Išjudino sustingusį mąstymą

Paklaustas, kas sunkiausia buvo per pirmuosius dvejus metus mero poste, A. Vaitkus neslėpė, jog nemenkas iššūkis buvo pakeisti savivaldybėje dirbančių žmonių mąstymą.

„Daugelis buvo orientuoti į darbo procesą, nemąstydami ir nesiekdami galutinio rezultato. Todėl daugelis darbų vykdavo labai ilgai. Deja, administracijoje teko kai kuriuos žmones atleisti, kai kurie išėjo patys. O ta didžioji dalis darbų mieste dabar padaryti susitelkus visai komandai“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Meras neslėpė, jog pradžioje girdėjo kai kurių klaipėdiečių siūlymus, kad reikėjo visus tarnautojus atleisti iš savivaldybės.

Tačiau Klaipėdos vadovas su tuo nesutinka. Jis teigė, kad administracijoje dirba daug puikių darbuotojų.

Atsakiau, kad skaičiuosime kiekvieną centą.

„Viena tikrai labai gera darbuotoja, kartą svarstant miesto biudžetą, nusistebėjo, nejaugi kiekvieną 100 tūkst. eurų skaičiuosime? Atsakiau, kad skaičiuosime kiekvieną centą. Po kurio laiko ji atėjo ir pasakė, kad supranta, ko siekiu ir noriu, ir pabrėžė, kad jungiasi į komandą“, – prisiminė meras.

Per šimtas pretendentų

Per pusę kadencijos nuveikta iš tiesų nemažai.

Meras pasidžiaugė, kad šių metų miesto biudžetas su visais asignavimais ir vaiko pinigais „perlipo“ pusę milijardo ir siekia 523 mln. eurų.

„Tai yra tikrai didelė pinigų suma, kurią pavyko pritraukti įvairiais būdais. Didėja ir gyventojų pajamų bei kitų mokesčių surinkimas, taip pat įtakos turi ir taupymo programos, kurias diegiame nuo pat pirmos dienos“, – kalbėjo A. Vaitkus, pridūręs, kad Klaipėdos savivaldybė tarp didžiųjų miestų yra geriausiai panaudojanti asignavimus.

Tam esą teko įdėti nemažai pastangų, mobilizuojant savivaldybės personalą.

Anot mero, iki tol darbų vykdymui mieste buvo naudojama vadinamoji horizontalioji valdymo sistema.

„Dabar valdymo struktūra pakeista į piramidinę. Tai leido sujungti visų specialistų kompetencijas į vieną bendrą visumą. Todėl rezultatai, mano supratimu, yra augantys. Savivaldybėje pakeista atlyginimų sistema, sudarant sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti. Norint prisitraukti aukščiausio lygio specialistus, kitaip ir neįmanoma. Beje, didžiausias konkursas į specialisto vietą Turizmo skyriuje buvo 107 asmenys“, – neslėpė meras.

Nuveiktų darbų sąrašas

Meras vardijo didžiausius per pusę jo kadencijos nuveiktus darbus.

Tai yra senamiesčio ir centrinės miesto dalies fasadų atnaujinimo darbai.

Ši idėja, pasak A. Vaitkaus, klaipėdiečių buvo sutikta palankiai.

Jau sutvarkyti 24 pastatai, dar 9 tvarkybos darbų sulaukė pagal Paveldo statiniams skirtą programą.

Per šiuos dvejus metus atstatytas pilies bokštas, užsakyta centrinio miesto pašto įveiklinimo studija, rengiamas pastato remonto projektas.

Jau parengtas Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo projektas, miesto vadovų prašymu Vyriausybė įtraukė šį projektą į prioritetinių sąrašą.

Sutvarkyta krantinė ties burlaiviu „Meridianas“, vyksta Santuokų rūmų pastato ir aplinkos sutvarkymo darbai.

