m., kurio normatyvais vadovaudamasi Bažnyčia savo viduje tvarko savo teisines normas.

Šių laikų nesubrendėliai

Pasak A.Sabaliausko, yra atvejų, kai žmonės iki galo nesuvokia santuokos įsipareigojimų ar jiems pritrūksta psichologinės brandos. Tada yra vilties, kad Bažnytinis tribunolas gali panaikinti ankstesnę bažnytinę santuoką.

"Tie, kurie siekia anuliuoti, dažniausiai jau būna įsipareigoję kitam asmeniui, sudarę naują civilinę santuoką ir siekia gyventi sakramentinį gyvenimą. Taigi Bažnytinis tribunolas suteikia tą pagalbą žmonėms, kad jie galėtų gyventi dvasinį gyvenimą", – pabrėžė A.Sabaliauskas.

Dažnas šių laikų skyrybas Telšių vyskupijos Bažnytinio tribunolo teisėjas aiškina šiuolaikinių žmonių socialinės brandos stygiumi.

"Anksčiau žmonės būdavo brandesni. Nustatyta, kad šiais laikais paauglystės laikotarpis kai kuriems gali užsitęsti net iki 25-erių. Tai pripažįstama net oficialiai. Taigi palyginkime XXI a. pradžios ir XVII a. žmones, skirtumas akivaizdus. Anais laikais tokio amžiaus žmogus jau už viską prisiimdavo atsakomybę ir įsipareigojimus. Situacija visuomenėje keičiasi, ir Bažnyčia turi į tai reaguoti", – pripažino A.Sabaliauskas.

Dažniausiai Dvasiniam teismui tenka anuliuoti tarybiniais laikais sudarytas santuokas, kai žmonės tuokdavosi slapta, nepasirengę, tik laikydamiesi senų tradicijų ir gerai net nesuvokdami bažnytinės priesaikos svarbos.

Statistika neatitiko realybės

Tačiau žmonės skyrėsi visais laikais, net tada, kai Katalikų bažnyčia griežtai smerkė tokius dalykus. Istorikė Dalia Marcinkevičienė savo monografijoje "Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje" rašė: "Lietuvos valstybės istorijos archyve Žemaičių vyskupijos konsistorijos fonde saugomi 278 katalikų prašymai skyryboms, nagrinėti 1863–1904 m., iš jų 132 Dvasinis teismas patenkino. Lyginant su to laikotarpio katalikų santuokomis, kurių kasmet vidutiniškai Kauno gubernijoje buvo užregistruojama 8 763, galima teigti, kad vidutiniškai tūkstančiui katalikų santuokų teko 0,4 ištuokos."

Autorei retas oficialių skyrybų faktas kėlė klausimų: ar mažą skyrybų skaičių lėmė nedidelis to meto poreikis joms, ar pati kanonų teisė?

Retas to meto skyrybas galima būtų paaiškinti ir "moraliai tvirta lietuvių šeima ir niekada nelaužomu moterystės sakramentu". Tačiau istorikai sunkiai randa argumentų, kodėl katalikai tuo pat metu registravo nemažai nesantuokinių vaikų.

"Veikiau galima hipotezė, kad valstiečiai ir bajorai nesprendė savo šeimyninių problemų Dvasiniame teisme, o visuomenėje plito savavališkos neteisėtos skyrybos bei nesantuokinės šeimos", – savo knygoje išvadą daro D.Marcinkevičienė.

Bylinėjosi ir seniau

Vis dėlto ir anais laikais net turtingiems žmonėms išsiskirti būdavo nelengva.

Dvasinis teismas 1855 m. atmetė kunigaikščio Aleksandro Puzino melą. Didikas, siekdamas skyrybų, kaltino žmoną neištikimybe ir neteisėtai prigyventu vaiku. Teismo procesas truko 15 metų, Dvasinis teismas įrodė, kad kunigaikščio parodymai neteisingi, ir jo ieškinį atmetė. Šią ir kitas publikacijoje cituojamas bylas istorikė D.Marcinkevičienė išsamiai išnagrinėjo savo monografijoje.

Štai 1884 m. valstietė Marija Karšauskienė kreipėsi į konsistoriją, prašydama anuliuoti jos santuoką dėl vyro impotencijos. Po trejų metų nagrinėjimo Dvasinis teismas atmetė ieškovės prašymą.

