Ir scenai, ir vestuvėms
R. Rimgailaitė save pristato kaip Lietuvos drabužių dizainerę, prekių ženklo „Rimgailaite Costume“ įkūrėją ir Vilniaus kolegijos lektorę.
„Dėstau būsimiems mados dizaineriams ir įvaizdžio formuotojams. Beje, prieš maždaug ketverius metus teko dėstyti ir Kauno kolegijos Menų fakultete. Taigi metus važinėjau į Kauną ir čia skaičiau paskaitas“, – prisimena dizainerė.
Anot Rimantės, pirmoji meilė kūrybai užgimė dar paauglystėje. „Jau nuo šešiolikos metų žinojau, kad būsiu drabužių dizainerė, nors tuo metu dar neturėjau supratimo, ką iš tiesų veikia tie drabužių dizaineriai“, – šypsosi ji.
Baigusi mokyklą Rimantė nusprendė studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. „Su kolegomis dažnai pajuokaudavome, kad mūsų hobis yra labai brangus. Kitam, studijuojančiam ekonomiką ar teisę, užtenka knygų ir kompiuterio, o mums reikėjo visko – audinių, įvairių priemonių, siuvimo mašinų, siūlų“, – pasakoja pašnekovė.
Savo karjerą pradėjusi nuo sceninių kostiumų, šiandien Rimantė nori kurti proginius drabužius. Jei kuris klientas paprašo pasiūti darbinę eilutę, kuria tokią, kad nebūtų nuobodi. „Visi mano drabužiai privalo turėti cinkelį, būti kokybiški ir išskirtiniai. Vestuvinės suknelės – taip pat labai mėgstama šiandienės mano kūrybos kryptis“, – dalijasi ji.
Klientų netrūksta
Cituoju Rimantei garsaus lietuvių dizainerio Juozo Statkevičiaus išsakytą mintį, kad Lietuvoje mada išvis neegzistuoja – esą lietuviams svarbiau skaniai pavalgyti ir įsigyti pigių prekių iš „AliExpress“.
Rimantė kvatojasi ir sako, kad su kolega visiškai nesutinka. „Visada bus žmonių, kurie naudosis greitosios mados privalumais. Tačiau bus ir tokių, kurie ieškos ko nors unikalaus ir kokybiško. Mano aplinkoje tokių žmonių tikrai nemažai. Darbų ir užsakymų turiu į valias, klientų stoka nesiskundžiu“, – užtikrina ji.
Paklausta, kas jai yra gera diena, Rimantė prisipažįsta, kad atsakymas gali nuskambėti kiek netikėtai.
„Man gera diena yra tada, kai nieko neskauda. Nors esu jauna, vaikystėje patyriau didelę traumą, kuri iki šiol dažnai primena apie save. Todėl visiškai gera diena būna tada, kai nejaučiu jokio skausmo. Tuomet galiu visa širdimi atsiduoti savo mylimai veiklai. Darbas man yra tarsi sielos atgaiva – jis padeda pamiršti visus skaudulius“, – atvirauja dizainerė.
Pernai LRT rodė laidą „Mados klubas“, kurioje penki dizaineriai rengė žymius Lietuvos žmones ir varžėsi tarpusavyje. Rimantė joje pasirodė puikiai, tačiau, kaip pati sako, televizija jai neatnešė daugiau žinomumo.
„Prieš sutikdama dalyvauti projekte maniau, kad tai bus dar viena platforma parodyti žmonėms savo kūrybą, tačiau didelio sprogimo neįvyko. Padariau išvadą, kad šiandien žmonės galbūt jau nebe taip aktyviai žiūri televiziją“, – svarsto.
Visada bus žmonių, kurie naudosis greitosios mados privalumais. Tačiau bus ir tokių, kurie ieškos ko nors unikalaus ir kokybiško. Mano aplinkoje tokių žmonių tikrai nemažai.
Galvoje – ne atostogos
Nors vasara žengia jau ne pirmą žingsnį, Rimantė apie atostogas dar negalvoja. Su pavasariu bunda gamta, bunda ir žmonės, planuojantys įvairiausias šventes. Tuomet dizaineriams užverda pats darbymetis – tik spėk suktis ir juos puošti.
