Linos ir Vido Vasiliauskų, auginančių tris dukras, šeimoje kiekvienas savaitgalis – nuotykis, mat jie vis kur nors vyksta, namie sulaiko nebent liga. Visais savo šeimos nuotykiais, įspūdžiais ir kelionių idėjomis Lina dalijasi tinklaraštyje „Nėra blogo oro“ – taip ji siekia paskatinti ir kitus tėvus keliauti su vaikais.

Ragina išsijudinti iš namų

L. Vasiliauskienė pasakoja, kad tinklaraštį pradėjo rašyti norėdama kitiems parodyti, kad auginant vaikus blogo oro iš tikrųjų nėra.

„Dažniausiai tą blogą orą įvardijame mes, suaugusieji, kai nenorime išeiti iš savo šiltos komforto zonos, o vaikams tik duok taškytis balose, lakstyti per lietų, žaisti purve. Norėjau paraginti suaugusiuosius tam tikra prasme tapti vaikais ir negalvoti apie blogą orą, – sako pašnekovė. – Kitas tinklaraščio tikslas – paskatinti šeimas keliauti su vaikais, išsijudinti iš namų, nes tai lengva daryti. Juo labiau kad prieš penkerius metus, kai pradėjau rašyti, pati niekur negalėjau rasti vienoje vietoje sukauptos informacijos, kur galima keliauti su vaikais, kur yra tam pritaikytų vietų.“

Kai Lina pradėjo rašyti tinklaraštį, turėjo dvi dukras. Dabar šeimoje jau trys mergaitės – aštuonerių Meda, penkerių Rūta ir dvejų Miglė. Keliauja jos, galima sakyti, nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų.

Kada keliauti pradėjo mama? Irgi vaikystėje. „Visą gyvenimą buvau aktyvi, daug keliaudavau, į žygius eidavau. Gimus vaikams žinojau, kad tikrai nesustosiu, kad tai darysiu ir toliau“, – sako pašnekovė.

Pažintis: mažajai Miglei patinka gyvūnai, tad šeima mėgsta lankytis ūkiuose, kuriuose gyvūnus galima pažinti iš arčiau. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Sėslaus poilsio neištveria

Žmonai pritaria ir Vidas, taip pat mėgstantis keliones, žygius, įspūdžius. Net ir vienas kitą jie atrado per keliones – nors buvo pažįstami ir anksčiau, cheminė reakcija įvyko orientacinėse varžybose, kuriose abu dalyvavo.

„Ar mes su vyru panašūs? Visai ne, tik mūsų pomėgiai panašūs, ir tai yra labai gerai. Kalbant apie keliones, mano vyras 100 proc. prioritetą skirtų važiavimui dviračiu, aš – ėjimui. Tai gerai, nes jeigu ne vyras, niekada nevažiuočiau į žygį dviračiu, o jeigu ne aš, jis tikrai neitų tiek kilometrų pėsčiomis. Svarbiausia, kad abu norime aktyviai leisti laiką. Jeigu bent vienas norėtų gulėti kur nors prie baseino – būtų problema“, – svarsto Lina.

Ji tikina, kad ir dukros labai mėgsta aktyvų poilsį – jos neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Kartą šeima išvažiavo ramių atostogų į viešbutį prie baseino, mat buvo girdėję, kad su vaikais būtent tokios atostogos yra fantastiškas poilsis. Tačiau jau po dviejų dienų visi netilpo savo kailyje, buvo nuobodu ir visai nepailsėjo.

„Tada supratome, kad tai ne mums, tad mes mieliau renkamės gamtą, savo kelionių maršrutą, – sako Lina. – Tiesa, kiekvieną vasarą turime ir savaitę sėslių atostogų – vykstame į kempingą prie jūros Latvijoje, kur ant jūros kranto gyvenimui įrengtos stilizuotos statinės, dar užpernai buvusios net be elektros. Ten laukinė gamta, beveik nėra žmonių, tos statinės tokios mažos, kad jose gali tik miegoti – visą laiką esi priverstas būti lauke. Labai smagu ant jūros kranto gyventi. Tai vienintelės sėslios atostogos, kurios mums priimtinos.“

Įsiklauso į visų norus

Kaip šeima sprendžia, kur keliauti? Linos teigimu, padeda žinių bagažas, sukauptas iš keliavimo po Lietuvą mokyklos ir studijų metais. Lina mėgsta tyrinėti žemėlapius, planuoti keliones. Daug informacijos apie aplankyti vertas vietas atkeliauja iš socialinių tinklų, kur keliautojai dalijasi ne tik įspūdžiais, bet ir rekomendacijomis.

