Negalėčiau pasakyti, kad labai nusimanau apie Japonijos meną. Pagrindinių šios šalies tapybos bruožų žinojimas ir galėjimas pasakyti apie Vakarų įtaką Rytų menui (ir atvirkščiai) taip pat neduoda apčiuopiamos naudos. Todėl paroda "Takoshie" (liet. Amžinybė) yra savotiškas iššūkis – tam, kad suprastum, apie ką yra ši paroda, neužtenka vien tik apsilankyti joje.

Įveikti sudoku

O apsilankyti čia būtų maža todėl, kad M.Žilinsko dailės galerijoje yra eksponuojama apie šimtą japonų meno kūrinių – daugiausia tapybos, grafikos, kaligrafijos, keletas fotografijų ir sumi rašalu (gaminamo iš suspaustų suodžių, vandens ir klijų, sumi lazdelės dažnai yra itin dekoruotos) atliktų kūrinių bei kelios skulptūros. Tačiau šalia vaizdų gausos, kurioje dominuoja tiek ryškios, tiek blausios spalvos, aštrios, kampuotos, banguotos ir nežymios linijos, – rašytinės, žodinės informacijos nėra. Šalia kūrinių – tik kūrinių informacinės etiketės, kuriose – pagrindiniai jų duomenys: autorius, pavadinimas, technika ir parodos pavadinimas – yra nurodyti dviem kalbomis: japonų ir anglų.

Jeigu norima, žinoma, šalia parodos pradžios galima pasiimti ir lietuviškąjį šios informacijos variantą. Kita bėda – tokios informacijos lietuvių kalba iš tiesų tėra tik keletas lapų – vadinasi, tik keliems lankytojams. Taigi ši paroda "Takoshie" tampa tikru sudoku, kurį, norint pamatyti visą parodos vaizdą, reikia išspręsti.

Paroda "Takoshie" skirta paminėti Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-ąsias metines. Kūrinius, eksponuojamus šioje parodoje, pristato Tokijuje įsikūrusi meno ir kultūrinių mainų asociacija "Word Art & Culture Exchange" (WAC).

Įtaką darė Vakarai

Šioje parodoje itin gausu tapybos. Prie kai kurių kūrinių galima pamatyti prierašus "western painting" (liet. vakarietiškas paveikslas). XX a. Japonijos valdžia ėmė siųsti savo jaunus šalies menininkus studijuoti į Vakarus ir kviesti užsienio šalių menininkus dėstyti Japonijos mokyklose. Tokie mainai – vakarietiškų idėjų ir kitokio požiūrio sugretinimas su Japonijos menu ir davė naujų temų bei naujų techninių aspektų pasirodymą Japonijos mene.

Todėl šalia "Takoshie" parodoje esančių kūrinių įvardijimas "western painting" (Japonijoje įvardijami yōga) ir reiškia, kad šiuose kūriniuose bus itin nemažai užsienio, ypač Vakarų šalių įtakos.

Tai iš tiesų įdomūs kūriniai, kuriuose vaizduojamos tiek abstrakcijos, tiek vakarietišką modernizmą ir postmodernizmą atliepiantys kūriniai, tačiau įkomponuojant ir japoniškus užrašus pačiuose paveiksluose ar akcentus, atskleidžiančius šios šalies tradicijas ir kultūrą.

Pamatyti ir (ne)perskaityti

Kita itin dominuojanti kūrinių dalis šioje parodoje – užrašytieji paveikslai, arba kaligrafija.

Užrašytieji paveikslai – kaligrafija – Japonijoje itin stipriai susiję su šios šalies rašymo sistema – hieroglifais. Tokiuose kūriniuose neišvysime spalvų gausos, įspūdingų piešinių. Priešingai: kaligrafijos pagrindu tampa abstrakčios linijos, kurios ir sudaro įvairius hieroglifus – tokiu būdu kaligrafijos kūriniai tampa savotiškais žodiniais darbais, kuriuos galima perskaityti.

Kaligrafijos meno kūriniai atliekami ant ryžių popieriaus, dažniausiai juodu tušu, o pati kūrinio atlikimo technika reikalauja susikaupimo – tam, kad ryžių popieriuje būtų perteikta norima estetika ir kūrinio filosofinis gylis.

Parodai "Takoshie" itin daug svorio būtų pridėję ir čia eksponuojamuose kaligrafijos kūriniuose esančių hieroglifų paaiškinimai. Dabar šie kūriniai tampa įdomūs tik dėl savo atlikimo manieros, estetikos, o labai svarbų kaligrafijoje filosofinį aspektą, deja, tenka praleisti.

Tradicijų galia

Japoniškosios tapybos kūriniuose išlaikoma tradicinė tapybos maniera ir jos ekspresija. Parodoje eksponuojami japoniškosios tapybos darbai (arba dar kitaip įvardijami kaip nihonga) iš kitų kūrinių išskiria spalvų grynumu – jos dažniausiai nėra maišomos tarpusavyje, darbuose vaizduojami pavieniai objektai, nėra pašalinės aplinkos vaizdų – koncentruojamasi tik į vieną ar du objektus. Menininkai tapo dangų, jūrą, žmogaus santykį su šia aplinka.

Nekreipiant dėmesio į užrašus šalia kūrinių iš tiesų nebūtų sunku pasakyti, kurie tapybos kūriniai yra yōga, o kurie – nihonga. Galbūt labiausiai skirtumus išduoda ne tiek techninės kūrinio subtilybės ir savybės, tačiau kitoks santykis su vaizduojamais kūriniais: čia daug daugiau susikaupimo ir harmonijos, nėra blaškymosi, noro papasakoti daugybės istorijų. Nihonga darbuose svarbiausia tampa būsena, o kūrinio techninės savybės tik padeda šią būseną perteikti.

Parodoje eksponuojamos ir kelios skulptūros, tačiau iš jų labai sunku pasakyti, kokios tradicijos dominuoja dabartinėje japonų skulptūroje. Čia skulptūros tampa menka atsvara plokštuminiams kūriniams – mažytė pauzė pereinant nuo vieno įrėminto kūrinio prie kito. Apie parodoje eksponuojamas fotografijas lygiai taip pat keblu kalbėti – jų tėra vos kelios. Didžiausias dėmesys šioje parodoje buvo skirtas tapybai (tiek japoniškajai, tiek vakarietiškajai) ir kaligrafijai.

Gausi parodoje pristatomų kūrinių kolekcija leidžia, nors ir menkai, susipažinti su šios šalies dabar kuriamu menu, vyraujančiomis temomis, įkvėpimo šaltiniais ir itin stipriomis tradicijomis.

Kas? JAPONIJOS MENO PARODA „TOKOSHIE“.

Kur? M. Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? veikia iki sausio 22 d.