V. GRUBLIAUSKAS: TIKIUOSI, KAD KLAIPĖDA NETAPS KORONAVIRUSO ŽIDINIU

Klaipėdai atšventus Jūros šventę, dabar belieka laukti pasekmių. Labai pasiseks, jei mieste nekils koronaviruso protrūkis. Nors šiemet tradicinis uostamiesčio vasaros renginys ir nebuvo šimtatūkstantinis, masinių žmonių susibūrimų netrūko. Tai sveikatos specialistams kėlė didelį nerimą.

Vietoj eisenos – salvės

Šiųmetė Jūros šventė Klaipėdoje startavo penktadienio pavakare. Ji buvo kitokia, nei ankstesnės.

Šiemet dėl vis dar nepasibaigusios koronaviruso pandemijos atsisakyta tradicinės eisenos miesto gatvėmis.

Ją pakeitė "Baltic Sail" burlaivių patrankų pasveikinimas iš Kuršių marių ir istorinių klubų artileristų atsakas jiems nuo Kruizinių laivų terminalo krantinės.

Oficialus Jūros šventės atidarymas turėjo prasidėti penktadienį po darbo valandų, tačiau dėl nenumatytų priežasčių vėlavo daugiau nei pusvalandį.

Iš tiesų, žmonės nė nežinojo, jog Kruizinių laivų terminalo krantinėje kažkas vyks, nes apie tai buvo nuspręsta viešai neskelbti, kad nesusidarytų žmonių sambūrių.

Klaipėdiečių ir miesto svečių dėmesį patraukė istorinių karybos klubų rekonstruktoriai, krantinėje pasistatę patrankas, kurių šūviai netrukus ir pasveikino į Klaipėdą atvykusius burlaivius.

Laivai atsakė tuo pačiu. Anot karybos klubo vadovo Egidijaus Kazlauskio, tai senas jūreiviškas paprotys.

"Pasveikinti salvėmis atvykstančius laivus yra labai sena karinio laivyno tradicija Vakarų pasaulyje. Atplaukiant karinei misijai į svetimos šalies uostą, buvo saliutuojama 21 kartą. Tai buvo vadinama nacijų šūviais. Jais atvykėliai pagerbdavo tos šalies nepriklausomybę, naciją, vadovus, visus žmones. O šalies artileristai atsakydavo į tuos šūvius", – šventinių salvių prasmę paaiškino E.Kazlauskis.

Penktadienį visą dieną Klaipėdoje stipriai lijo, gal dėl to šventę paskelbusio miesto gatvėse žmonių nebuvo itin daug.

Ir atidarymo renginį stebėjo gal pusšimtis entuziastų.

Pakėlus vėliavą ant Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" stiebo, oficialiai paskelbta šių metų Jūros šventės pradžia.

Prezidentą saugojo "Aras"

Šeštadienio rytą Jūros šventėje apsilankė ir iš Klaipėdos kilęs šalies Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana Nausėdiene.

"Prezidentas dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiesiems jūroje ceremonijoje ir plaukdamas kariniu jūrų laivu "Kuršis" pagerbė iš jūros negrįžusius žmones, tuos, kurie savo gyvenimus paaukojo garsindami Lietuvą, kurdami jūrinės valstybės pamatus, puoselėdami ir kurdami šalies jūreivystės istoriją. Ši ceremonija – viena seniausių Jūros šventės tradicijų, gimusi tarpukaryje", – buvo rašoma prezidentūros pranešime.

Prezidento viešnagė Klaipėdoje šįkart buvo itin atribota nuo klaipėdiečių.

G.Nausėda bendravo tik su išskirtiniais asmenimis, teigiama, kad į jo laivą nebuvo įleisti ir specialiai pasamdyti viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" fotografai.

O prieš išvyką į jūrą aplink "Kuršį", kuriuo plaukė G.Nausėda su žmona, greitaeigiu kateriu laigė antiteroristinio būrio "Aras" pareigūnai.

