GALIMAI NEBLAIVAUS RUSIJOS DIPLOMATO ISTORIJA: PAREIGŪNŲ VEIKSMAI – PROVOKACIJA?

Įtarimus, kad Rusijos diplomatas galėjo vairuoti neblaivus, jo vadovai paneigė, o policijos bandymą patikrinti įtartino vairuotojo blaivumą vėl vadino provokacija, tačiau policininkų elgesį vadino korektišku.

Vėlų vasario 21-osios vakarą policija sulaukė pranešimo apie tai, kad automobilį mieste vairuoja galbūt apsvaigęs asmuo.

Kaip ir kitais panašiais atvejais, policininkai suskubo ieškoti pranešėjo paminėto automobilio ir sustabdė jį Šiaurės prospekte.

Vairuotojas nebendravo tiesiogiai su policininkais, jis neatidarė durelių ir nepravėrė lango, tik priglaudė savo vairuotojo pažymėjimą prie automobilio lango.

Siekdami išsiaiškinti, ar diplomatiniais numeriais pažymėtą automobilį vairavo blaivus asmuo, pareigūnai nesiėmė jokios prievartos.

Kai atvyko kitas diplomatas, šiam buvo leista nuvairuoti minėtą automobilį su įtartino blaivumo konsulato darbuotoju viduje.

Tai buvo ne pirmas panašus atvejis mūsų mieste, todėl "Klaipėdos" korespondentai išsiuntė raštu klausimus Rusijos Federacijos generaliniam konsului.

Antradienį konsulato darbuotojai atsakė į paklausimą.

"Vasario 22-osios naktį Klaipėdos policijos pareigūnų sustabdyto Rusijos diplomato blaivumas ir veiksmų adekvatumas jam sugrįžus Generalinio konsulato vadovams abejonių nesukėlė, – tikino Rusijos Federacijos generalinio konsulato darbuotojai. – 2018 metų spalį uostamiesčio policijos pareigūnai pabandė sulaikyti kitą Generalinio konsulato diplomatą. Norėtume atkreipti jūsų dėmesį, kad abiem atvejais kokių nors faktų, liudijančių, jog mūsų darbuotojai galėjo pažeisti įstatymus arba sukėlė grėsmę saugiam eismui ar sutrikdė viešąją tvarką, mums nebuvo pateikta. Todėl peršasi išvada, kad minėtus įvykius dėl perteklinės "globos" Lietuvos teisėsaugos organai išprovokavo. Tuo pat metu norėtume pažymėti, kad iš esmės policijos pareigūnų veiksmai, bendraujant su mūsų diplomatais minėtų incidentų metu, buvo korektiški."

Savo laiške konsulato darbuotojai pabrėžė, kad reziduodami mūsų šalyje vadovaujasi 1992 m. konsulinės konvencijos tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais bei 1963 m. Vienos konvencija, kurioje aptariami konsuliniai santykiai.

Šiuose dokumentuose aptariamas rezidavimo šalyje galiojančių įstatymų gerbimas bei laikymasis.