ŽYDŲ GENOCIDO ATMINIMO DIENĄ – PADĖKA GELBĖTOJAMS

Artėjant Žydų genocido atminimo dienai, Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 44 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus. 41 žmogus pagerbtas po mirties, tarp gelbėtojų – Petrauskų bei Bartkų šeimos, kurios nuo pražūties apsaugojo seseris Chaimaites.

Per holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.

Šis kraupus istorijos epizodas kasmet Lietuvoje minimas kiekvieną rugsėjo 23-iąją, tą dieną, kai buvo likviduotas Vilniaus getas.

Kiekvienas Lietuvos miestas ir miestelis yra paženklintas šia tragedija.

Nors praėjo beveik 80 metų po šių įvykių, ne visos istorijos ir jų dalyviai – žudikai, aukos bei jų gelbėtojai – iki galo atskleisti.

Vakar Prezidentas G. Nausėda Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo dar 44 asmenis, kurie nacių okupacijos metais gelbėjo žydus.

Didžiajai daliai apdovanojimai suteikti po mirties.

Tarp jų – ir darbėniškių Palmiros bei Prano Petrauskų ir Adolfinos (Prano sesers) bei Kosto Bartkų iš Būtingės šeimoms, kurios, nepaisydamos mirtino pavojaus, išgelbėjo žydaites Hają ir Ester.

Savo kraštiečių žydų istoriją, persmelktą krauju, per šešerius metus atkapstė ir ištyrė mokytoja iš Darbėnų Edita Gliožerienė.

Seserų Chaimaičių tėvas Darbėnuose, Palangos gatvėje, turėjo parduotuvę. Prasidėjus žudynių vajui, vienai sesei buvo 16, kitai – 20 m.

Jas kaimynai slapta išvežė į Būtingę pas Petrauskus, deja, merginų motina, vyresnioji sesuo Rocha su dviem mažamečiais vaikais buvo nužudyti Baltojo kalno miške.

Seserys buvo pavadintos lietuviškais vardais: Haja tapo Zuzana, o Ester – Maryte.

Paslaptį apie slapstomas merginas trejus metus saugojo visi Petrauskų ir Bartkų šeimų nariai.

Naciams pasitraukus iš Lietuvos, seserys Chaimaitės apsigyveno Klaipėdoje, ištekėjo, vėliau emigravo į Izraelį.

Vien Darbėnuose iki 1941-ųjų vasaros gyveno 550 žydų, karo mėsmalės išvengė mažiau nei dešimt.

Šiandien, Žydų genocido dienos išvakarėse, Darbėnuose 14 val. Turgaus aikštėje atidengtas atminimo ženklas, žymintis čia buvusią Darbėnų žydų sinagogos vietą.

O šaligatvio grindinyje suspindės du "Atminimo akmenys", skirti dar dviem holokausto aukoms atminti, – profesionaliam fotografui Elijachu Bruckui bei šešiolikmetei Esterai Kverelytei.