UOSTAMIESČIO UGNIAGESIAI GELBĖJO USŪRINĮ ŠUNĮ IR KATĘ

Ugniagesiams gelbėtojams dažną dieną tenka gelbėti į keblią ar net pavojingą padėtį patekusius gyvūnus. Specialios instrukcijos tam neturintys gelbėtojai pasitelkia išmonę ir patirtį.

Pirmadienį ryte vieno gelbėtojų automobilio ekipažas su sirenomis lėkė link Dangės. Jiems buvo pranešta, kad katinas negali užšokti ant krantinės.

Ir tikrai, gyvūnas kažkokiu būdu atsidūrė prie pat vandens ir nesugebėjo sugrįžti į saugią vietą. Šįkart gelbėtojų darbas nebuvo sudėtingas, naminiai gyvūnai paprastai nebijo žmonių.

Kiek kitokia sekmadienį ryte buvo gelbėjimo operacija Šaipiuose, kur į poros metrų gylio šulinį buvo įkritęs usūrinis šuo.

Gyvūno laimei, šulinys buvo sausas, bet išlipti pačiam jam nesisekė. Tai pamatę žmonės iškvietė gelbėtojus. Jie nuleido glaustines kopėčias ir sugebėjo ant gyvūno kūno užnerti virvę.

Usūrinis šuo nėra agresyvus, o užpultas jis neretai apsimeta nudvėsusiu, todėl ištrauktam gyvūnui nuimti virvę nebuvo labai sudėtinga. Jis liko nesužalotas.

Ugniagesių teigimu, kur kas sunkiau gelbėti didelius naminius ir laukinius gyvūnus.

„Kiekvieną kartą reikia labai pagalvoti, kaip imsimės gelbėjimo darbų. Kažkokių instrukcijų tam neturime. Mažesnius padarus apgaubiame brezentu ir paimame rankomis. Aišku, būtinai mūvime pirštines, kad gyvūnas nesukandžiotų ir neapibraižytų. Jei gyvūnas labai didelis, kviečiamės gamtosaugininkus ar gyvūnų apsaugos specialistus. Kartais tenka žvėris užmigdyti ir tik tada galvoti, kaip juos iškelti ar ištraukti“, – pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Linas Pušinskis.