Todėl R. Rimgailaitės darbo kalendoriuje – daug apdarų būsimoms nuotakoms, jaunikiams, taip pat ir staigmena – nauja kolekcija, kurią ji ruošiasi pristatyti rudenį.
„Gimė graži bendrystė su dideliu parduotuvių tinklu „Humana Lietuva“. Iš jų gavau labai daug dėvėtos tekstilės – ne bet kokios, o nertos, megztos, taip pat servetėlių ir pledų. Iš viso to gėrio bandysiu kurti naujus drabužius: šį tą kažką pridėsiu, šį tą atimsiu, kitaip tariant, prikelsiu „senukus“ naujam gyvenimui“, – intriguoja dizainerė ir priduria, kad tokio pobūdžio kūryba jai nenaujiena. Prieš trejus metus pristatė kolekciją vyrams ir moterims „A Myth About Love And Obsession“. Joje buvo ir modelių, kur močiučių rankomis megzti pledai atgimė ekstravagantiškų suknelių ir švarkų pavidalu.
Ar darbų sūkuryje dar turi laiko pasirūpinti savimi, sukurti drabužių ir sau?
„Prieš porą metų gal ir buvau batsiuvys be batų, bet šiuo metu – tikrai ne, – juokiasi ji. – Dabar dėviu labai daug savo kurtų drabužių. Supratau, kad labai smagu ir netgi naudinga puoštis savo kūryba. Juk tai vienas geriausių reklamos būdų. Dažnai moterys, išvydusios mane kaip nors įdomiau apsirengusią, nori atrodyti taip pat.“
Smagus žaidimas
Vasara – puikus metas lengvumui ir improvizacijai. Todėl su Rimante Rimgailaite leidžiamės į žaismingą klausimų ir atsakymų kelionę, kurioje visi klausimai prasideda vienu žodeliu – „jeigu“.
– Jeigu būtumėte ne dizanerė, tai kas?
– Spėju, kad vis tiek vienaip ar kitaip būčiau susijusi su menu. Gal dirbčiau interjero dizainere? Žmonėms interjerų kurti dar neteko – tik prie savo namų ar studijos interjero prisiliesti. Tačiau domina ši sritis, tikrai… Labai tikėtina, kad kažkada pradėsiu kurti namų detales, kurios prisidės prie namų jaukumo.
– Jeigu vasara būtų audinys, tai koks?
– Nėrinys. Kas nors panašaus į gipiūrą. Labai mėgstu nėriniuotus ir nertus drabužius bei audinius – visus gerai orą praleidžiančius, kokybiškus, lengvus, kvėpuojančius.
– Jeigu reikėtų vasarą apibūdinti viena spalva, kokią pasirinktumėte?
– Rinkčiausi geltoną, šiek tiek prigesintą. Man ji susijusi su energija, saule, gera nuotaika. Be to, geltona yra ir mano prekinių ženklo spalva. Mano bakalauro studijų baigiamosios kolekcijos tema – internetinis narcisizmas. Taip gimė mano kolekcija „Narcizas“.
Įkvėpimo šaltiniu tapo žmonių elgesys socialiniuose tinkluose. Prieš maždaug dešimtmetį užplūdo internetinio narcisizmo banga, kai jauni žmonės pradėjo save filmuoti ir kelti į socialinius tinklus. Dabar tai visiškai normalu, o tada buvo kažkas vau, kažkas keisto. Sugalvojau, kad mano simbolis, mano kūrybos pamatas bus narcizas – tiek filosofine prasme, tiek ir simboline. Dabar narcizas tapo dar ir komerciniu projektu.
Supratau, kad labai smagu ir netgi naudinga puoštis savo kūryba. Juk tai vienas geriausių reklamos būdų. Dažnai moterys, išvydusios mane kaip nors įdomiau apsirengusią, nori atrodyti taip pat.
Gėlių pieva
– Jeigu reikėtų išvardyti madingiausias šios vasaros sezono spalvas…
– Aš savęs nesieju su mados tendencijomis. Man atrodo, kad yra tam tikrų dalykų, kurie išlieka aktualūs kiekvieną vasarą ir kiekvieną žiemą.
