Įmonė, ilgus metus registravusi rekordus, šiandien veikia kaip viešoji įstaiga Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba (anksčiau – agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo) ir neberegistruoja rekordų. Vietoj jų registruojami išskirtiniai pasiekimai. Be Lietuvos masto pasiekimų, dabar registruojami ir atskirų miestų, rajonų išskirtiniai pasiekimai. Taip siekiama skatinti vietos bendruomenes didžiuotis savo laimėjimais ir juos plačiau pristatyti visuomenei. Be čia paminėtų išskirtinių pasiekimų, registruota daug kitų. Juos galite pamatyti Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos (LIPT) interneto svetainėje www.lipt.lt.
* 2025 m. birželio 7 d. Palangoje linijinių šokių mokykla „Linedance LT“ surengė XX linijinių šokių festivalį „Draugystės tiltas“. J. Basanavičiaus gatvėje šoko 2 tūkst. 554 šokėjai nuo 5-erių iki 80 metų amžiaus, išsirikiavę penkiomis eilėmis beveik 0,5 km ilgio atkarpoje. Paskutinio šokio dalyviai stojo šešiomis eilėmis ir šoko poromis. Tai buvo daugiausia linijinių šokių šokėjų vienoje gatvėje ir tapo masiškiausiu linijinių šokių renginiu Lietuvoje. Festivalio vaikų šokių dalyje „Hakuna Matata“ (liet. Jokių keblumų) dalyvavo 902 vaikai. Jie šoko išsirikiavę devyniomis eilėmis ir tai buvo masiškiausias vaikų linijinių šokių renginys.
* 2025-ieji paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150-ąsias gimimo metines. Šia proga grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir kūrybinė grupė „Vėjo rožės“ sukūrė 2,5 m aukščio 1,6 m pločio erdvinį paveikslą, atspausdintą ant metalo plokštės. Jis pristatytas birželio 1 d. ant 3,5 m aukščio molberto šalia Palangos jūros tilto. Kūrinys „Trimatė jūros sonata“ ypatingas tuo, kad yra dvimatis ornamentinis piešinys, kuriame, stebėtojui sutelkus žvilgsnį į tolį, žiūrint pro plokščio ornamento piešinį taip, tarsi jo nebūtų, ir lėtai atsitraukiant, išryškėja kelių perkurtų M. K. Čiurlionio paveikslų erdviniai vaizdai. Ornamentų raštų išdėstymas primena paveikslą „Sonata. Allegro“, o įžvelgiamame erdviniame vaizde atkartota „Sonata. Andante“. Tai didžiausia autostereograma, dažnai pavadinama tiesiog stereograma arba erdviniu vaizdu. Jai sukurti reikia itin kruopštaus rankų darbo, nes ornamentai piešiami ranka, o erdvinis vaizdas kuriamas kartu su skulptoriumi, siekiant tiksliai perteikti gylio pojūtį. Šis savitas meninės raiškos būdas jungia meną ir mokslą. Erdvinis paveikslas sukurtas remiantis anatominiais regos skaičiavimas, todėl piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti. Tokio pat dydžio ant drobės atspaudas rudenį buvo rodomas M. K. Čiurlionio meno galerijoje Čikagoje (JAV). Didžiausią paveikslų derinių kompoziciją – 1 tūkst. 24 derinius – sukūrė palangiškis dailininkas ir poetas Vytautas Kusas. Kompozicija „Tarp Čiurlionio vizijų“ išsiskiria tuo, kad kiekvieną iš rėme įtvirtintų dviejų porų po šešiolika paveikslų galima apsukti 180° kampu apie savo ašį. Taip Palangos Stasio Povilaičio koncertų salėje atidarytoje parodoje kiekvienam buvo galima susikurti gausybę skirtingų paveikslų derinių. Didžiausią pašto ženklo maketą – 1,97 m aukščio, 2,68 m pločio – sukūrė Šiaulių dailės mokyklos bendruomenė, minėdama M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kūrinys pagal Audronės Grosienės sumanymą pristatytas rugsėjo 17 d. Pagrindinis kūrėjas – Vidmantas Zarėka. Jam talkino mokytojos Daina Dambrauskienė, Irena Šliužienė, Jolita Udrienė ir mokyklos direktorius Petras Slonksnis.
