Po šiurpaus 15-metės nužudymo – kalbos apie įtariamąją: tarnybos pražiūrėjo tiksinčią nelaimę? | kl.lt

PO ŠIURPAUS 15-METĖS NUŽUDYMO – KALBOS APIE ĮTARIAMĄJĄ: TARNYBOS PRAŽIŪRĖJO TIKSINČIĄ NELAIMĘ?

Po visuomenę sukrėtusio įvykio, kai Šiauliuose buvo nužudyta ir prie konteinerio palikta į kilimą susukta penkiolikmetė, pradėjo sklisti informacija ne tik apie auką, bet ir apie vieną įtariamųjų – 14-metę paauglę. Pasak šeimą pažįstančių žmonių, į mamos skundus dėl probleminės dukros tarnybos reagavo nepakankamai.

Pražiūrėjo tiksinčią nelaimę?

Informacija, charakterizuojanti minėtą įtariamąją, pasirodė viešojoje erdvėje, o kiek vėliau pasiekė ir portalo kauno.diena.lt redakcijos žurnalistus.

„Siūlyčiau pasidomėti, kiek kartų ta mergaitė – įtariamoji buvo vežama pas psichologus, kiek teisėsauga praleido pro pirštus, nors mama daug kartų prašė ją gydyti. Tai reiškia, kad ji neadekvačiai elgėsi, ir dėl to tiek pridarė. Čia nei ta mergaitė kalta, nei jos tėvai – paprasčiausiai teisėsauga daug kartų sakė, kad viskas gerai. Ar nebuvo laiko užsiimti jos atveju, ar buvo laukiama tokios nelaimės, kad tik nusiplautų rankas. Nors paeiliui atsitiko ne viena bėda“, – sakė moteris, teigianti, kad pažįsta 14-metės šeimą.

Čia nei ta mergaitė kalta, nei jos tėvai – paprasčiausiai teisėsauga daug kartų sakė, kad viskas gerai.

Buvo specialistų akiratyje

Tai, kad paauglės šeimai buvo teikiama pagalba, patvirtino ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovai.  „Apklausiamos paauglės šeimai buvo taikyta atvejo vadyba – su šeima dirbo reikiami specialistai“, – kalbėjo VVTAĮT atstovė Ala Šimkus.

Ji detalizavo, kad vaiko teisių gynėjai atsakingai vertina kiekvieno vaiko, kiekvienos šeimos situaciją bei stengiasi padėti, suteikdami reikiamą psichologinę ar socialinę pagalbą, patardami, kur dar galima kreiptis pagalbos. Tais atvejais, kai šeimai prireikia pagalbos, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, kalbasi su ja ir nustato, kokios konkrečios pagalbos tai šeimai reikia. Tuomet yra inicijuojamas pagalbos teikimas, kurią dažniausiai teikia savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas.

Pagalbos gali prireikti bet kuriai šeimai, bet kuriuo gyvenimo etapu, pavyzdžiui, išgyvenant skyrybas, šeimos nario netektį, praradus darbą, kai vienas iš šeimos narių vartoja alkoholį, ar trūksta socialinių įgūdžių ir pan.

„Identiškų problemų nėra – šeimos skirtingos, vaikai – skirtingi, todėl ir problemos dažniausiai skirtingos. Teikėme ir teiksime pagalbą – tiek šeimai, tiek pačiai mergaitei pagal poreikį ir galimybes“, – žadėjo A. Šimkus.

Kiek laiko iki lemtingo įvykio įtariamos keturiolikmetės šeimai buvo teikiama pagalba, tarnybos atstovai atskleisti negalėjo dėl asmens duomenų ir šeimos privataus gyvenimo detalių apsaugos. Taip pat jie neįvardijo, ar šeima buvo pavyzdinė, ar probleminė.

Apie įtariamos keturiolikmetės atvejį nedaugžodžiavo ir prokuratūra – neatskleidė duomenų, ar paauglės šeima anksčiau buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje.

„Reikėtų šiek tiek luktelėti, nes prokurorė nenori atskleisti visų detalių, kol yra pirminė ikiteisminio tyrimo stadija – atliekamos įtariamųjų apklausos ir kiti procesiniai veiksmai“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Rasa Gelžinytė.

Atvejis – ne pirmas

Toks atvejis, kai taip pat Šiauliuose buvo nužudyta nepilnametė – ne pirmas. Daugiau nei prieš 10 metų, 2011-ųjų liepą, bute buvo nužudyta 17-metė S. Šalkauskio gimnazijos gimnazistė. Nusikaltimą įvykdė dvi tos pačios gimnazijos moksleivės.

