ADVOKATAS – APIE ŽIAURŲ JURBARKIETĖS BUDELIO ELGESĮ: MES PUIKIAI ŽINOME, KODĖL ŽMONĖS TAIP DARO

Praėjusį penktadienį Klaipėdos apygardos teisme buvo iš naujo atversta žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės byla. Merginos skriaudėjas pakeitė ne tik advokatą, bet ir savo poziciją bei atsiėmė anksčiau pateiktą skundą. Rudenį byloje planuojama apklausti reikšmingus liudytojus.

Pakeitė poziciją

„Skundas buvo surašytas (buvusio – „Kauno diena“) Manto I. gynėjo. Gynėjas pasikeitė. Skundą aš peržiūrėjau ir man pasirodė, kad jis nereikalingas, nes klaidina. Skunde buvo prašoma išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti, nes neva gera valia Mantas atsisakė tęsti savo veiksmus. Jam inkriminavo pasikėsinimą išžaginti, o jis parašė skundą, kad jis pats savo bandymą nutraukė. Tai – teisinės vingrybės, bet pasižiūrėjus visą bylą, paties Manto parodymus, akivaizdu, kad jis tai padarė, be abejo, sava valia, bet jo apsisprendimui įtaką darė nukentėjusiosios elgesys – tai, kad ji nesutiko, priešinosi, rodė nenorą. Todėl jis pakeitė savo poziciją. Teisiškai žvelgiant, tai nėra savanoriškas atsisakymas“, – dėstė naujasis jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus, paaiškindamas, kodėl jo ginamasis prieš bylos nagrinėjimą atšaukė anksčiau pateiktą apeliacinį skundą.

Pasak advokato, jo ginamasis  niekada neginčijo savo veiksmų, o pastarasis sprendimas – atšaukti skundą, buvo priimtas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų apsunkintas. „Jis visada pripažino visus kaltinimus. Supraskite, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurias pasakoja nukentėjusioji, liudininkai, teisiamasis, o prokuroras juos kvalifikuoja, vertina. Jūs gi suprantate, kiekvienas pasakoja iš savo matymo ir supratimo pusės, todėl pasakojimai šiek tiek varijuoja, bet jis visada pripažino savo veiksmus“, – detalizavo pašnekovas.

Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi.

Kova tarp dviejų pusių?

Paklaustas, kaip nuteistasis Mantas I. aiškina šio nusikaltimo motyvus, O. Martinkus teigė: „Mes puikiai žinome, kodėl žmonės tokius dalykus daro. Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi“, – kalbėjo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.

Jis pridūrė, kad tai, jog Mantas I. pripažįsta visus kaltinimus ir atšaukė apeliacinį skundą, netaps lengvinančiomis aplinkybėmis iš naujo atverstoje byloje, tiesiog nuteistojo pozicija, jo teigimu, tokiu būdu taps aiškesne. „Formalus, teisinis apeliacinio skundo buvimas, duoda galimybę aiškinti, kad nėra pilno prisipažinimo. Skundas buvo teisinis, o ne faktinis dalykas, tai nėra lengvinanti aplinkybė“, – aiškino O. Martinkus.

Pašnekovas pridūrė, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų gynėjai bylose dirba savo darbą, nes advokatai abiem pusėms priklauso pagal įstatymą. Advokatai, detalizavo jis, padeda atkreipti dėmesį į tam tikras švelninančias aplinkybes, tuo tarpu prokurorai – į kaltinančias.

„Teisininkai su tokiais dalykais dirba kiekvieną dieną. Nusikaltimai vyksta, jie niekur nedingsta – buvo yra ir, deja, jie matyt, bus ateityje“, – samprotavo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.

Instinktų auka

Pakeistą Manto I. poziciją nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas sakė vertinantis, kaip nuteistojo teisę, tačiau pabrėžė, kad gynybinė jo pozicija keičiama jau ne pirmą kartą. „Pakeitė gynėją – pasikeitė ir taktika“, – tarstelėjo jis.

Išgirdęs apie O. Martinkaus pasvarstymus apie žmogiškosios ir gyvuliškosios prigimties kovą nuteistajam Mantui I. vykdant nusikaltimą, teigė, kad už instinktų nesuvaldymą numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė, nes tai padaro didelę žalą žmogui, kuris neturėtų būti kažkieno nesuvaldytų instinktų auka.

Manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi.

„Faktas, kad gynėjas bando kažkaip pateisinti savo ginamąjį. Kai užduoda klausimą, kodėl taip padarė, manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi“, – svarstė jurbarkietės advokatas.

Reikšmingi liudytojai

Pasak M. Vasiliausko, per artimiausius posėdžius byloje, kurie numatyti rugsėjo 17-ąją ir 20 dieną, planuojama apklausti reikšmingas įvykio aplinkybes galinčius žinoti asmenis – tarp jų ir vakarėlyje, kaimo turizmo sodyboje, 2019 metų gegužės 26 dieną dalyvavusius nukentėjusios merginos klasiokus.

„Tai, ką teismas nusprendė apklausti, mus tenkina. Tie liudytojai, mano nuomone, mums naudingi – jie patvirtins, koks iš tikrųjų tuo metu buvo kaltinamasis, ir ką jis kalbėjo, aš taip tikiuosi, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė palankias mano atstovaujamiesiems aplinkybes“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.

Mindaugas Vasiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Atvertė iš naujo

Kaip teigiama, Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo ištirta dalis įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą apygardos teismui, nurodė, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba tai buvo daroma pažeidžiant įstatymo nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija birželio 11 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nutarė bylą nagrinėti įprastine tvarka. Dėl šios priežasties byloje bus atliekamas įrodymų tyrimas – ištirta visa bylos medžiaga, apklausti įvykio liudytojai.

Siekia realios bausmės

Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.

Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.