* Endriejave pristatyta didžiausia mezginių dekoracija. 3 m aukščio, 8 m apimties laistytuvą ir 0,9 m aukščio, 4,1 m apimties gėlių vazoną, puoštą 2 tūkst. 659 įvairaus dydžio nertais ir sujungtais kvadratėliais, sukūrė Endriejavo (Klaipėdos r.) seniūnijos darbščiųjų rankų būrelio „Miklūs pirštukai“ narės, Klaipėdos rajono, Tverų ir Velso (Jungtinė Karalystė) lietuvių bendruomenės dailės būrelio mezgėjos. Dekoracijai panaudota 35,7 kg įvairiaspalvių siūlų. Ji sukurta pagal Endriejavo seniūnaitės Aldonos Paulauskienės sumanymą ir pristatyta miestelio pagrindinėje aikštėje, minint Endriejavo 245 metų sukaktį.
* Švėkšnoje sukurta didžiausia gaidžio skulptūra. Tai 5,45 m aukščio ir 7,10 m ilgio kūrinys „Gaidys, saugantis margučius“, padarytas metalo rėmą apipynus tujų šakomis, papuošus įpintais augalais ir raudona medžiagine skiautere. Ją Švėkšnos Knygnešių aikštėje pastatė asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariai, vadovaujant Ingritai Riterienei. Dar su paukščiais susijęs išskirtinis pasiekimas – Didžiausia paukščio instaliacija. Tai 24,5 m pločio ir 20 m ilgio paukščio pavidalo kūrinys, sudarytas Jonavos Joninių slėnyje miesto šventės, įvykusios rugsėjo 6 d., metu. Instaliacija sudaryta iš apie 4 tūkst. eitynių dalyvių padarytų ir atsineštų maždaug 5 tūkst. popierinių paukštelių.
* Gausiausias stimpanko stiliaus galvos puošmenų renginys įvyko Kauno tvirtovės III forte (Kauno r.) rugsėjo 13 d. Jį surengė Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė, sukvietusi 188 festivalio „Stimpanko dvasia“ dalyvius, pasipuošusius XIX a. įsivaizduotos ateities, pagrįstos garo varikliais, krumpliaračiais, žalvariu ir mechaniniais įrenginiais, stiliaus apranga ir puošniomis galvos apdangalų detalėmis. Dalyvių įvaizdžiai kurti pasitelkus Anglijos karalienės Viktorijos laikų mados įkvėptus elementus: cilindrus, skrybėlaites, „goggles“ akinius ir kitas rankų darbo puošmenas.
* Floristas Modestas Vasiliauskas Kaune parodoje „Moters pasaulis“ modelio suknelę papuošė 1 tūkst. 633 rožėmis. Rožes pasirinkęs kaip pagrindinesa suknelei puošti gėles, kūrėjas parodos metu modelį nuo galvos iki kojų papuošė gyvų rožių kompozicija, pabrėždamas, kad moterys – gražios kaip rožės. Šis kūrinys tapo vienu įspūdingiausių madų pristatymo dalies parodoje darbu.
* Mažiausią lietuvišką knygą – 6,9x5,8 mm dydžio, 3,4 mm storio, 68 puslapių knygą parašė ir rankiniu būdu įrišo pats poetas ir dailininkas Vytautas Kusas. Eilėraščių knygos „Tąsa“ tekstą atspausdino spaustuvė „Druka“. Kartu su šia knyga išleista didesnė – 8x6 cm dydžio, 7 mm storio – jos laida lietuvių ir anglų kalbomis. Didžiausia eiliuota sakmė – 383 posmų (iš jų – penki trioletai) – kaunietės poetės Irenos Jacevičienės-Žukauskaitės 256 puslapių knyga „Tėvo Stanislovo šviesa“. Eiliuotą sakmę, skirtą Tėvo Stanislovo 20-osioms mirties metinėms, Kaune išleido Pasaulio lietuvių centras 500 vnt. tiražu Ji iliustruota 218 dokumentinėmis nuotraukomis.