Po to į teismą kreipėsi jau abu Karšauskai. Savo prašyme vyras pripažino negalįs lytiškai gyventi su žmona ir pretenzijų jai neturįs. Nuo pirmo jų prašymo pateikimo Dvasiniam teismui praėjus 9 metams, o nuo vedybinio gyvenimo pradžios – 13 metų, moteris vėl kreipėsi į teismą rašydama: "Teismas įpareigojo mane gyventi su vyru, tačiau, ačiū Dievui, aš su juo gyvenu 13 metų ir nuo tokio gyvenimo tik tapau ligone."

O štai 1896 m. Juozas Litvinas Dvasiniam teismui pateikė medicininės apžiūros nuorašą, kurį pasirašė 8 gydytojai. Jame teigiama, kad žmona Aleksandra neturi gimdos, kiaušidžių, ir vyras prašė jo santuoką panaikinti.

Tačiau Dvasinis teismas pabrėžė, kad pagal bažnytinius kanonus šeima sudaroma ne tik giminei pratęsti, bet ir kūno aistroms malšinti. Kadangi Litvinienė gimdyti negali, bet santykiauti gali, jų santuoka pripažinta teisėta.

Buvo tokių santuokų, kurias dėl vyro impotencijos ir panaikindavo. Būtent dėl šios priežasties Dvasinis teismas leido nutraukti 26 metų Elenos ir 56-erių gydytojo bajoro Kazimiero Skudauskų santuoką. Pastarajam leido susituokti su kita moterimi, bet tik su nejauna našle ir jokiu būdu ne su mergina.

Už dvipatystę – kalėjimas

Anais laikais savarankiškai skyrybų ir vedybų klausimą sprendę žmonės galėjo turėti problemų.

Į didelę bėdą pateko valstietė Marija Šumanienė, kuri antrą kartą susituokė juridiškai tebegaliojant ankstesnei santuokai. Už dvipatystę moteris buvo nuteista metams kalėjimo.

M.Šumanienės prašymą konsistorijai savo knygoje cituoja D.Marcinkevičienė: "Savo nuodėmę aš išpirkau, išbūdama kalėjime su savo mažamečiais vaikais, iš kurių du ten mirė. Šiuo metu esu palikta likimo valiai. Atvažiavau į savo buvusio (pirmojo, teisėto) vyro namus, bet mane su vaikais iš ten išvarė. Grįžti pas antrą vyrą negaliu, nes tam nėra juridinės teisės, ir dabar nežinau, katram vyrui teisėtai priklausau (...). Prašau teismo (...) gauti pasą, kad galėčiau įsidarbinti ir pamaitinti nelaimingus vaikus."

Šiais laikais dvipatystės įstatymai irgi netoleruoja, tačiau, spręsdami skyrybų ir vedybų klausimus, tiek suvaržymų žmonės nebepatiria, galbūt todėl oficialių skyrybų skaičius ir yra toks milžiniškas.

Santuokos ir skyrybos Lietuvoje 2001–2013 m.

2001–2013 m. Lietuvoje užregistruotos 255 972 santuokos, Klaipėdos mieste – 15 950.

Santuokų bumas Lietuvoje buvo 2008-aisiais, kai per metus įregistruotos 24 063 santuokos, Klaipėdoje tais metais irgi susituokė daugiausia porų per 2001–2013 m., tai yra 1 464.

Mažiausiai santuokų šalyje įregistruota 2002 m. Tada Lietuvoje susituokė 16 151 pora, o Klaipėdoje – tik 1 002.

Vidutinis besituokiančių vyrų amžius 2013 m. Lietuvoje siekė 33 metus, Klaipėdos apskrityje – 34 metus, vidutinis nuotakų amžius Klaipėdos apskrityje sutapo su šalies vidurkiu – 30 metų.

2013 m. Lietuvoje susituokė 1 844 poros, kurios abu sutuoktiniai bent kartą jau buvo išsiskyrę su ankstesniais partneriais.

2001–2013 m. Lietuvoje užregistruotos 2 270 nepilnamečių santuokos, daugiausia – 2001 m., kai susituokė 295 poros. 2001–2013 m. dažniausiai tekėjo pilnametystės nesulaukusios merginos – 2 145 ir tik 125 vaikinai.

Per 2004–2013 m. Lietuvoje įteisintos 104 939 ištuokos, Klaipėdoje per tą laikotarpį išsiskyrė 6 554 poros.

Daugiausia ištuokų šalyje užregistruota 2007 m. – 11 336, Klaipėdoje daugiausia porų (769) išsiskyrė 2006 m.

Skyrybų sumažėjimas Lietuvoje pastebėtas 2013 m. (9 974 ištuokos), Klaipėdos mieste mažiausiai ištuokų įregistruota 2009 m. – 541.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas