Tiesiog norėjau pasakyti, kad džiaugiuosi, gyvendamas netoli jūros. Užtenka trumpo pasivaikščiojimo iki bangų, kad galva vėl būtų švari, o širdis – rami. Net ir paprasta diena, man, pensininkui, o ir, tikiu, kad ir svečiui, čia turi atostogų prieskonį. Ypač vakarais mėgstu atvažiuoti į senamiestį ir pasivaikščioti Danės krantine ar tiesiog pasėdėti ant suoliuko, pastebėti praplaukiančius laivus.

Pensininkas

Jaunimas gyvena dėl savęs?

Labai nemandagus mūsų jaunimas. Neturi supratimo, kad moteris reikia praleisti pirmas. Nesvarbu, ar duris atidaryti, ar į autobusą įlipti, ar į parduotuvę patekti. Jaunimas gyvena sau, tėvai – sau. Mokyklose, atrodo, irgi nelabai kas kalba apie pagarbą, etiką ar elementarų mandagumą. Viskas sukasi apie pažymius, egzaminus, bet ne apie tai, kaip būti žmogumi.

Laura

Fontanas – ne vieta maudynėms

Norėčiau atkreipti dėmesį į vaikų maudynes Neringos skvere esančiame fontane. Man atrodo, kad tas vanduo nėra švarus ir tikrai nėra pritaikytas maudynėms. Suprantu, kad karštą dieną norisi atsigaivinti, bet tokiose vietose vanduo nėra valomas taip, kaip, pavyzdžiui, baseinuose, todėl gali būti pavojingas sveikatai. Gal reikėtų paskleisti daugiau aiškių ženklų ar pastatyti informacinį stendą, kad maudytis fontane – draudžiama.

Paulina

Klaipėda – ne lenktynių trasa

Man labai nepatinka, kai laukiant, kol užsidegs pėstiesiems skirtas žalias šviesoforo signalas, dviratininkai už nugaros ima bumbėti, skubinti arba vos ne važiuoti per galvas, kad spėtų patekti į kitą gatvės pusę. Jie važiuoja greitai, pavojingai, be jokio signalo ar perspėjimo, o kai kas nors išsigąsta ar nespėja pasitraukti, dar ir piktai dėbteli. Miestas nėra lenktynių trasa. Gal laikas ir dviratininkams prisiminti, kad kultūra kelyje – ne tik automobilių vairuotojų ar pėsčiųjų atsakomybė.

Jeronimas