* Vilnietis Aidas Bubinas motociklu per 20 parų nuvažiavo toliausiai. Jis įveikė 32 700 km ir aplankė keturiolika užsienio valstybių. Kelionė, pavadinta „10x10“ vyko laikantis Kelių eismo taisyklių, su iššūkiu nuvažiuoti ne mažiau kaip 1 mylią (1 609,344 m) per 24 valandas. Tačiau A. Bubinas kelionei skyrė 20 parų, siekdamas nuvažiuoti ne mažiau kaip 20 000 mylių. Atstumas patvirtintas GPS duomenimis ir degalų čekiais. Šios kelionės tikslas buvo rinkti paramą Ukrainai Europoje per platformą „Contribee“, siekiant skatinti vienybę ir pagalbą. Devynmetis vilnietis Bernardas Šeinauskas, vairuodamas automobilį „BMW 325i“ Kauno Dariaus ir Girėno aerodrome, pasiekė 163,7 km/val. greitį. Tai didžiausias devynmečio automobiliu pasiektas greitis.
* Vilnietė Giedrė Teresevičienė per 11 valandų 48 minutes ir 7 sekundes Vilniaus sporto klube „Lemon Gym“ greičiausiai iš moterų ant bėgimo takelio nubėgo 100 km. To Giedrei buvo negana ir ji bėgimą tęsė tol, kol per 24 valandas nubėgo 181,83 km. Tai buvo toliausias ir ilgiausiai trukęs bėgimas ant bėgimo takelio. Pažymėtina, kad po 16 valandų ir 11 minučių spartaus bėgimo JAV pagamintas naujas bėgtakis neatlaikė lietuvaitės diktuojamo ištvermės krūvio ir sustojo. Laimei, šalia buvo atsarginis treniruoklis, tad sportininkė galėjo tęsti iššūkį – 24 valandas bėgti ant bėgimo takelio, siekdama per nustatytą laiką įveikti kuo didesnį atstumą. Šio ištvermės reikalaujančio bėgimo tikslas buvo kilnus – buvo renkamos lėšos SOS vaikų kaimams ir jų globojamiems vaikams.
* Jaunieji talentai taip pat stebino. Kybodamas ant skersinio žemyn galva, pakilti rankų jėga taip aukštai, kad būtų galima, permetant kojas į kitą skersinio pusę, atsiversti ir pasiekti skersinio viršų, geba ne kiekvienas. Tokį atsivertimą sportininkai vadina meška. Dešimtmetis marijampolietis Ąžuolas Šeduikis, dalyvaudamas televizijos laidos „Lietuvos talentai“ filmavime, atliko 250, t. y. daugiausia ant skersinio atliktų, pratimų „meška“. Šis Ą. Šeduikio pasiekimas jau įrašytas į rengiamas spaudai Lietuvos vaikų, Marijampolės rajono ir Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygas. Be to, laukiama atsakymo iš Guinnesso biuro, ar toks pasiekimas bus pripažintas pasauliniu išskirtiniu pasiekimu ir ar dešimtmetis garsins Lietuvą visame pasaulyje.
* Albina Kazakevičienė iš sėklos smėlingame Radvilonių kaimo darže užaugino didžiausią svogūną Druskininkų savivaldybėje. Jo masė – 536 g, ropelės apimtis (be laiškų) – 29 cm.
* Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“, kurios pirmininkė Rasa Pavarienė, linksmai Vilniuje, prie Vingio parko tilto, šventė Užgavėnes. Jos metu buvo sudaryta ilgiausia blynų virtinė. Skaičiuojant, kad 263,4 m ilgio virtinės 1 m buvo sudėliota vidutiniškai po dvylika blynų, visoje virtinėje vienas šalia kito buvo sudėliota 3 tūkst. 161 blynas. Blynų virtinei iškepti sunaudota 165 kg miltų, 100 l pieno, 200 kiaušinių, 10 kg cukraus, 10 l aliejaus, 1 kg druskos. Daugiausia lietinių su bulviniu dažiniu iškepta per Utenos miesto 764-ųjų metinių šventėje vykusį renginį „Gardus Utenos iššūkis“. Apie 3 tūkst. lietinių buvo sudėta ant tam paruošto rėmo-padėklo, vaizduojančio Utenos miesto herbą, – blizgančios pasagos. Šios lietiniais apdėtos pasagos aukštis buvo 4 m, o plotis – 3,25 m. Šventės dalyviai vaišinti blynais su tradiciniu uteniškių bulviniu dažiniu, paruoštu iš 30 kg bulvių, 10 kg svogūnų, 10 kg šoninės spirgučių, 10 l pieno ir įvairių pagardų. Lietinių kepimą surengė Utenos kultūros centras ir Utenos miesto savivaldybės administracija, o blynus kepė ir dažinį paruošė Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija.
