Daugelis mūsų šalies žmonių žino, kad mėgėjų pasipelnyti svetima sąskaita mūsų šalyje yra labai daug, todėl manosi žinantys, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Melagių ir apgavikų, siekiančių apmulkinti mūsiškius Lietuvoje, esama ir užsienyje. Šie gerai išmano psichologiją ir tikisi, kad esame neišmanėliai bankiniuose reikaluose.

Mohamedas "susidomėjo" namu

Klaipėdietė Aldona, tapusi pensininke, nusprendė, kad laikas parduoti brangius ir nebereikalingus daiktus. Todėl pirmiausia internete pasiskelbė parduodanti namą.

Porą savaičių jos skelbimu niekas nesidomėjo.

Vieną dieną moteris nustebo sulaukusi trumposios žinutės į savo mobiliojo ryšio telefoną, labiausiai nustebino tai, kad ji buvo parašyta anglų kalba.

Siuntėjas rašė, jog susidomėjo jos namu, ir paprašė su juo susisiekti elektroniniu paštu.

"Pamačiau, kad elektroninio pašto adresas yra kažkokio Mohamedo, ir jam nerašiau laiško. Pirmiausia pamaniau, kad joks Mohamedas nerašys man angliškai, o jeigu ir sugalvos kas pirkti namą, tai bus lietuviškai kalbantis žmogus. Žodžiu, man ši žinutė pasirodė nerimta, todėl nesusisiekiau su tuo asmeniu. Ta istorija tuo baigėsi, bet pasėjo mano galvoje abejonių", – pasakojo klaipėdietė.

Ragino parduoti greitai

Praėjo nedaug laiko ir moteris sumanė parduoti jai nebereikalingą priekabą laivui vežioti.

Apie savo ketinimą jos atsikratyti moteris taip pat pranešė internetiniame tinklalapyje.

Ir vėl kelias savaites šiuo daiktu niekas nesidomėjo, kol vieną dieną Aldona gavo žinutę į telefoną, kurioje vėl angliškai buvo teigiama, kad tas asmuo susidomėjo priekaba.

Moteris iškart pastebėjo, kad vietoje siuntėjo telefono numerio buvo parašyta: "Bella".

Nurodytame elektroniniame pašte buvo nurodyta "Bella Wiliamson". Klaipėdietę tai privertė įtarti klastą, bet ji vis dėlto pradėjo susirašinėti.

"Iškart supratau, kad tai nesąžiningas žmogus ir veikia jis lygiai taip pat, kaip mūsų telefoniniai sukčiai. Minėjo, kad labai skuba, kad mano priekabos jai labai greitai reikia, sutiko su visomis sąlygomis ir mano prašoma kaina. Ji pažadėjo sumokėti pas mus veikiančiu ir gana populiariu elektroninių apmokėjimų bei pinigų pervedimų būdu. Be to, ji patikino, kad jau po poros dienų atvažiuos jos agentas ir su jos įgaliojimu paims priekabą", – apie susirašinėjimą su menama pirkėja pasakojo Aldona.

Po prašymo paskambinti – tyla

Kadangi moteris yra dirbusi banke ir išmano, kur jos gali tykoti pavojai, paprašė atsiųsti jos asmens dokumento kopiją, nurodyti savo adresą bei telefono numerį.

Atsakyme buvo paaiškinta, kad atvyks pirkėjos, gyvenančios Dubline, agentas ir sutvarkys visus formalumus.

"Galiausiai matau, kad į mano prašymus nereaguojama, visos kalbos panašios į mulkinimą. Tada parašiau, jei jau taip skuba, tegu paskambina man ir pasikalba gyvai. Tuo viskas ir baigėsi, nebebuvo nei elektroninių laiškų, nei žinučių, o juo labiau nesulaukiau skambučio", – prisiminė Aldona.

Kadangi moteris gerai moka angliškai, pastebėjo, kad laiškuose būta klaidų, tiesa, nelabai šiurkščių.

Jai tapo visiškai akivaizdu, kad su ja bendravo sukčiai. Klausimas tik vienas – ar tai sukčiai iš Lietuvos, o gal ją pasiekė tarptautinių nusikaltėlių laiškai.

Moteris svarstė, ar apie tai pranešti policijai, bet suprato, jog nėra patyrusi žalos, tad vargu ar pareigūnai imsis ieškoti, kas ketino ją apmulkinti.

Gali įvelti ir vežėjus

"Įsivaizduoju, ką toliau būtų darę tie asmenys. Galbūt būtų pasamdę normalią transportavimo įmonę ir tie žmonės, patys to nežinodami, būtų tapę nusikaltėlių bendrininkais. Juk jie būtų gavę užsakymo dokumentus ir būtų niekuo dėti. Todėl būtų reikėję iki galo pasekti, kas paims tą priekabą. Galbūt būtų įmanoma užkirsti kelią nusikaltimui ir smogti per nagus sukčiams", – svarstė moteris.

Aldona įsitikinusi, kad būtų praradusi priekabą laivui vežti ir negavusi už ją nė cento. Mat siūlytas būdas apmokėti už daiktą numato galimybę per tris dienas siuntėjui susigrąžinti išsiųstą sumą.

Menama pirkėja būtų viso labo parodžiusi, kad moka pinigus, bet realiai eurai nebūtų jos pasiekę.

Vos vežėjai išvairuotų iš klaipėdietės kiemo, sukčiai susigrąžintų mokėjimą.

"Jie siūlė man pervesti pinigus negarantuota mokėjimo sistema. Tai ne pervedimas į banko sąskaitą. Visiškai nesunku susikurti virtualią paskyrą, gauti prisijungimo vardą ir pamatyti skaičius. Aš visu šimtu procentų įsitikinusi, kad realių pinigų nebūčiau gavusi. Jeigu nebūčiau dirbusi banke ir neturėčiau žinių bei suvokimo, būčiau patikėjusi sandorio tikrumu, kaip buvo bepatikintis mano sutuoktinis. Būčiau atsidariusi tą virtualią sąskaitą ir išvydusi neva pasiųstą man sumą, bet jų negalėčiau iškart paimti. Netrukus atvažiuotų vežėjai, išgabentų mano brangų daiktą, o aš pabandyčiau pasiimti pinigus, bet jų ten nebebūtų. Tai lyg šuniui pamojuoti kaulu, bet jo neduoti. Kur ieškoti kaltų, neaišku, nes jokio realaus kontakto neturėčiau", – įsitikinusi klaipėdietė.

Manipuliuoja psichologija

Kai sandoris sudaromas su tikra įmone ar pardavėju, pirkėjas ar pardavėjas gauna visus jo rekvizitus ir bet kada gali pareikšti pretenzijas, jei atsitinka kas nenumatyto.

Sukčiai labai gudriai manipuliuoja aukos psichologija – sutinka su prašoma kaina, skubina ją kaip galima greičiau sudaryti sandorį, pagiria daiktą ir jaučia, kad žmogus nori gauti kaip galima greičiau pinigus.

Klaipėdos apskrities Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Jurijus Domnenka teigė, kad kol kas tokiu būdu, kaip pasakojo Aldona, apgautų žmonių pareiškimų jam dar neteko tirti.

Pareigūnai neatmeta galimybės, kad toks sukčiavimo būdas gali greitai išplisti ir mūsų šalyje.

Mūsų šalies piliečiai nuo sukčių dažniausiai nukenčia kitais būdais, kai bando brangius daiktus internetu pirkti. Dažniausiai prarandamas avansas, o pirkinys negaunamas.

Visas šias suktybes aiškinasi pareigūnai, įgudę tirti nusikaltimus internetinėje erdvėje.