TVARUMO MISIJA: SENDAIKČIAI ATGIMSTA NAUJAM GYVENIMUI

„Sendaikčius galima pritaikyti bet kokiame interjere“, – tikina interjero dizainerė Gabija Felenderė. Pamėgusi sendaikčių krautuvėles, ji savo namus puošia unikaliais, istoriją turinčiais daiktais. Savo rankomis ji atnaujino ir šeimos sodo namelį, pavertė jį tikra poilsio oaze.

Subūrė bendruomenę

Tvarumą vertinanti G. Felenderė savo kasdienybe ir atradimais dalijasi socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Laumių sodelis“, kurią seka beveik 10 tūkst. gyvenimo būdo „pasidaryk pats“ gerbėjų. G. Felenderė labai džiaugiasi subūrusi tvarumu besidominčių žmonių bendruomenę.

„Smagu, kad žmonėms patinka mano atnaujinimo projektai, – tai labai motyvuoja, – teigia pašnekovė. – Džiugu ir tai, kad sekėjai užsikrečia sendaikčių mada, stengiasi patys ką nors sukurti, atnaujinti, domisi, kaip tai padaryti savomis rankomis. Norėčiau, kad senų daiktų atnaujinimas taptų kuo didesnės dalies žmonių gyvenimo būdu, nes pasauliui nuo to bus tik geriau. Iš tikrųjų viską galima pasidaryti savomis rankomis, tikrai nereikia būti profesionalui. Šiandien internete yra daug informacijos, tad, jei ko nors nežinote, visada pagelbės platformos „YouTube“ ar „Instagram“. Reikia tik noro.“

Rezultatas: „Labai daug darbo įdedu į gėlynus ir aplinką, nes tai labai papildo vaizdą“, – sako Gabija. /J. Butkutės nuotr.

Vintažiniai laimikiai

Pašnekovė prisipažįsta, kad sendaikčių pomėgis gimė ne taip jau seniai – prieš ketverius metus. Tačiau Gabijos mama visada mėgdavo dėvėtų drabužių parduotuves, kuriose įsigytus drabužius persiūdavo pagal save.

„Ko gero, mamos pavyzdys jau tada įsirašė į mano smegenis, – šypsosi ji. – Tiesa, paauglystėje dėvėtų drabužių parduotuvės man didelių jausmų nekeldavo. Matyt, suvokimas, kad naudoti daiktai ir sendaikčiai gali būti gražūs ir vertingi, ateina su amžiumi. Nesu tvarumo fanatikė, tačiau laikausi nuomonės, kad pasaulis per daug apkrautas daiktais. Visko turime labai daug, o nauji daiktai ir toliau gaminami. Tad turime suteikti progą seniems baldams ir daiktams gyventi toliau. Jie turi labai daug potencialo. Be to, senesnės gamybos produkcija yra žymiai kokybiškesnė nei dabartinė.“

Pasak Gabijos, sendaikčių parduotuvėse ir krautuvėlėse jai labiausiai patinka ieškoti gražių indų ir baldų.

Nesu tvarumo fanatikė, tačiau laikausi nuomonės, kad pasaulis yra per daug apkrautas daiktais.

„Esu stalo dekoro fanatikė, todėl įdomios senos lėkštės ar vazos visada patraukia mano dėmesį. Į baldus visada žiūriu kaip į potencialų atnaujinimo projektą. Kuo daiktas labiau nusidėvėjęs, tuo labiau jis mane intriguoja, – atskleidžia ji. – Kalbant apie sendaikčių krautuvėlių laimikius, reikia pasakyti, kad esu radusi tikrai vertingų indų, kuriuos būtų galima parduoti ir dar uždirbti. Vis dėlto jų finansinė vertė man nelabai svarbi. Labiausiai mane nudžiuginęs pirkinys yra prieš kelerius metus rastas pintų sodo baldų komplektas. Nors tokių komplektų galima rasti pirkti naujų, jis labai vertingas ir dažnai naudojamas. Svarbiausia, kad daiktas patiktų ir džiugintų, o jo finansinė vertė man lieka paskutinėje vietoje.“

Pirmyn į medžioklę!