* Kolekcininkai stebino kolekcijų įvairove ir jų gausumu. Alytiškė Vita Zykutė per dešimtmetį sukaupė gausiausią suvožiamų keptuvių ir formų kolekciją. 508 keptuvių kolekcijoje yra dvivėrių kepimo ir liejimo prietaisų, kurių didžioji dalis – elektriniai. Kolekcijoje yra žirklių pavidalo, ant krosnies vartomų suvožiamų, įvairių kepimo formų dideliems gaminiams, taip pat šokolado ir ledinukų formelių bei dekoratyvinių suvožiamų keptuvių. Ypatingą vietą rinkinyje užima liturginės keptuvės, skirtos kalėdaičiams, ostijoms kepti. Sunkiausia kolekcijos keptuvė sveria 37 kg. Ji skirta ostijoms kepti, o seniausia datuota keptuvė – 1917 m. čirvinių blynų keptuvė. Visa ši įvairi kolekcija buvo pristatyta Alytaus miesto muziejuje.
* Gausiausią siuvimo mašinų kolekciją sukaupė Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kaimo (Šilutės r.). Ją sudaro 215 veikiančių siuvimo mašinų su rankinėmis, kojinėmis ir elektrinėmis pavaromis, atgabentomis iš Amerikos, Europos ir Azijos šalių. Seniausia kolekcijos siuvimo mašina – „Wheller Willson“, pagaminta JAV 1853 m., o didžiausia – 1,5 m aukščio „Adler“, pagaminta Vokietijoje 1900 m. Šios kolekcijos pagrindu Juknaičių kaime atidarytas Siuvimo mašinų muziejus. Jame yra ir vyriškų, ir moteriškų siuvimo mašinų. Pastarosios mažesnės ir ne tokios galingos. Ant vienos „Louis Littauer“ siuvimo mašinos puikuojasi užrašas „Littauen“ („Lietuva“). Ji pagaminta apie 1895 m., o į Juknaičius atgabenta iš Marselio (Prancūzijos).
* Gausiausią „Heineken“ alaus bokalų ir taurių kolekciją yra surinkęs Alvydas Puplevičius iš Neveronių kaimo (Kauno r.). Kolekciją sudaro 296 taurės, bokalai ir ąsočiai su „Heineken“ alaus daryklos ženklu, atkeliavę iš septyniolikos pasaulio šalių. Jie pagaminti iš stiklo, keramikos, aliuminio ar plastiko, kai kurie papildyti medžio ar tekstilės detalėmis, keli – apdailinti rankomis. Seniausia kolekcijoje – 1960 m. Naujojoje Gvinėjoje pagaminta taurė ir bokalas. Sunkiausias kolekcijos eksponatas – 1,705 kg masės 2 l stiklinis ąsotis, pagamintas Graikijoje. Jo talpa – 2 l, o talpiausias yra 3 l rankomis apipavidalintas molinis ąsotis iš Nyderlandų.
* Antanas Lenkevičius iš Ringaudų kaimo (Kauno r.) sukūrė daugiausia skirtingų medinių lesyklėlių. Jo 35 savitų medinių lesyklėlių paroda „Mažieji sparnų sodai“ džiugino Kauno rajono Ringaudų bibliotekos lankytojus. Ypač kūrėjui brangi lesyklėlė, skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, perteikianti garsaus menininko paveikslo „Aukuras“ motyvus. Vieni rūpinosi paukšteliais, kiti – kitokiais globotiniais. Asociacija „Tikroji Žvėryno bendruomenė“ Pasaulinės gyvūnijos dienos proga sukvietė šeimininkus su augintiniais palaiminimui. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigui Vytautui Rapaliui teko atlikti masiškiausias naminių gyvūnų palaiminimo apeigas. Bažnyčios kieme buvo palaiminti 69 naminiai gyvūnai, iš jų – 63 šunys, penkios katės ir viena žuvis.