Todėl moterims ir vyrams linkėčiau mažiau žiūrėti į besikeičiančias tendencijas, o daugiau – į tai, kas tinka jiems asmeniškai. Tendencijos juk sukasi labai greitai, laikas bėga ir tai, kas šiandien ant bangos, jau kitą sezoną gali nebeatrodyti artima.
Siūlyčiau labiau atsigręžti į savo individualumą, nesivaikyti masinių mados krypčių, verčiau prisijaukinti savo spalvą ir stilių.
– Jeigu reikėtų sukurti suknelę vienam vasaros reiškiniui – jūrai, vėjui, lietui, saulėlydžiui, o gal saulėtekiui… Kuriam iš jų kurtumėte?
– Norėčiau pridėti dar vieną vaizdinį – gėlių pievą. Tai galėtų būti gėlėta, marga suknelė. Kasdienybėje dažniau renkuosi kelnes, tačiau jei yra kokia nors proga, visada apsivelku suknelę. Man tai ypatingas drabužis, sunkiai įsivaizduoju, kas dar galėtų taip subtiliai ir gražiai papuošti moterį.
– Jeigu vasaros atostogų garderobą reikėtų sutalpinti į vieną lagaminą, be ko jis tikrai neapsieitų?
– Tikrai neapsieičiau be vienos geros suknelės, kuri idealiausiai tinka būtent man ir geriausiai atskleidžia mano figūrą, charakterį. Su tokia suknele jaučiuosi gerai ir pasitikiu savimi.
Beje, studijų metais suknelių kūrimas man nebuvo artimas, o dabar jas tiesiog dievinu. Galbūt tam įtakos turėjo ir asmeninė branda.
Įkvepia kelionės
– Jeigu paklausčiau, kas yra Jūsų kūrybinio įkvėpimo šaltinis?
– Geriausios kūrybinės mintys man dažniausiai kyla po kelionių, kai gerai pravėdinu galvą, pamatau daug skirtingų, kosmopolitiškų žmonių. Paskui įspūdžius ilgai nešiojuosi savyje, brandinu mintyse.
Labai mėgstu stebėti žmones, fiksuoti vaizdus, fotografuoti. Man atrodo, kad nufotografavus patirtis jos tarsi dar giliau įsirašo į pasąmonę. Be to, visada gali sugrįžti prie tų kadrų, juos prisiminti ir iš naujo išgyventi.
– Jeigu reikėtų įvardyti savo svajonių šalį…
– Iki šiol didžiausią įspūdį man paliko Japonija. Ten buvau pernai su draugu – aplankėme Tokiją, Osaką ir Kiotą. Kaip sugalvojome? Tiesiog spontaniškai. 2025 m. ieškojome atostogų krypties ir turėjome tikslą nuvykti į kokią nors tolimesnę, ilgesnę kelionę.
Labiausiai sužavėjo Kiotas, senoji Japonijos sostinė: savo kultūra, tradicijomis. Pasisekė pamatyti tikrų geišų gatvelėje, kur jos gyvena. Matavausi jų tautinį kostiumą – kimono, vaikščiojau po Raudonųjų vartų šventyklą juo pasipuošusi.
Ar po Japonijos mano kūryboje atsirado japoniškų motyvų? Hmm... Kol kas taip nepasakyčiau. Galbūt ateityje.
Šių metų planai? Tikriausiai toliau tyrinėsime Rytus – svajojame aplankyti Kiniją.
– Jeigu savo kūrybą reikėtų nufotografuoti vienoje pasaulio vietoje, kur vyktumėte?
– Jei fotografuočiau savo naująją kolekciją, kurią rengiu drauge su „Humana“, tikrai niekur toli nevažiuočiau. Manau, tam puikiai tiktų autentiškas Lietuvos kaimas ar sodyba. Man mezginiai natūraliai siejasi su kaimu, seneliais ir vaikystės prisiminimais.
Norėčiau mesti sau iššūkį ir tą senovišką, nostalgišką vaizdą žiūrovo akiai pateikti visiškai naujai – moderniai, šiuolaikiškai.
Neįgyvendinta svajonė
– Jeigu savo drabužiais galėtumėte aprengti bet kurią moterį istorijoje – iš praeities ar dabarties – ką pasirinktumėte?