G. Felenderės teigimu, sendaikčius galima pritaikyti bet kokiame interjere. Anot jos, dabar labai populiarūs metalo daiktai, kurie puikiai dera prie šiuolaikiškų namų.

„Mano sodas ir namai yra daugiau bohemiško stiliaus, todėl ir vintažinių daiktų ieškau tokio tipo. Visada smagu, jei dar yra galimybė įsigytus sendaikčius restauruoti, pagražinti. Taip labai lengva juos pritaikyti savuose namuose. Jau vien pakeitus spalvą, vaizdas kardinaliai pasikeičia, – tikina ji. – Per kelerius metus medžiojant sendaikčius, jau nusistovėjo tam tikra stilistika, kuria remdamasi derinu naujai įsigytus pirkinius. Pavyzdžiui, sodo namelyje vyrauja bohemiškas, skandinaviškai kaimiškas stilius, todėl dažniausiai akys ir krypsta į tokio tipo vintažinius lobius. Tad patarčiau, prieš leidžiantis į paieškas, apžvelgti savo namus ir jų dekoro detales, nes, jeigu įsigysite visiškai nederantį daiktą, kuris neturės nieko bendro su kitais namų elementais, būsite tik veltui išleidę pinigus.“

Transformacijos: senų baldų po Gabijos rankų prisilietimo beveik neįmanoma pažinti./ G. Felenderės asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovė pripažįsta, kad sėkminga sendaikčių medžioklė dažnai priklauso nuo laimės. „Kartais specialiai važiuoji į sendaikčių turgelį ar parduotuvę, o grįžti tuščiomis. Tačiau kartais neplanuotai užsuki ir randi tiek lobių, kad vos paneši, – juokiasi ji. – Sunku ieškoti konkretaus pirkinio, nes daiktai sendaikčių parduotuvėlėse dažniausiai būna vienetiniai. Tad reikia apvažiuoti daug vietų ir medžioklei skirti ne vieną dieną, kad rastum, tarkime, seną boho stiliaus kėdę. Tad pirmą kartą leidęsi į tokį nuotykį nenusiminkite nieko neradę. Bandykite dar kartą, nes yra pilna nuostabių daikčiukų, kurie pasislėpę laukia.“

Pradedantiesiems sendaikčių pirkėjams G. Felenderė turi keletą patarimų. Pasak jos, jei ketinate lankytis bagažinių ar sendaikčių turguose, vykite ten pirmąją darbo dieną. Tada bus didelė tikimybė rasti gausią pasiūlą. Pirmoji tokių prekybos vietų darbo diena dažniausiai būna penktadienis ar šeštadienis. Tad savaitgalį teks atsikelti kiek anksčiau.

„Tačiau į parduotuves reikėtų vykti, kai atvežama nauja siunta. Visada galima pardavėjų paklausti, kada ji planuojama, ir medžioklę planuoti pagal tai. Tiesa, reikia nusiteikti tikrai kovai už daiktą. Pastebėjau, kad daugelyje vietų, dar prieš atidarant parduotuvę, susirenka nemaža eilė pirkėjų, kurie ne visada draugiškai nusiteikę leisti prieiti prie lentynų“, – atkreipia dėmesį ji.

Pokyčiai – savomis rankomis

Nemažai savo laimikių G. Felenderė palieka tokius, kokie jie buvo. Tačiau jai smagu kartais nudažyti vieną kitą baldą ar pakeisti jo rankenėles, taip dar labiau priderinant prie namų interjero stiliaus.

Netikėtumas: originalus mozaikinis stalas gimė netyčia. G. Felenderė norėjo ant stalviršio užklijuoti plyteles, tačiau pjaudama vieną sudaužė – tad suskaldė ir likusias. / G. Felenderės asmeninio archyvo nuotr.

