ŽYMŪS KLAIPĖDIEČIAI PASISAKĖ APIE VILTIS IR KETINIMUS ATEINANČIAIS ŽIURKĖS METAIS

Didžiosios metų pabaigos šventės – laikas prisiminti, kas buvo, pagalvoti apie ateitį ir tarti palinkėjimus. Kokie bus artėjantys 2020-ieji?

Miesto meras Vytautas Grubliauskas:

– Turbūt gyvensime taip, kaip patys tą gyvenimą dėliosimės, kiek kiekvienas pasistengsime, kad gyventume gražesniame, švaresniame, saugesniame mieste. Palinkėčiau kiekvienam klaipėdiečiui rasti laiko pabūti su mintimi, kas iš tiesų yra šventos Kūčios ir Kalėdos, kokia yra šių švenčių prasmė, ir pajausti tikrąją jų dvasią, o ne šurmulį, kurio dabar yra labai daug ir jis dažnai viską užgožia. Artėjantys metai bus tokie, kokius mes sukursime, tiek šventiški, gražūs, viltingi, kiek mes juos norėsime tokius matyti.

Klaipėdiečiams linkiu kiekvienam tapti meru savo laiptinėje, kieme, gatvėje, mikrorajone ir gyventi aktualiausiais rūpesčiais. Ne laukti, kol kas nors padarys, o klausti savęs, ką padariau ir ką dar padarysiu. Tada Klaipėda tai labai greitai pajaus. Nelaukti malonių iš kur nors, o, būnant reikliems kitiems, tokiais pat negailestingai reikliems būti ir sau. Tada gyvensime mieste, kur kiekvienas miestietis yra ir meras, ir pilietis, ir miestietis.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Linkiu visiems orientuotis į gėrį, kurti pozityvą nelaukiant, kad kas atsitiktų blogo ir po to ieškoti naudos sau. Mūsų laukia labai daug darbų, apie tai jau nemažai kalbėjome. Miestas gyvens dinamišką, aktyvų gyvenimą, kaip kad buvo iki šiol, kaip dabar, taip ir ateityje Klaipėdos lauks nemažai iššūkių. Turime ne jų išvengti, o turėti į juos savus atsakymus. Ruoškimės gyventi aktyviai, atsakingai, taip miestą padarysime gražesnį.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas:

– Mums, policijos pareigūnams, kitais metais reikia neprarasti noro būti geriausiems savo srityje, stengtis taikyti inovatyviausius darbo metodus, kad visas regionas ir pajūrio kraštas būtų saugus vietos gyventojams ir svečiams. Kasmet užsibrėžiame naujų tikslų, kurie virsta tam tikrais skaičiais, už kurių slepiasi įdėtas darbas, išgelbėtos gyvybės ir išsaugotas turtas. Taip mūsų aplinka tampa vis saugesne. Visuomenei linkiu pasitikėti policija, kuri be visuomenės pagalbos taip pat negali išsiversti. Mes privalome būti vienu žingsniu toliau nei nusikaltėliai, kitaip gali būti rimtesnių pasekmių, kurios brangiau kainuoja ir reikalauja daugiau laiko.

Po Naujųjų metų mūsų lėšų asignavimų valdytoju taps nebe Policijos departamentas, o Vidaus reikalų ministerija. Visada tikimės pagerėjimo. Žymaus atlyginimų padidėjimo nematome, bet, diegdami naujoves tvarkant dokumentus, registruojant daiktinius įrodymus ir atliekant kitus biurokratinius dalykus, taupome lėšas. Be to, tenka mažinti darbuotojų skaičių, taip po truputį taupomi pinigai. Kitais metais teks šalinti policijos pertvarkos metu susidariusius trūkumus, tobulinsime mūsų darbą.

Klaipėdos muziejininkas Dionyzas Varkalis:

– Kokios gali būti įžvalgos kitiems metams, jei valstybė pjauna paskutinę vištą, nešančią auksinius kiaušinius? Neturime pinigų padidinti pensijas trimis eurais, o valstybinį uostą norime paversti privačia kompanija. Ar galime pasitikėti tokia valstybe? Visas pasaulis jau rūpinasi ekologine situacija, dega didžiuliai miškai, stengiamasi kaip įmanoma daugiau jų išsaugoti, o mes šluojame miškus, nepalikdami medelio, plynai. Su kokiais jausmais aš, sąjūdietis, turiu sutikti Naujuosius metus, kai, visą gyvenimą dirbęs Lietuvai, dabar matau, kaip ji šluojama nuo žemės paviršiaus? "Valstiečiai", žadėję stabdyti plynus kirtimus, juos dar labiau padidino ir taip užgavo pačią skaudžiausią lietuvio sielos stygą.

Man yra labai liūdna, kad Seime sėdi tokie žmonės, su kuriais neįmanoma susikalbėti, kurie viena žada, o daro visiškai kitką. Žmonės, pasivadinę žaliaisiais, naikina viską, kas žalia. Kito kelio, kaip bylinėtis, nebėra, neleisime sunaikinti valstybės. Mes iškovojome nepriklausomybę, bet situacijos nesuvaldėme. Čia esame kalti, įmanoma išspręsti visas problemas, bet reikia įkurti vieną dešiniąją partiją, o dabar jų jau yra bene devynios. Jei sueitų visi į vieną krūvą, būtų kumštis. Bėda, kad Lietuvoje visi nori būti kunigaikščiais.

Leidėjas Saulius Jokužys:

– Linkiu visiems optimistiškų metų. Bus sunku, bet mes turime laimėti, nepaisant to, ką su mumis, tauta, darys mūsų pačių išrinktieji. Esame Europos dalis, o būtent Senajame žemyne dabar vyksta įvairūs reiškiniai, jie gali blogesniąja prasme užkabinti ir mus, to žemyno nykštukus. Nereikia tikėtis, kad kas nors ką nors duos ar padovanos. Kalėdų Senelis atneš viltį, kurią mes patys turėsime pasiimti. Bet galiausiai viskas bus gerai, reikia to norėti ir tikėti.

Skulptorius Arūnas Sakalauskas:

– Tradiciškai tikiuosi, kad kiti metai bus geresni negu šie, sau ir visiems linkiu, kad būtų sveikatos. Kai žmogus sveikas, tada ir namiškiai laimingesni, tada ir Klaipėdai geriau. Linkėčiau, kad kiti metai būtų gražūs darbais, kad tiek man, tiek mano žmonai, tiek mano sūnui pavyktų padaryti įdomių darbų. Labai norėčiau, kad Klaipėda vis puoštųsi ir būtų vis gražesnė, kad atsirastų kas nors naujo, o gyvenimas dėl to būtų įdomesnis. Labai norėčiau ir viliuosi, kad kitais metais pagaliau pavyks sutvarkyti K. Donelaičio aikštę. Privatus fondas "Žaliuok, mano mieste" ėjo visus kryžiaus kelius, ir dabar yra vilties, kad šis projektas bus įgyvendintas. Tai yra didžiausia mūsų viltis ir noras.