– Gal nuskambės įdomiai, bet… būčiau labai norėjusi aprengti mūsų buvusio prezidento Valdo Adamkaus žmoną Almą Adamkienę. Kai vaikystėje žiūrėdavau žinias, tiek ji, tiek ir V. Adamkus savo stotu, elegancija mane labai žavėjo. Dabartinis vaizdas politikoje liūdnas – vien apkalbos ir rietenos, nelikę jokio autoriteto.
– Jeigu į Jus kreiptųsi pasaulinio lygio muzikos žvaigždė ir prašytų sukurti sceninį kostiumą…
– Pirmasis mano prisilietimas prie mados dizainerės darbo po studijų būtent ir buvo susijęs su scenos kostiumų kūryba. Sutikau pasiūti 80 kostiumų šokėjams, kurie skubiai turėjo pasiekti Prancūziją. Tuo metu dar siūti gerai nemokėjau (šypsosi).
Po šio užsakymo mane pastebėjo kiti Lietuvos atlikėjai. Monique buvo pirmoji, kuri pakvietė susitikti su savo vadybininku.
Prieš pandemiją buvau tituluojama sceninių kostiumų dizainere, tačiau šiandien ši niša man jau nebėra tokia įdomi – tai tiesiog praeitas etapas. Kartais juokauju, kad esu aprengusi beveik visas Lietuvos scenos žvaigždes, tad beliko sukurti kostiumą Beyoncéi... Toks iššūkis ir pačiai būtų įdomus.
– Ne vienus metus rengiate nuotakas, kuriate vestuvines kolekcijas. Jeigu paklausčiau, kaip šią vasarą turėtų atrodyti nuotaka…
– Kalbant apie vestuvių tendencijas, jau keletą metų vyrauja vintažinė, sentimentali kryptis. Vestuvių įvaizdžiams vis dažniau naudojama megztos detalės, šeimos relikvijos, skulptūriškos drapiruotės, siuvinėti elementai, romantiški audiniai.
Mėgstu, kai nuotaka yra drąsi, vertina modernią estetiką ir nebijo išsiskirti. Suknelė jai – ne tik vestuvių atributas, bet ir saviraiškos forma.
Keičiasi ir jaunikių įvaizdis: vis daugiau jų renkasi individualiai siūtus, spalvotus kostiumus, ieško autentikos ir asmeniškumo, nors juodas kostiumas taip pat išlieka kaip klasikinis pasirinkimas.
Laužo taisykles
– Jeigu galėtumėte panaikinti vieną mados taisyklę, kokia ji būtų?
– Tikriausiai panaikinčiau amžiaus cenzą, kai sakoma, kad būdamas tam tikro amžiaus nebegali dėvėti to ar ano… Apskritai aš nelabai laikausi mados taisyklių – turbūt labiau jas laužau (juokiasi).
– Jeigu šią vasarą moterims galėtumėte duoti tik vieną stiliaus patarimą, koks jis būtų?
– Hmm… Siūlyčiau nežiūrėti į drauges ar aplinkinius, o atrasti tai, kas labiausiai tinka būtent jums. Rasti tai, kas pabrėžia jūsų individualumą – štai kur slypi visa esmė.
Aš visada esu už kūrybiškumą – ne tik madoje ar įvaizdyje, bet apskritai gyvenime. Už kūrybišką mąstymą, už drąsą rinktis savaip ir kurti savo stilių bei kasdienybę taip, kaip jaučiate jūs.
– Jeigu reikėtų rinktis tarp madingo ir patogaus drabužio, ką pasirinktumėte?
– Aišku, kad madingą. Juk esu dizainerė. Nors būna akimirkų, kai esu labai pavargusi ir nenoriu, kad kas nors į mane atkreiptų dėmesį. Tada po drabužiu slepiuosi.
– Jeigu galėtumėte šiai vasarai „pasiūti“ po vieną palinkėjimą kiekvienai moteriai…
– Norėčiau pažadinti kiekvienos moteriškumą – tą tikrą, autentišką, savitą. Kad kiekviena atrastų ir išdrįstų jį išreikšti savaip, be palyginimų ir be taisyklių, kurios primetamos iš išorės.
Naujausi komentarai