Ketvergių pašonėje prie upės yra kelios puikios vietos iškylai. Tačiau ten važiuoti nesinori, nes kiekvieną kartą tenka pirma surinkti kažkieno paliktas šiukšles ir tik tada patiems ilsėtis. Prieš keletą metų pati mačiau ten ant kiekvieno medžio pritvirtintus įspėjimus nešiukšlinti. Bet kur tau. Dabar ten baisiau nei sąvartyne. Kaip baisu, kad iš kitų reikalaudami kultūros patys esame nevaleikos.
Inga
Paslaugos laukėme valandą
Neseniai man prireikė išsikeisti litus į užsienio pinigus. Užsukome į banką, kuris įsikūręs Taikos prospekte tarp "Vėtrungės" ir "Akropolio". Apsidžiaugėme, kad žmonių buvo visiškai mažai. Bet paaiškėjo, jog tai visai nereiškia, kad paslaugą galima gauti greitai. Nustebome – laukti teko 45 min. Keista, kad banko darbuotojai taip ilgai delsė suteikti tokią greitai atliekamą paslaugą.
Viktorija
Ženklai tikrai kelia pavojų
Kelio ženklai Klaipėdoje tikrai kelia pavojų pėstiesiems. Pati rudenį Vilties gatvėje įpuoliau į tokį ženklą ir susidaužiau akinius bei susižeidžiau skruostą. Gerai, kad akis liko sveika. Todėl raginčiau mūsų savivaldybės darbuotojus ne tik senamiestyje pakeisti kelio ženklus mažesniais, bet apžiūrėti ir kitas miesto vietas. Ženklai, skirti vairuojantiesiems, neturi žeisti pėsčiųjų.
Svetlana
Valyti gerai, bet geriau nešiukšlinti
Man patinka akcija "Darom". Jos metu apsivalome, bet ar ne per gerai šiukšlintojams? Jie dergia, kur pakliuvo, o mes, kurie niekada niekur net bilietėlio nenumetame, einame ir kuopiame sąvartynus. Gal jau laikas pradėti auklėti žmones, kad nereikėtų "Darom". Sugalvokime akciją "Gyvename švariai".
Danutė
Apgavikai gundo indais
Ir mane buvo užkalbinę lenkai, kurie apgavo senuką. Manęs klausė, kur yra kokia "Carito" ar kita labdaros organizacija, gyrėsi norintys padovanoti po parodos likusius indus. Kitą kartą jie man jau siūlė indus pirkti pusvelčiui. Kiek pinigų už juos būtų prašę, nežinau, nes nesileidau į kalbas. Būtų gerai, jog visi žmonės žinotų, kad tai sukčiai. Va, senukus apgavo. Kitą kartą, kai tik užkalbins, skambinsiu į policiją.
Irena
Teismai laukia, kol mirsime
Jau šeštus metus vyksta teismai dėl nuosavybės atidalijimo nuo bendrosios. Bylinėjamės su giminaičiais. Man jau 90-ti metai, tiek pat ir mano sutuoktiniui. Kiek dar galima? Jau nebeturime vilčių sulaukti pabaigos. Ar taip daroma tyčia? Vyras atsigulė į Slaugos ligoninę. Teismams turi būti gėda, kad negali pabaigti tokios bylos. Gyvenu antrajame aukšte, sunkiai vaikštau, o laiptais lipti – tikra kančia. Kai ateina laiškanešė su šaukimu į teismą, esu priversta rėplioti žemyn arba mesti raktą pro langą. Jeigu teisėjai pamatytų, kiek kančių kainuoja tokia gaišatis, gal susimylėtų ir baigtų tyčiotis.
Stefanija
Naujausi komentarai