Meras pasidžiaugė ir privataus verslo iniciatyvomis senamiestyje – statomu viešbučiu Tomo gatvėje, kylančiu statiniu vietoj buvusių „Baltijos“ kino teatro griuvėsių, baigiamu „Salamander“ pastatu prie Biržos tilto, vykstančiais darbais Memelio miesto teritorijoje.

Per tuos metus pastatyta ir sėkmingai eksploatuojama laivų nuleidimo vieta ties Liepų gatvės tiltu.

Meras atkreipė dėmesį, kad buvo tinkamai sureguliuoti šviesoforai piko valandomis Liepų, Minijos, Pajūrio gatvėse, sugrąžinta nemažai žaliųjų rodyklių posūkiui į dešinę.

Sutvarkyta Klemiškės gatvė, baigti Liepojos plento įrengimo darbai, pradėtas tvarkyti kelias į bendruomenės namus Debreceno gatvėje.

Išvardinti darbai – tik maža dalis, kuriuos pavyko nuveikti.

Darbai: A. Vaitkaus teigimu, per pirmuosius dvejus metus einant mero pareigas pavyko nuveikti labai daug darbų ir jie mieste yra matomi. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Desovietizacija neįvyko

Vis dėlto ne visi įsipareigojimai per tuos metus buvo įvykdyti.

Kalbant apie vadinamojo Desovietizacijos įstatymo vykdymą, vos trečdalis savivaldybių desovietizacijos projektus įvykdė per tris mėnesius, kitos vėluoja arba dėl sprendimų ginčijasi teismuose.

Klaipėdos savivaldybė yra tarp tų, kurioje desovietizacija neįvyko, nors Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raginimas atsisakyti totalitarinių ar su tuo susijusių reliktų mieste buvo priminimas vykdyti įstatymą.

„Tai – klausimas ne merui, o tarybos nariams, nes aš du kartus teikiau tarybai svarstyti šį klausimą. Pirmąkart teikiau, kai buvo gautas Genocido centro kreipimasis tokį veiksmą atlikti. Tuo metu taryba nubalsavo prieš. Gavus Vyriausybės Klaipėdos apskrityje atstovo raštą, teikiau dar kartą tarybai ir dar kartą tam buvo nepritarta“, – teigė A. Vaitkus.

Meras įvardijo jo girdėtus motyvus.

Politikai esą stebėjosi, kodėl praėjus 35 metams buvo nuspręsta atsisakyti su sovietų okupacija susijusių reliktų.

„Žmonės kalbėjo, kad desovietizacijai įvykdyti buvo gana daug laiko. Priešingai mąstantys žmonės pateikė versiją, kad desovietizacijos imtasi galbūt specialiai prieš Seimo rinkimus. Čia reikėtų klausti tarybos narių, o aš, kaip miesto meras, savo darbą padariau“, – teigė A. Vaitkus.

11-ai mokyklų – renovacija

Įpusėjus kadencijai meras apgailestavo, kad kol kas labiausiai stringa mokyklų renovacijos procesai.

„H. Zudermano gimnazijos projektą teko koreguoti. Tokio apleisto mokyklos pastato per tuos kelis dešimtmečius nesu matęs. Reikėjo keisti viską – elektros instaliaciją, ventiliacinę sistemą. Tačiau ir kitos mokyklos turi tas pačias problemas. Tokių mokyklų Klaipėdoje yra 11, jas esame numatę renovuoti“, – kalbėjo meras.

A. Vaitkus pabrėžė, kad kai kurių mokyklų sporto salių atnaujinti net neverta, o reikia statyti naujas, nes šiandieninės naujos technologijos leistų pastatyti naujo pobūdžio sporto salę, kuri galėtų būti ne tik didesnė, bet ir moderni.

„Tie tvarkymo darbai, apšiltinant senų pastatų sienas iš išorės, neduoda efekto. Reikia modernių ventiliacinių sistemų. Nes dauguma salių sienos supelijusios. Kitaip tariant, mokyklų atnaujinimas tikrai pareikalaus didelių lėšų“, – neslėpė meras.