„Sėkmingiausi mano atnaujinimo projektai – baldai, – akcentuoja ji. – Keliais atnaujintais baldais ypač didžiuojuosi. Vienas jų – iš senos spintos dalies pagaminta spintelė. Tiesa, iš senosios spintos liko tik durelės, nes ją išardžiusi pamačiau, kad viskas yra sulūžę. Tačiau darbą pabaigiau ir likau labai patenkinta rezultatu. Taip pat džiaugiuosi mozaikiniu stalu, kuris gimė ekspromtu. Iš pradžių norėjau ant stalviršio tiesiog užklijuoti dideles plyteles. Tačiau pjaudama vieną plytelę sudaužiau. Daugiau plytelių pirkti nenorėjau, tad visas suskaldžiau, ir taip gimė mozaikinis stalas.“

Pašnekovė juokiasi, kad vyras Šarūnas jau susitaikė su jos pomėgiu ir suprato, kad nieko nebepakeis. Vis dėlto prieš pirkdama didesnį pirkinį G. Felenderė visada pasitaria su mylimuoju, išklauso jo nuomonę.

„Jei koks baldas vyrui nepatiktų, greičiausiai jo ir nepirkčiau, o ieškočiau kažko tinkamo mums abiem. Nėra taip, kad sendaikčiai patiktų tik man, Šarūnui taip pat smagu, kad, pirkdami naudotus daiktus, sutaupome ir įsigyjame išties išskirtinių namų akcentų. Pastebėjau, kad ir į sendaikčių turgų jam patinka važiuoti. Vyras netgi ne kartą yra pats suradęs gražių sendaikčių – juos įsigijome“, – pasakoja pašnekovė.

Vasarvietės metamorfozės

Sėkmingu G. Felenderės atnaujinimo projektu tapo ir sodo namelis, prikeltas naujam gyvenimui. Laumių sodeliu pramintame jaukiame namelyje Gabija su šeima leidžia vasaras.

„Prasidėjus karantinui, kaip ir visiems, teko sėdėti namuose. Oras šilo, saulę matant tik pro langą, skaudėjo širdį. Todėl vis daugiau laiko norėjau leisti sode. Esu estetikos žmogus, man svarbu, kaip atrodo aplinka, todėl tuometė namelio būklė manęs nebetenkino. Supratusi, kad noriu sode leisti didžiąją vasaros dalį, nusprendžiau, jog atėjo metas pokyčiams“, – sako ji.

Oazė: dar vienas sėkmingas G. Felenderės projektas – laumių sodeliu praminto sodo namelio atnaujinimas./ G. Felenderės asmeninio archyvo nuotr.

Iš pradžių ji planavo perdažyti tik svetainę, nes būtent ji krinta į akis įžengus į namelio vidų. Tačiau sutvarkius svetainę, gražios aplinkos alkis tik išaugo.

„Tad per vasarą aptvarkiau visą namelio vidų, o kitą vasarą pradėjau dažyti ir jo išorę, aplink sodinti gėles. Tiesa, namelis vis dar nebaigtas dažyti, kadangi susilaukiau dukros Anos Nomedos ir darbai nebevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, bet planai pamažu vykdomi. Pažiūrėjusi senas nuotraukas, matau, kad pažanga didžiulė“, – pripažįsta pašnekovė.

Gabija pasakoja, kad atnaujinant namelį didžiausiu iššūkiu tapo finansai, todėl su vyru viską atliko patys, pamažu. Didžiausiu pokyčiu tapo namo spalva. Ankstesnė buvo geltona, kurios G. Felenderė negalėjo pakęsti.

„Perdažytas tamsia antracito spalva namelis, atrodo, labiau susiliejo su gamta. Viduje perdažyta svetainė, įrengta nauja virtuvėlė, perstatytas miegamasis. Atrodo, tai nelabai dideli darbai, tačiau jausmas toks, lyg namelis prisikėlė naujam gyvenimui. Labai daug darbo įdedu į gėlynus ir aplinką, nes tai papildo visą vaizdą“, – atskleidžia pašnekovė.

Ateityje G. Felenderė ketina tvarkyti namelio stogą, jo kitą dalį, taip pat pirtį, tad lauks daugiau iššūkių. „Atnaujinus sodo namelį, čia norisi leisti kuo daugiau laiko. Patys sau susikūrėme atostogų oazę, į kurią norime grįžti po darbų mieste“, – džiaugiasi ji.