* Tausojant aplinką ir įgyvendinant bendrovės „Mugių centras“ projektų vadovo Ernesto Badausko sumanymą, Kaune, Laisvės alėjoje, išsirikiavo ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė. Ją sudarė 449 žmonės, o eilė nusidriekė 431 m ilgiu. Šio sambūrio tikslas – skleisti žinią apie daugkartinių maišelių naudojimo svarbą ir skatinti atsisakyti plastikinių.
* Vasarą buvo nupintas didžiausias – 846 m ilgio – vainikas. Jis supintas iš ąžuolų, klevų, tujų šakelių ir įvairių žolynų. Vainiką pynė Pasvalio rajono Pumpėnų, Jurgėnų, Kriklinių, Vilkiškių, Rinkūnų ir Pušaloto bendruomenių nariai, Lavėnų socialinės globos namų gyventojai, Pumpėnų bočių draugija ir kiti vietos bendruomenių atstovai. Šiuo vainiku Joninių šventėje „Pinu, pinu 2025, Pumpėnai“ buvo apjuostas Pumpėnų tvenkinys. Pynimą suorganizavo Pasvalio kultūros centro Pumpėnų skyrius. Šis Joninių vainikas ne tik papuošė šventę, bet ir parodė, kiek daug galima nuveikti dirbant išvien, tapo gyvu bendrystės ženklu. Jis suvienijo žmones iš įvairių Pumpėnų seniūnijos gyvenviečių, sustiprino kaimynystės ryšius ir paskatino dalytis patirtimi, tradicijomis, nuoširdžiai didžiuotis savo kraštu. Žiemą baigta iš siūlų nerti ilgiausia girlianda. Ji sudaryta iš 242 nėrinių, vaizduojančių eglutes, yra 37,6 m ilgio ir sveria 1,361 kg. Girliandą sukūrė rankdarbių mėgėja ir kūrėja Katarina Maciūnienė iš Rokiškio rajono. Nunertos eglutės iš įvairiaspalvių šešių gijų lininių siūlų, standintų specialiu kietinimo skysčiu, yra vienodo rašto, vidutiniškai 12,5 cm aukščio ir pločio. Girliandos sujungimo vietas puošia nertos baltos lininės snaigės.
* Registruotas neįprastas išskirtinis pasiekimas – daugiausia asmens vardų. Keturis vardus turi vilnietė Jadvyga Viktorija Zofija Aušrelė Šatienė. Dėl spausdintuvo ir programinės įrangos techninių galimybių jos asmens tapatybės kortelėje netilpo paskutinio vardo paskutinė raidė.
* Lietuvoje 2025 m. pūtė smarkūs politiniai vėjai ir skersvėjai, todėl Vyriausybė pasižymėjo itin sparčia ir gausia ministrų kaita. Ankstesnių vyriausybių ir Seimo sprendimų padarinius teko tvarkyti advokatams. Pavyzdžiui, advokatui Erikui Rugieniui teko parengti ir perskaityti didžiausios apimties advokato baigiamąją kalbą. Ji buvo surašyta 317 puslapiuose, o juose buvo įrašyti 132 483 žodžiai. Ši advokato baigiamoji kalba perskaityta Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 9, 10, 16, 29, 30 d. ir gegužės 14-osios pirmojoje dienos pusėje, nagrinėjant bylą „Dėl 2021 m. riaušių prie Seimo“. Kiekvieną posėdžio dieną kalba buvo sakoma maždaug nuo 10 iki 17 val. su dviem pertraukėlėmis. Kad ir ką iškrėstų politikai, bet Tėvynę Lietuvą myli ir Lietuvos vėliavą lietuviai iškelia labai aukštai. Tai įrodė vilnietis Vytautas Bukauskas, Lietuvos vėliavą iškėlęs daugiausia – 65 – valstybių aukščiausiose viršukalnėse.
Naujausi komentarai