Pirmasis kadetų krikštas

Šeštadienį prieš vidurdienį iš Klaipėdos pro jūros vartus į atvirus vandenis pajudėjo gausi laivų flotilė, vedama flagmano – Karinių jūrų pajėgų laivo "Kuršis" su Prezidentu ant denio.

Pirmąkart šiemet tradiciniame Jūros šventės plaukime į Baltiją dalyvavo keliolika Klaipėdos jūrų kadetų.

Jie lenkų burlaiviu "Bryza H" pirmą sykį gyvenime išplaukė į atvirą jūrą.

Vidurdienį sukaukė laivų sirenos ir iš visų vilkstinės laivų, taip pat ir flagmano "Kuršis", buvo nuleisti vainikai, skirti žuvusiesiems jūroje.

Virš laivų praskrido du NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys Vokietijos ir Ispanijos oro pajėgų bei Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai, taip pagerbdami tuos, kuriems Baltija tapo amžinojo poilsio vieta.

Šeštadienį vėjas bangas plakė į krantą, tad jau po kelių valandų žuvusiesiems skirti vainikai voliojosi Antrosios Melnragės paplūdimyje, taip pat ir tas, kurį į jūrą nuleido Prezidentas.

Pagerbė jūros veteranus

Šeštadienį Jūros šventės renginiai vyko visame mieste.

Ta proga Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje surengtas Jūrininkų susitikimas. Jame Veteranų ženklai įteikti beveik pusšimtį metų darbui jūroje pašventusiems žmonėms.

Jūrininkų susitikimai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje tradiciškai rengiami per Jūros šventę.

Jis įvyko ir šiemet, susirinko šią mokyklą baigę jūrininkai.

Aukštoji jūreivystės mokykla, veikianti nuo 1948 m., per daugiau nei 7 dešimtmečius parengė beveik 15 tūkst. jūrininkų.

Pats pirmasis šios mokyklos absolventas, gavęs pažymėjimą Nr. 1, Jevgenijus Muchinas mirė 2017-aisiais, sulaukęs 90 metų.

Jis buvo ir ilgametis Kaliningrado kapitonų klubo pirmininkas. Mokyklos muziejuje yra jo dovanotas istorinis pažymėjimas.

Tradiciniame susitikime Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža garbingus Veteranų ženklus įteikė 48 metus atidirbusiam ir dar tebedirbančiam jūrininkui Sergejui Gubkinui, kapitonui Juozui Bakanauskui (darbo stažas 43 m.), jūreiviui Jonui Šalkauskui (atidirbo 48 m.), jūrininkui Andrejui Jefremenko (dirbo 45 m.), tebedirbančiam motoristui Vladimirui Vorožbijevui (darbo stažas 45 m.), laivo komercijos vadovo pavaduotojui Juozui Pivoriui (darbo stažas 47 m.), kapitonui Viktorui Vovčenko (darbo stažas 47 m.) ir jūreiviui Algimantui Lapinskui, jūroje atidirbusiam 45 metus.

O pirmininkui P.Bekėžai buvo įteiktas pirmojo Lietuvos jūrų kapitono L.Stulpino medalis.

"Drakonų" lyderiai – tie patys

Šeštadienį buvo tiršta ne tik mieste, bet ir Dangės upėje, kur vyko "Drakonų" valčių lenktynės.

Ne ką mažiau žmonių jų pažiūrėti susibūrė ir prie krantinių.

Jau dešimtą kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuojamose varžybose rungėsi 37 komandos.

"Labai džiaugiamės, kad situacija dėl koronaviruso kojos nepakišo – visgi buvo leista surengti "Drakonų" valčių lenktynes. Kadangi šiųmetėje šventėje didžiosios eisenos nebuvo, juokaujame, kad jūrinei bendruomenei ją atstos mūsų lenktynės", – kalbėjo jau dešimtus metus prie "Drakonų" valčių lenktynių organizatorių vairo stovinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros specialistė Irina Novikova.

