Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti epidemiologei Loretai Ašoklienei, jos sutuoktiniui ir sūnui, Ašokliai nutarė neatsakinėti į valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Manto Jurkėno klausimus.

„Kaltinamieji davė parodymus, kaltinamieji L. Ašoklienė, jos vyras ir sūnus atsakė į teismo, advokatų klausimus, o į prokuroro klausimus atsakyti atsisakė“, – Eltai sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Anot jos, Ašokliai teigė atsisakantys atsisakyti prokuroro klausimus, nes mano, jog prokuroras yra šališkas jų atžvilgiu.

Anksčiau L. Ašoklienės sutuoktinio Edvino Ašoklio gynėjas prašė teismo nušalinti nuo bylos valstybinį kaltinimą byloje palaikančius prokurorus M. Jurkėną ir Ramūną Pačebutą, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

Pasak Panevėžio teismo atstovės spaudai J. Gudelienės, ketvirtasis kaltinamasis byloje Aimutis Tumalavičius pirmadienį sutiko atsakyti ir į prokuroro klausimus.

Kaip skelbta anksčiau, Ašokliai kaltės nepripažįsta, ketvirtas kaltinamasis, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojas, A. Tumalavičius kaltę pripažįsta iš dalies.

Panevėžio apygardos teismui perduotoje baudžiamoje byloje kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis pateikti PSPC direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienė, jų sūnui Kazimierui Ašokliui bei E. Ašoklio vadovaujamos gydymo įstaigos darbuotojui A. Tumalavičiui.

Bylos duomenimis, Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis. Į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1,2 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus. Be to, teisėsaugos duomenimis, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.