Keliautojas, visuomenininkas ir aršus Ukrainos rėmėjas Aurimas Mockus sulaukė grasinimų. Per savaitę tai jau antras išpuolis prieš žinomus žmones, garsiai reiškiančius priešiškumą Rusijos agresijai.

Per savaitę – du išpuoliai

Pirmadienį raudonais dažais buvo apipilta filmų režisieriaus Rimo Bružo tvora. Prieš tai jis buvo sulaukęs grasinimų.

„Ataka prieš mano namus yra niekingas veiksmas, parodantis, su kokio pasaulio atstovais turime reikalą. Jie yra tarp mūsų. Tai tie, kurie nori įkalti pleištą tarp baltarusių ir lietuvių. Tarp dviejų laisvę mylinčių, bendrą istoriją turėjusių tautų“, – socialiniame tinkle apie šį išpuolį rašė A. Bružas.

Vyras akcentavo, kad humanitarinis koridorius iš Baltarusijos privalo būti atviras.

„Tik reikia kažkaip susitvarkyti su humanitarinėmis vizomis patenkančiomis žiurkėmis“, – patikino R. Bružas.

Šį kartą grasinimai pasipylė jau klaipėdiečiui A. Mockui.

Visuomenininkas socialiniame tinkle sulaukė baltarusiu prisistatančio veikėjo perspėjimų.

Juose aiškiai parašyta, kad A. Mockus neva bus pamokytas taip pat, kaip ir R. Bružas.

„R. Bružas buvo pirmas, tu būsi antras. Namuose laukite paaiškinimo“, – žinutėje vebleno veikėjas.

Grasino pervažiuoti

„Aš niekada rimtai nevertinu grasinimų internetu, nes man tai prilygsta bezdėjimui, – atrodo, kad garsas išėjo baisus, bet nukentėjo kelnės. Iki šiol esu sulaukęs ne vienos dešimties grasinimų. Ypač siūlymai suaktyvėja, kai aktyviai pradedama rinkti parama Ukrainai arba tradiciškai – prieš pilnatį“, – taip į grasinimus atsakė A. Mockus.

Klaipėdietis prisiminė, jog yra sulaukęs grasinimų, esą sutikus gatvėje, jį sudaužyti taip, kad net artimieji neatpažins.

„Esą mane pervažiuos perėjoje mašina. Buvo ir tokių, kurie siuntinėdavo net ir be kelnių nuotraukas. Bet per tiek laiko nė vienas nesugebėjo net gatvėje, stovint saugiu atstumu, kažką negražaus mano atžvilgiu išlementi“, – pastebėjo A. Mockus.

Apliejo: filmų autorius R. Bružas pirmadienio rytą išvydo dažais apipiltą tvorą. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilnius – Baltarusijos?

Veikėjas, iš kurio anketos buvo siunčiami grasinimai, internete prisistato Vasil’iu Maeuski’u (Васіль Маеўскі).

Feisbuke vyras dalijasi litvinizmo šalininkų pareiškimais. Litvinizmas – tai pseudoistoriografinė teorija, esą tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrėjai yra baltarusiai.

Viename paskutinių minėto asmens įrašų teigiama, kad Vilnius – Baltarusijos miestas.

„Mes esame žemiau pasirašę laisvieji Lietuvos baltarusiai! Mes esame litvynai pagal kraują! Nuo neatmenamų laikų gyvenome nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Norime priminti, kad istoriškai Vilnius yra Baltarusijos teritorijos dalis. Vilniaus pripažinimas Naujosios Baltarusijos dalimi bus pagarbos istorinėms šaknims ir tautinei tapatybei išraiška“, – postringaujama įraše.

Internetinėje parašų rinkimų platformoje už šį pareiškimą pasirašė 109 žmonės.

Iki šiol esu sulaukęs ne vienos dešimties grasinimų.

„Mes kreipiamės į Lietuvos vyriausybę, kuriai atstovauja Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir kiti atsakingi šalies pareigūnai. Mes reikalaujame atkurti istorinį teisingumą ir pripažinti Baltarusijos anksčiau aneksuotą miestą Baltarusijos istorijos dalimi. Mes nereikalaujame Vilniaus atsiskyrimo, mes reikalaujame iš veikiančios Lietuvos vyriausybės oficialaus pareiškimo ir Vilniaus pripažinimo gimtu Baltarusijos miestu“, – rašoma peticijoje.

Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad litvinizmo šalininkų veikla siekiama padidinti etninę įtampą Lietuvoje tarp lietuvių ir baltarusių bendruomenių, nors šiuo metu nekelia realios grėsmės Lietuvos saugumui ar teritoriniam vientisumui.

„Aš galvojau, kad kelia. O ko mes turime laukti? Karas jau vyksta, jis vyksta mūsų namuose. Ukrainoje esu girdėjęs, kaip ukrainiečiai prisimena karo pradžią. Pirmiausiai į šalį pateko ir ten įsikūrė Rusijos agentai. Jų užduotis buvo kelti įtampą, užsiimti informaciniu karu. O prasidėjus aktyviems veiksmams, jie užsiiminėjo taikinių koordinačių tikslinimu“, – kalbėjo A. Mockus.

Įtaria trolių fabriką

Tai, kad sulaukė baltarusiu prisistatančio veikėjo grasinimų, A. Mockus aiškina savo spėjimu, kas gali slypėti už šios anketos vardo.

„O gal tai siekis sukiršinti mus su baltarusiais? Spėju, kad feisbuko anketa nėra tikra. Taip, turinys, kuriuo dalijamasi joje, kelia daug klausimų. Tačiau patiktukus šioje anketoje spaudžia iš Afrikos. Kiek realu, kad Afrikoje kažkas moka baltarusių kalbą ir suvokia, kas yra litvinizmas?“ – šyptelėjo A. Mockus.

Klaipėdietis tikino, kad vienas dalykas jam išties kelia nerimą.

„Jei į Lietuvą per dvejus metus atvyko apie 100 tūkst. baltarusių, esą bėgančių nuo represijų savo šalyje, kodėl jie tyli? Kodėl patys baltarusiai nepaneigia to, kad ne jie kelia litvinizmo šūkius? Kodėl jie nepasako, kad jie nėra Kremliaus valdomi „vatnikai“? Todėl aš spėčiau, kad tokius naratyvus platina Kremliaus trolių fabrikai“, – svarstė A. Mockus.