17-metė buvo atviliota į vienos iš nuteistųjų močiutės butą, nužudžiusios merginą, užpuolikės kūną supjaustė dalimis, į maišelius sudėtas aukos kūno dalis jos išvežė dviračiais ir išmetė dykynėje prie Aukštabalio gatvės. Vėliau dvi merginos už bendramokslės nužudymą buvo nuteistos kalėti 20 metų.

Psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis apžvelgė nusikalsti linkusių nepilnamečių statistiką. Tarkime, 2014-aisiais nepilnamečiai buvo įvykdę 3 tūkst. nusikaltimų. Šešiolika iš jų – nužudymai. O 2020 metų statistikos duomenimis, iš pusantro tūkstančio nusikaltimų, nužudymų buvo trys. Tokį pokyti, pasak pašnekovo, galėjo lemti daugybė veiksnių – karantinas, bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje ir pan.

„Labai panikuoti dėl nepilnamečių nusikalstamumo neturėtumėme, bet tai nereiškia, kad turėtumėme nekreipti dėmesio. Manyčiau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į dalyką, kuris svarbus visiems, bendraujantiems su paaugliais – tėvams, pedagogams. Turėtume suprasti, kas vyksta su paaugliu. Paauglystėje aktyviau keičiasi priekinė kaktinė smegenų žievės dalis. Todėl visi, kurie bendrauja su paaugliais, gali patvirtinti, kad jų nuotaika keičiasi labai staigiai ir kartais labai ryškiai. Paauglys gali liūdėti ar net raudoti, o po penkių minučių jis net nepaaiškins, kodėl jautė tokius jausmus“, – aiškino specialistas.

Pasiduoda įtakai ir įtaigai

Atsižvelgiant į tai, kad paauglys nesugeba valdyti savo jausmų kaitos, jo savikontrolė nepakankama. Pasak pašnekovo, paauglys prasčiau nei brandaus amžiaus žmonės įsivaizduoja ateitį ir kelią į ją. Tai yra, jo planavimo gebėjimai – prastesni.

Ką dar galima pasakyti apie tokius žmones? Jie lengviau pasiduoda įtakai ir įtaigai.

„Kalbant apie įtariamuosius, kurie galimai padarė šį nusikaltimą, nors tarp jų yra pilnamečių, bet fiziologinis ir psichologinis brendimas nėra toks tolygus – ne visada atitinka tai, kas užrašyta pase. Manau, kad tie žmonės, kurie padarė tą nusikaltimą, savo ateities neplanavo, kai kiti jauni žmonės galvoja apie studijas, siekia profesinės karjeros, kuria šeimą. Jie neįsivaizdavo, kad tuos metus praleis pataisos įstaigoje. Kone reikšmingiausius savo metus jie tiesiog išbraukė iš gyvenimo dėl nesugebėjimo planuoti. Ką dar galima pasakyti apie tokius žmones? Jie lengviau pasiduoda įtakai ir įtaigai“, – pasakojo G. Navaitis.

Psichologas pastebėjo, kad šio nusikaltimo detalės, tikėtina, buvo kopijuotos, nes primena kino filmą. Neatmetama tikimybė, kad buvo pasiduota ir įtakai – galbūt vyresni įtariamieji pastūmėjo nusikaltime galimai dalyvavusius paauglius. „Jei paaugliai atviriau bendrautų su šeimos nariais ir šeima su jais, neatsirastų galimybės kam nors iš šalies juos stumtelėti nusikaltimams. Taip pat, jei mokykloje paaugliai bendrautų su bendraamžiais, tikėtina, kad neatsirastų ir uždarų asocialių grupių“, – pabrėžė psichologas.

Pradžia – šeimoje

Pašnekovas pastebėjo – jei tėvai nebendrauja su savo vaiku, kažkas vis tiek bendrauja – galbūt tai yra geras žmogus, o galbūt – blogas. Asmenybės ugdyme šeima yra lemiantis veiksnys, nes vaikai perima elgesio modelį. G. Navaitis pabrėžė – yra prigimtinės situacijos, pavyzdžiui, dantys linkę gesti labiau, tada reikia odontologo pagalbos. Gali būti ir išskirtinės įgimtos temperamento savybės, į kurias reikia atsižvelgti. O visa kita esą rodo, kad šeima kažko nepadarė – tuomet kreipiamasi į specialistus. O jei tai neveikia, įsijungia policija ir teismai.