Tradiciškai dalyviai nebuvo skirstomi nei pagal amžių, nei pagal lytį, varžybose leidžiama dalyvauti tik pilnamečiams.

Laivo įguloje – 8 irkluotojai, vairininkas ir būgnininkas.

"Drakonų" lenktynėse negalėjo dalyvauti profesionalūs irkluotojai.

Šiemet nugalėtojais jau antrus metus iš eilės tapo teniso klubo "Kogas" komanda.

Ir šiemet, ir pernai dėl taurės su jais konkuravo "Vakarų laivų gamyklos" irkluotojai, ir šiais metais likę antri.

Trečioji vieta atiteko dviem vienodu laiku atplaukusioms įguloms – "Arijaus" ir "Novikonto" komandoms.

Varžybų organizatorių – Uosto direkcijos komanda liko vienuolikta.

Pamiršo pavojų

Lietingą penktadienį prasidėjusi Jūros šventė šeštadienį taip įsisiūbavo, kad klaipėdiečiai ir svečiai plūstelėjo į miestą.

Žmonių senamiestyje buvo tiek, kad vargiai galima patikėti, jog dar neseniai šalyje buvo karantinas.

Jie traukė pažiūrėti laivų į Kruizinių laivų terminalą, sukiojosi palei Dangės krantines, ieškojo vykstančių renginių, apie kurių laiką, vengiant didesnių susibūrimų, specialiai nebuvo skelbta.

Tačiau šis sumanymas, regis, nepavyko, nes žmonių buvo visur ir jų labai daug.

Nepaisant to, kad mieste visą savaitgalį vyko šventė, specialiosios tarnybos teigia, jog nusikaltimų, traumų ir nelaimių nebuvo išskirtinai daug.

"Saugotis reikėjo labiau"

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, paradoksas: ši Jūros šventė buvo mažesnė, santūresnė, kuklesnė, o turbūt svarstymų ir analizės bus dar ganėtinai daug.

Teko būti šventės epicentre, matyti žmonių susibūrimus, tačiau tirštų sambūrių tikrai buvo nedaug ir jie truko trumpai.

"Neeilinė šventė, neįprastas jos formatas padiktavo daug neįprastų ir neplanuotų iššūkių. Ir tikrai, reikia pripažinti, ne su visais jais buvo susidorota. Šita Jūros šventė davė daug pamokų, pirmiausia – organizatoriams", – teigė V.Grubliauskas.

Tačiau meras vylėsi, kad tų, kurie džiaugėsi, jog šventė įvyko, yra daugiau nei tų, kurie liko nelabai patenkinti.

"Situacija, kuri buvo prieš mėnesį ar pusantro ligos suvaldymo kontekste, atrodė vienaip. Dabar tą situaciją sunku vertinti, bet panašu, kad didelių grėsmių tarsi ir neturėjo būti. Teko būti šventės epicentre, matyti žmonių susibūrimus, tačiau tirštų sambūrių tikrai buvo nedaug ir jie truko trumpai", – tikino meras.

V.Grubliauskas minėjo, kad penktadienį žmonių srautus padėjo suvaldyti lietus, tačiau pripažino, jog tądien transporto srautai buvo vienas didžiausių iššūkių.

"Nėra ko nutylėti, penktadienio transporto srautai ir spūstys aptemdė žmonėms nuotaiką. Bus labai rimtai ką analizuoti ir vertinti. Tačiau džiugu, kad Jūros šventė nenutrūko, kad ji įvyko, ir tai turėtų pranokti tuos nepatogumus ir nesklandumus, kurių išvengti nepasisekė. Labai tikiuosi, kad užkratas nepaplis ir Klaipėda netaps naujos užkrato pradžios židiniu, bet saugotis tikrai buvo galima labiau. Tikėkimės, kad jūros vėjai buvo stipresni už ore tvyrojusius virusus, jei jie ten buvo", – vertindamas šiųmetę Jūros šventę, teigė Klaipėdos vadovas.