Vasiliauskų šeimoje visi draugiškai tariasi, ką veikti, ir siekia, kad būtų pusausvyra. Jeigu kažkurią dieną visi veikia tai, kas įdomiau suaugusiesiems, kitą dieną daugiau laiko skiria tam, ko norėtų mergaitės, – ar tai būtų žaidimų aikštelės, ar maudynės baseine, ežere.

„Manau, vaikams patinkančios veiklos naudingos suaugusiesiems, suaugusiųjų veiklos – vaikams, – sako Lina. – Juk vieni suaugusieji tikrai nevažiuotų į tokias vietas kaip, pavyzdžiui, ūkiai, kur galima gyvūnus paglostyti, pašerti, o turint vaikų tai tampa labai smagiu užsiėmimu, teikiančiu teigiamų emocijų ir vaikams, ir mums. Vaikams įvairios galerijos, muziejai taip pat nėra pirmo pasirinkimo objektai, tai jiems nelabai aktualu ir įdomu, bet po kurio laiko pamatai, kad prisimena, ką ten matė. Vadinasi, naudinga jų bendram išprusimui“.

Smagiai: Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus nustebino veiklų gausa. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Natūralu, pasak pašnekovės, kad dukroms patinka įvairūs atrakcionai, vandens pramogos, bet ir žygius gamtoje ar kalnuose jos mėgsta. Įveikti tam tikrus maršrutus gali net mažiausioji Miglė, nes yra įvairių nešioklių, kuprinių mažiesiems – jei nebegali eiti pati, tėvai paneša. Vyresnės dukros kalnuose yra net po 15 km nuėjusios – lėtai, bet visą kelią įveikė pačios.

Dvimetei Miglei patinka gyvūnai, tad šeima jau yra aplankiusi gausybę ūkių, kuriuose galima gyvūnus ne tik pamatyti, bet ir paliesti.

„Dabar daugelis vaikų nebeturi kaimo ir gyvūnus mato tik knygose, tai jiems tikrai būna labai didelis įspūdis pamatyti juos gyvai. Pavyzdžiui, mano aštuonmetė per tiek laiko, kiek keliaujame, vis dar nemačiusi gyvos kiaulės. Alpakas, lamas, net kupranugarį Lietuvoje matė, bet niekur nepavyko pamatyti gyvos kiaulės – tik knygose ir per televizorių“, – pasakoja mama.

Pranoksta lūkesčius

Liną pastaruoju metu nustebino pasikeitę Lietuvos muziejai – jie tapo daug įdomesni ir suaugusiesiems, ir vaikams. Tiek šeimos neseniai aplankytas Klaipėdos miesto, tiek Bitininkystės muziejai, tiek Anykščiuose Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus suteikė daugiau žinių, įspūdžių ir naudos, nei buvo tikėtasi.

„Šeimyniškėlių piliakalnio muziejus įsikūręs ant piliakalnio pastatytoje medinėje pilyje. Visą laiką galvojau, kad ten tiesiog kažkoks medinis aptvaras ir nieko įdomaus nebus, bet nuėjusi vidun labai nustebau. Ten sukurta viduramžių žaidimų aikštelės atmosfera, kur tiek vaikai, tiek suaugusieji gali išbandyti kovas maišais, kardais, metalo detektoriumi ieškoti lobio, dalyvauti archeologiniuose tyrinėjimuose, virti arbatą, pinti iš vytelių. Tikrai labai įdomi vieta sukurta“, – pasakoja pašnekovė.

Egzotika: nepakartojami įspūdžiai keliauninkų laukė Vinetu kaime, indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi./ L. ir Vido Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

Džiugina ir tai, kad atsiranda vis daugiau jau minėtų šeimos ūkių, kurie padeda vaikams pažinti gyvūnus, sužinoti apie jų laikymą, o ne tik pamatyti juos zoologijos sode už tvoros. Pavyzdžiui, viename iš ūkių vaikai gali surinkti dar šiltus vištų kiaušinius, sudėti juos. Tokie dalykai labai svarbūs vaiko pasaulio pažinimui.

