ADVOKATAS DĖL MIRTINO LEGIONELIOZĖS PROTRŪKIO: KAŽKAS ŠIOJE SITUACIJOJE TURI BŪTI KALTAS

Kas kaltas, kad keturi legionelėmis užsikrėtę gyventojai mirė, o net dešimt susirgusiųjų buvo paguldyti į ligoninę, vis dar neaišku. Aišku viena, kad šie žmonės gyvena tiek daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose. Ir daugeliui jų karštą vandenį tiekia AB „Kauno energija“. Tad kur ieškoti teisybės, kas turėtų atlyginti žalą ir netektį mirusiųjų artimiesiems, LNK žurnalistas kalbėjosi su advokatu Valdemaru Bužinsku.

– Tiek daug susirgusių, fiksuotos mirtys. Kai kurie žmonės – vis dar reanimacijoje. Ar neturėtų būti gautas atsakymas, kas dėl to kaltas ir kas už tai turi atsakyti?

– Šie faktai privalo būti ištirti ir teisiškai įvertinti. Nesakau, kad kažkas konkrečiai turi būti nubaustas, bet jeigu yra kaltų asmenų šiame procese, tai jie taip pat turėtų būti patraukti atsakomybėn. Čia – nenaujas atvejis. Panašus įvyko 2017-aisiais Vilniuje. Ir turėjome netgi keletą bylų, kurios daugmaž sėkmingai baigėsi.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ką rekomenduotumėte tiems asmenims ar nukentėjusiųjų artimiesiems? Kur pradėti ieškoti tos teisybės?

– Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai. Ką patarčiau? Yra du variantai. Vienas – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri veikia pagal vieną bendrą principą, t. y. saugo vartotojų interesus dėl nekokybiškai pateiktų paslaugų, prekių ir t. t. Šiuo atveju vanduo yra prekė, už kurią gyventojai moka ir kuria naudojasi. Ir ta prekė turi būti pateikta kokybiška, atitikti tuos standartus, kurie keliami šiam produktui. Tie reikalavimai yra ganėtinai aiškiai aprašyti Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Be to, ir Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra paruošęs tą metodiką. Kitas variantas – kreiptis į patį NVSC, kuris turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti to užkrato židinį. COVID-19 pandemija nutraukė šios metodikos ir atsakomybės paskirstymą, nes tuo metu buvo susikoncentruota į kitokio pobūdžio susirgimą, kurio židinį labai sunku nustatyti. O nustatyti sudėtinga todėl, kad, skirtingai nuo legioneliozės, koronavirusas perduodamas žmogui nuo žmogaus. Na, o šiuo atveju šaltinį nustatyti yra gerokai lengviau.

Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai.

 

– Bet tai ilgas procesas. Gal nukentėjusieji iškart galėtų kreiptis į vandens tiekėjus ar namo administratorių, kad viskas vyktų greičiau? NVSC teigimu, užsikrėsti legionelioze geriant vandenį sudėtinga, tai dažniausiai įvyksta prausiantis ir įkvėpus užkrato su garais. 

– Kai yra daug atsakingų institucijų, gaunasi taip, kad niekas nekaltas. Kai žmogus kreipiasi į VVTAT, turi nurodyti, įvardinti kaltininką, bet yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui,  NVSC, pasitelkdamas ir kitas institucijas, turi begalę būdų nustatyti židinį. O nustačius jau turi būti keliamas kitas klausimas, kas konkrečiai kaltas dėl gyventojams tiekiamo nekokybiško produkto, dėl konkretaus pažeidimo. Dar norėčiau pabaigoje priminti, kad 2020 metais buvo pakeistas baudžiamojo kodekso 277 straipsnis, tame tarpe ir antra dalis, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už užkrečiamų ligų, epidemijos taisyklių pažeidimą. Mano supratimu, viešą interesą gindamos jau turėtų kreiptis ir teisėsaugos institucijos.