LRT KALBININKĖ E. DOMINIENĖ: SENOJI KALBININKŲ KARTA SULUOŠINO VISUOMENĘ
Radijo laida „Ryto allegro“ rubrikoje „Kalbos rytas“ kviečia pašniukštinėti po LRT kalbininkų darbo virtuvę. Kokios klaidos LRT žurnalistų kalboje dažniausios, ką patarti žurnalistui, jei kai kurių pavardžių nė pats nežinai?
Savo darbo patirtimi dalijasi LRT kalbos kultūros grupės vyriausioji redaktorė Eglė Dominienė ir grupės redaktorė Nerija Juodelienė.
– Labai paprasta, kai yra leidžiami žurnalai – tekstai atiduodami į kalbos redaktoriaus rankas, jis juos pataiso ir žurnalas išleidžiamas be korektūros klaidų. O kaip atrodo darbo virtuvė LRT, kur yra ir radijas, ir televizija, laidų – be galo daug, o čia darbuojasi viso labo keturi kalbininkai?
E. Dominienė: Kalbininkų išties neužtenka, nes, kaip žinia, yra trys televizijos kanalai, trys radijo stotys ir LRT.lt portalas, o mūsų – vos keturi. Du žmonės yra atsakingi už radijo ir televizijos informacines laidas, o dar du kalbininkai yra atsakingi už likusias televizijos ir radijo laidas, be to, aš esu atsakinga ir už LRT įstaigos raštus – pareigines instrukcijas, taisykles, tvarkos aprašus, įsakymus ir pan.
– O LRT.lt portalo tekstų netikrinate?
E. Dominienė: Tikriausiai reikėtų labai didelio skaičiaus kalbininkų, kad galėtų sužiūrėti tokį didelį informacijos srautą, bet interneto portalo vadovas yra labai raštingas ir priima tik raštingus žmones, tad mes nekontroliuojame viso turinio, tik peržiūrime antraštes – kartais dėl žmogiško faktoriaus gali pasitaikyti korektūros klaidų, tad stengiamės jas pastebėti.
– Minėjote, kad LRT televizijos ir radijo kanalų skaičius yra labai didelis, tad kaip spėjate pataisyti stiliaus, gramatikos, skyrybos, kirčiavimo ir kitas klaidas?
E. Dominienė: Vienos laidos yra transliuojamos tiesiogiai, kitos – netiesiogiai. Netiesioginių laidų tekstus žurnalistai dažniausiai atsiunčia. Tačiau kai į mūsų televiziją ateina dirbti žurnalistai iš komercinių televizijų, susiduriame su problema, nes jie yra įpratę kalbėti taip, kaip jiems išeina. Tad pirmas darbas – pasikalbėti su jais ir pasakyti, kad tai yra nacionalinis transliuotojas ir čia privaloma kalbėti bendrine kalba. Kartais užtrunka, kol žmogų įpratini tuos tekstus siųsti ir tvarkyti.
Didžioji dalis laidų tekstų yra tvarkoma juos atsiuntus elektroniniu paštu. Kalbininkas sutvarko tekstą, tačiau nėra garantuotas, kad klaidų bus išvengta, nes žurnalistas gali jį tiesiog ne taip perskaityti.
– Ar ištaisę tekstus klausotės televizijos ir radijo laidų, kad girdėtumėte, kokias klaidas žurnalistai dažniausiai daro?
E. Dominienė: Iš anksto įrašytų laidų nebežiūrime, tačiau tiesiogines laidas pasižiūrime, pasižymime dažniausias klaidas ir rengiame nedideles atmintines, kad žurnalistai mokytųsi ir tobulėtų.
– Nerija, į jus kreipiasi visi tie, kurie ruošia tiesiogines informacines televizijos laidas. Kaip atrodo jūsų darbas?
N. Juodelienė: Aš prižiūriu LRT televizijos informacines laidas, tų laidų taip pat yra nemažai. Jau 6 val. ryto prasideda laida „Labas rytas, Lietuva“, o dienos informacinės laidos baigiasi 23 val. vakaro žiniomis. Tarp tų laidų yra „Panorama“, „Laba diena, Lietuva“, „Savaitė“, „Šiandien“.
Galima sakyti, kad LRT televizijos informacinės laidos kuriamos beveik visą parą. Pats darbas, kaip minėjo Eglė, gali būti prevencinis, kai žurnalistas iš anksto parengia reportažą, ateina pas kalbos redaktorių ir iš anksto peržiūrimos visos klaidos. Tokiu atveju kalbos redaktorius yra paskutinis slenkstis prieš garsinant laidas.