Smarvės suvaldyti nesiseka

Per dvejus vadovavimo miestui metus kol kas nepavyko išspręsti smarvės problemos pietinėje miesto dalyje.

„Dėl laiko stokos iki šiol nesusitikau su aplinkos ministru, bet tokią viltį tikrai turiu. Jau yra išaiškinti į aplinką išpylusieji riebalus, Laisvojoje ekonominėje zonoje yra išaiškinta ir nubausta viena teršusi įmonė, nubausta Dumpiuose veikianti organinių medžiagų pūdymo bendrovė. 2023 m. parašėme raštą į Aplinkos ministeriją dėl šios įmonės, bet atsakymo iki šiol negavome“, – teigė A. Vaitkus.

Meras pripažino, kad kol kas sunkiai sekasi šią problemą spręsti.

A. Vaitkus teigė bendravęs su įstaigomis, kurios išdavė leidimus miestą smardinančios įmonės veiklai, ir pabrėžė, kad būtent išdavusieji leidimus ir turi prisiimti atsakomybę už tų įmonių veiklą ir, atsiradus pažeidimams, bausti, o, esant reikalui, net atimti leidimus užsiimti šia veikla.

„Aš ir susitikimuose su gyventojais įspėjau, jei kur pamatys sunkiuosius automobilius su cisternomis stovinčius neįprastose vietose, kad praneštų policijai ar savivaldybei. Nes turime įtarimų, kad kai kurios organizacijos naktimis kanalizacijų ar kitą taršų turinį pila į lietaus nuotekų šulinius“, – pabrėžė meras.

Dėl aikštės – galvasopė

Tarp nenuveiktų darbų didžiausias galvos skausmas – Atgimimo aikštė, kurios sutvarkymas, pradėtas taip entuziastingai, staiga sustojo pernai rudenį, kai rangovai vieną po kito aptiko 27 Antrojo pasaulinio karo sprogmenis.

Tuomet statybininkai pareikalavo išgabenti iš teritorijos sprogmenis, tačiau prasidėjo nesusikalbėjimas, kas ir kaip turi išminuoti Klaipėdos miesto centre esančią aikštę.

„Labai gaila, kad mūsų valstybėje neveikia teisinis algoritmas tokioms situacijoms. Juk tai yra miesto centre. Tikiuosi, kad parlamentas išgirdo. Visa tai reikia pabaigti. Šiuo metu paskelbtas konkursas darbams atlikti“, – kalbėjo meras.

Verta atstatyti pilį

A. Vaitkus neslėpė, kad vieno iš keturių buvusių pilies bokštų atstatymas tik patvirtino, jog verta prikelti ir visą Klaipėdos pilį.

„Vien bokšto atstatymas parodė, kiek tai klaipėdiečiams suteikė džiaugsmo ir pasididžiavimo savo miestu. Pilies atsiradimas būtų didelė ambicija. Ta idėja yra tarp neįrašytų darbų, bet ji yra įmanoma“, – teigė A. Vaitkus.

Meras vardijo, kad norima perimti vienai laivų remonto įmonei išnuomotą teritoriją, kurios ji neišnaudoja, dėl to stringa Kruizinių laivų terminalo prieigų sutvarkymas.

„Turime tikslą sutvarkyti Herkaus Manto gatvę nuo geležinkelio viaduko iki Biržos tilto. Mūsų tikslas tą gatvę paversti prestižine. Taip, kaip ji, turėtų atrodyti visos gatvės Klaipėdos mieste. Teks apsitarti su politikais ir sudaryti prioritetinių tvarkomų gatvių sąrašą. Padaryti tas dangas ilgalaikes ir kokybiškas“, – pabrėžė meras, kuriam užsibrėžtiems darbams liko lygiai pusė kadencijos – dar dveji metai.