Ieško pigesnių alternatyvų

Tinklaraštyje „Nėra blogo oro“ Lina rašo ir apie tai, jei nuvykę randa kažką sulaužytą ar sugadintą, nepritaikytą apsilankymams su vaikais. Bene labiausiai ją liūdina, kad vis dar yra vietų, kurios tikrai įdomios, vertos dėmesio, bet į vaikus ten žiūrima įtariai – kad tik nieko nepaliestų, nesugadintų, nebėgiotų. Tokia patirtimi Lina irgi pasidalija.

Kelionės paprastai nemenkai kainuoja. Ar įmanoma Lietuvoje keliauti pigiai? Pašnekovės manymu, įmanoma. Juk turime nuostabią gamtą, upes, ežerus ir miškus. Galima pasiimti palapines, keliauti dviračiais, traukiniais – pakeisti automobilį į alternatyvų transportą, kuris yra pigesnis ir suteikia daugiau įspūdžių.

„Labai norėčiau šeimas paskatinti išbandyti keliavimą su palapine, išeiti iš komforto zonos. Tai ir vaikams visai kitoks poilsis – kaip jie stipriai paauga per tas kelias dienas, kai patys gaminasi valgį, kūrena laužą, plauna indus ežero vandeniu. Tai visai kitoks vaikų ugdymas“, – įsitikinusi Lina.

Pažintiniai takai, apžvalgos bokštai Lietuvoje nemokami. Yra ir nemokamų muziejų, o kitus galima nemokamai aplankyti paskutinį mėnesio sekmadienį – tai padeda sutaupyti daugiavaikėms šeimoms ar auginančioms vaikus su negalia. Taupyti padeda ir „Šeimos kortelė“.

Judriai: tingios atostogos prie baseino – ne Vasiliauskų šeimai. Net ir mergaitės mieliau renkasi aktyvų poilsį. / L. ir V. Vasiliauskų asmeninio archyvo nuotr.

„Lietuva apskritai yra kelionėms palanki šalis, nes ji nedidelė ir galima puikiai išsiversti be nakvynės, tą pačią dieną kažkur nuvažiuoti ir grįžti. Neretai mes taip ir dėliojamės planus, – sako daugiavaikė mama. – Kitas dalykas – kad galėtumėm daugiau keliauti, kažko tenka atsisakyti. Kiekvienas tikriausiai sprendžia pagal prioritetus ir gyvenimo būdą.“

Vasaros kelionės suplanuotos

Paskutinį gegužės savaitgalį Vasiliauskų šeima pradės vasaros kelionių sezoną išvyka į Latviją. Maždaug 30 km už Lietuvos ir Latvijos sienos yra nuostabus Tervetės nuotykių parkas. Anot Linos, jame sukurta pasakiška aplinka vaikams, su medinėmis laipynėmis, mediniais nameliais, po parką vaikštančiais personažais. Šeima prieš kelerius metus ten yra buvusi, o dabar jau visos dukros paaugo iki tokio amžiaus, kad visoms trims ten bus įdomu.

Vasaros pradžioje įgyvendins seną svajonę – kemperiu važiuos į Norvegiją ir keliaus po kalnus. „Gimus trečiam vaikui, mūsų šeimai smarkiai pabrango viešbučiai, nes dažniausiai jau siūloma apsigyventi dviejuose kambariuose, o mes nelabai galime sau tai leisti. Todėl pradėjome ieškoti alternatyvių keliavimo būdų. Taip gimė kelionės kemperiu idėja. Sužinojome, kad Norvegijoje su kemperiu gali stoti bet kur, tiesiog gamtoje, tad nereikės mokėti kempingo mokesčių – taip ir sutaupysime“, – sako keliautoja.

Suplanuota jau šeštoji tradicinė kelionė į Latvijos laukinį paplūdimį, kad mergaitės pabūtų prie jūros. Kiek liks laisvų dienų ir savaitgalių, šeima planuoja tyrinėti Žemaitiją, Dzūkiją – Lina jau sudariusi netrumpą sąrašą, kur reikia nuvažiuoti ir ką pamatyti.