Yra ir kita darbo dalis, kai peržiūrime jau transliuotas laidas. Ne visada žurnalistas patarimų paklauso arba jam tiesiog nepavyksta išvengti klaidų. Tuomet pastabas su išgirstomis klaidomis siunčiame žurnalistui.
E. Dominienė: Televizijos informacinėse laidose yra labai daug grafinės medžiagos, įvairių užrašų – titrų, reportažų pavadinimų, bėgančiųjų eilučių, lentelių, telefonų pokalbių lentelių.
N. Juodelienė: Sužiūrėti visas šias dalis taip pat yra kalbos redaktoriaus darbas, kurį reikia atlikti labai akylai, nes žiūrovai gali nepastebėti, kad žurnalistas blogai sukirčiavo žodį ar kokią stiliaus klaidą, bet būtinai pastebės, jei vietoj „Berlynas“ parašysime „Berlinas“ ar iš prezidentės pavardės dings kuri nors raidė. Tačiau kartais visų klaidų pastebėti nepavyksta, sulaukiame žiūrovų pastabų ir taisomės.
E. Dominienė: Džiaugiamės, kad sulaukiame žiūrovų laiškų ir skambučių, gautas pastabas visuomet perduodame žurnalistams. Matyt, tie aukšti reikalavimai likę nuo diktorių laikų, kai visi kalbėjo išskirtinai taisyklinga kalba.
Žinoma, laikai pasikeitė, ir dabar ateina dirbti paprasti žurnalistai, informacijos srautas yra nepalyginamai didesnis, įvairių žanrų laidų – be galo daug, tad normalu, kad kalba darosi kitokia ir nebėra tokia sterili, kaip anksčiau. Mes stengiamės išlaikyti tuos reikalavimus ir labai džiugu, kai ateina jaunoji karta ir sąmoningai rūpinasi savo kalbos švara.
Nebarame žurnalistų už klaidas, nes kritika nieko gero neduoda – geriau skiepyti mintį, kad kalbant viešoje erdvėje tai privalu daryti taisyklingai. Man truputį gaila, kad vyresni žmonės kompleksuoja kalbėti savo gimtąja kalba ir bijo suklysti. Mano manymu, tam įtakos turėjo vyresnės kalbininkų kartos pikta kritika ir pagieža padariusiems kalbos klaidų. Manau, kad vyresnioji kalbininkų karta truputį suluošino visuomenę ir žmonės bijo viešai kalbėti, kad nesuklystų.
N. Juodelienė: Informacines laidas rengia ne tik žurnalistai, vedantys laidas, o labai didelė komanda – montuotojai, operatoriai, režisieriai, titruotojai. Kalbos redaktorius yra tos komandos dalis – jis ne prievaizdas, valdantis tironas, o patarėjas, bendradarbis. Tas kalbininkų santykis su žurnalistais televizijoje ir radijuje būtent toks ir yra.
– Dėl ko į jus dažniausiai kreipiasi žurnalistai?
E. Dominienė: Kadangi dirbame su labai skirtingomis laidomis, žurnalistų klausimai būna labai įvairūs. Dažniausiai tai būna su kirčiavimu susiję klausimai.
N. Juodelienė: Pastebiu, kad su žurnalistais dažnai kyla diskusijų ir ginčų, kai reikia sukirčiuoti užsieniečių pavardes, nes jas perkėlus į lietuvių kalbos sistemą reikia kirčiuoti gana neįprastai mūsų ausiai.
– Dažnai būna taip, kad tam tikros žinios, informacija ateina likus kelioms minutėms iki tiesioginio eterio, tuose tekstuose pasitaiko ir nežinomų vietovardžių, pavadinimų ar pavardžių. Kaip tokiais atvejais elgiatės?
N. Juodelienė: LRT televizijos informacinių laidų redaktorius turi dirbti labai operatyviai, nes tokių tiesioginių situacijų būna kasdien ir ne po vieną. Susidūręs su nežinomais žodžiais žurnalistas dažnai paskambina kalbos redaktoriui ir pasitikslina.
Pavyzdžiui, žurnalistas prieš tiesioginį eterį stovi šalia prezidentūros ir paskambinęs kalbininkui klausia, kaip tarti Rumunijos prezidento vardą ir pavardę. Kalbininkas turi atsakyti ne po valandos ar dienos, o nedelsiant. Aš visuomet internete susirandu originalų vardą ir pavardę ir perkeliu juos į lietuvių kalbos sistemą. Tokiose situacijose reikia mikliai suktis.
Kalbos redaktorius nežino visų lietuvių kalbos žodžių taisyklingo kirčiavimo, nes tų žodžių yra nepaprastai daug, tad kartais skubantiems žurnalistams patariame tiesiog intuityviai.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
9 komentarai -
3 komentarai -
DMN inf.0 komentarai
* * *