„Nereikia suabsoliutinti psichologo ar vaiko teisių apsaugos specialisto pagalbos. Ji kartais įvyksta ir per vieną susitikimą, bet, vis dėlto, tai – retesnis atvejis. Jūs ateisite į konsultaciją, aš jūsų paklausiu: kiek laiko kūrėsi problema. Jei ji kūrėsi metus, tai norint problemą įveikti, reikia bent pusantro mėnesio. O, labai tikėtina, kad jūs pasakysite: ne, turiu laiko tik iki kitos savaitės, nes atostogos. Šiek tiek pajuokavau, bet dažnai taip būna. Šeima dažnai atsisako pagalbos motyvuodama įvairiausiomis priežastimis, dažnai – laiko neturėjimu. Tai žmonėms būdinga – jie pritrūksta laiko svarbiausiems dalykams“, – akcentavo specialistas.

Kraupi žmogžudystė

Pirmadienio vakarą Šiauliuose, Gegužių gatvėje, prie konteinerių buvo rastas į kilimą susuktas penkiolikos metų šiaulietės kūnas.

Dėl nusikaltimo Šiaulių apylinkės teismas leido suimti visus keturis įtariamuosius. 2001-aisiais gimęs įtariamasis ir 2007 metais gimusi įtariamoji suimti dviem mėnesiams, 1999 metais ir 2004 metais gimę įtariamieji – trims mėnesiams, antradienį informavo prokuratūra.

„Nors mažamečiams (asmenims iki 14 metų) nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, tam tikrais Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nurodytais pagrindais asmenys gali atsakyti ir nuo 14 metų. Dėl nužudymo mažamečiai gali būti teisiami“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė žmogų, numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki 15 metų.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nužudytoji gyveno globos įstaigoje, tačiau atsirado informacijos, kad globa jai buvo nustatyta nuo liepos 1-osios, tačiau paauglė į globos įstaigą neatvyko, ji pabėgo ir slapstėsi.

Globos įstaiga, kurioje turėjo gyventi nužudyta penkiolikmetė, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur rastas jos kūnas.

Internete – vaizdo įrašai ir susirašinėjimai

Po nužudymo internete ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip jaunuoliai treniruojasi – mosikuoja pagaliais it smogtų. Įrašo fone girdėti merginos balsas. Ji filmuoja vaikinus ir komentuoja jų veiksmus.

„Jie jau čia treniruojasi“, – šneka mergina.

Po vaizdo įrašu komentuojantys internautai aiškina, kad vaizdo įraše – įtariamieji, jie esą ruošiasi žmogžudystei.

Netrukus paviešinta dar viena nuotrauka, kurioje matyti įtariamieji. Prie fotografijos – prierašas: „Chill kmr. Vėliau eisim paną nužudyt“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi ir įtariamųjų pažįstamų susirašinėjimais, kuriuose teigiama, kad mergina su auka – buvusios draugės, susipykusios dėl vaikino. Esą žmogžudystės iniciatorė ir buvo jauniausioji įtariamoji.

„Jos tiesiog buvo susipykusios. Ji apsimetė, kad susitaikė, bendravo, bendravo, viskas gerai, prisivilioja į hatą (namus – red. past.), nugirdė ir su plaktuku sudaužė“, – rašoma viename susirašinėjime.

Internete paplitusių vaizdų autentiškumas nėra patvirtintas.

Rašyti komentarą
Komentarai (28)

Anonimas

kaip tevai auklejo ta ir turi tik gaila nuzudytos mergaites o nusikalteleikalejimas iki gyvos galvos

Senelis

Didžiausia kaltė vaikų teisėms, priėmė tokius įstątymus ,kad tėvai nieko negali daryt, juk rašoma tevai ne kartą kreipėsi į tarnybas, o tie nieko nedarė matomai tikėdami vaiko žodžiais. Juk vaikam visos teisės ir jokių pareigų.pažystu šeimą motina vaiką subarė, vaikas skundžiasi vaikų teisėm, tie baudžia tėvus,

Na

tai kodėl į durnių namus neuždarė tą savo " tiksinčią nelaimę", jei buvo neadekvati? Tai išeitų, kad motina matė ką išdarinėja dukrelė ir nieko nedarė? O kai vaikų teisės iš tokių tėvų atima vaikus, tai oi koks klyksmas- išplėšė iš šeimos.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS