Žinoma žolininkė Adelė Karaliūnaitė primena, kad Kalėdų laikotarpis pilnas magiškų jėgų. "Dabar stebuklingas laikas, viskas šiomis dienomis – prasminga", – sako ji. A.Karaliūnaitė perspėja būti atsargiems šiemt sutinkant Naujuosius.
Pranašauja vyriausiasis
„Mūsų senoliai tikėjo, kad nuo gruodžio 13-osios prasideda ypatingas laikotarpis, tačiau paslaptingos jėgos savo stiprybės piką pasiekia Kūčių naktį“, – kalbėjo A.Karaliūnaitė.
Žolininkė vardija daugybę būdų, kaip buvo bandoma spėti ateitį. Vienas svarbiausių – šiaudo traukimas iš po staltiesės.
„Svarbu buvo, ar šiaudas kreivas, ilgas ar trumpas, šakotas, galbūt su žiedeliu. Vyriausias šeimos narys imdavosi aiškinti, ką šiaudas pranašauja – ar sveikata bus gera, ar geri metai laukia, tačiau svarbu buvo pažinti šeimos narį ir palinkėti to, ko jam trūksta, sustiprinti jį. Pavyzdžiui, jei trumpas šiaudas – nebūtinai jis mirtį pranašauja, gal jį ištraukusiajam trūksta kantrybės, jis meta darbus nepabaigęs. Todėl reikia linkėti jam kitais metais užbaigti pradėtus darbus“, – patarė A.Karaliūnaitė.
Burtams – vaškas
Moteris tikino, kad Kūčių vakarą būta daugiau burtų, tačiau ilgainiui šis ritualas persikėlė į Kalėdų dieną.
„Tai buvęs jaunimo užsiėmimas. Jaunos netekėjusio mergelės bėgdavo į kiemą tvorų apkabinti, malkų parnešti. Jei rankose papuldavo lyginis pliauskų skaičius – bus poriniai metai. Populiaru buvo burtis vašku – į dubenį su vandeniu įdedami trys žiedai ir pilamas ištirpinto vaško šaukštas. Jei vaškas pagavo tik vieną žiedą, bus skurdūs, sunkūs metai, teks daug dirbti, jei du – poriniai metai, jei trys – labai sėkmingi metai. Taip pat buvo žiūrima į vaško lydinio formą. Jei forma lygi – bus geri metai, jei dantyti – prasti“, – kalbėjo A.Karaliūnaitė.
Ugnyje pamatyti ateitį
Klaipėdos etnokultūros centro specialistė Valerija Jankūnaitė taip pat pabrėžė, kad Kalėdų nakties burtai buvo skirti tik jaunimui.
„Burdavosi tik netekėjusios ir nevedę, nes buvo svarbu, ar paliksi savus namus. Dabar tai jau šiek tiek iškreipta – buriasi net vaikai. Nors tai – ne juokai, o visgi magiški dalykai. Todėl aš sakau, kad dabar žaidžiame burtus. Pats nekalčiausias burtas – Kūčių vakarą po pagalve pasikišti suglamžytus popieriukus, ant kurių užrašyti norai. Kalėdų rytą ištraukus vieną jų, sužinosi kuris noras išsipildys“, – kalbėjo V.Jankūnaitė.
Per kalendorines šventes vienu svarbiausių akcentų tampa ugnis.
„Uždegus žvakę atokiame namų kampelyje reikia atsisėsti prieš veidrodį, tuomet galima pamatyti būsimą mylimąjį“, – tikino V.Jankūnaitė.
Ištirpinto ir vandenyje sustingusio vaško formas, pasak V.Jankūnaitės, galima prinešti prie žvakės ir apžiūrėti ant sienos susidariusį šešėlį.
„Tokiu būdu geriau atpažinti, ką ta forma galėtų reikšti. Į vandenį pildavo net šviną. Išsiliejusį ženklą pasilikdavo kitiems metams“, – pastebėjo V.Jankūnaitė.
„Sugalvojus norą, pagalvojus apie konkretų žmogų ar sveikatą, taip pat norint sužinoti ateitį, galima dubenyje sudeginti suglamžytą popieriaus lapą. Degdamas jis raitosi, įgudusi akis gali pastebėti visokių ženklų. Jei matysi kryželį, tai jau nieko nebepadarysi, lauk mirties“, – sakė V.Jankūnaitė.
Ateities ženklai – po lėkštele
Geriausia metų ekstrasense pripažinta Vanda ketvirtadienio nakčiai sukvietė keletą moterų spėti ateitį.
„Mano burtai kitokie. Tai, ką mes veikiame Kūčių naktį, nupasakoti neįmanoma. Žmonėms galėčiau patarti išbadyti nekaltus burtus, tačiau jiems reikėtų naudoti tik šventintą žvakę. Šeima po vakarienės gali pridėti lėkštę mažų popieriaus lapelių, kuriuose surašyti gyvenimiški rūpesčiai – krištynos, vestuvės, statybos, persikraustymas ir kitus. Ištraukus vieną jų, žmogus žinos, kas jo laukia kitais metais“, – kalbėjo TV "Ekstrasensų mūšio" nugalėtoja.
Galima burtis ant stalo padėjus penkias vienodas lėkštutes, jomis užvožus cukraus gabalėlį, žiedą, duonos riekelę, druskos, pelenų žiupsnelį. Į kambarį įėjusio žmogaus paprašoma išsirinkti vieną lėkštę, kas po ja – nusakys, kokie metais laukia.
„Druska reiškia ašaras, pelenai – negandas, ligas, žiedas – vestuves, cukrus – meilę, išdykavimus, duona – skalsą, darną“, – kalbėjo ekstrasensė.
Staltiesė – lietui išvaikyti
Etnologė V.Jankūnaitė patarė, kad Kūčių stalą turėtų dengti ne kiniška, o močiutės staltiesė.
„Gal ji ir ne tokia balta, tačiau ją miela glostyti, lyg glostytum močiutės rankas. Joje išlikusi energija. Prie Kūčių stalo juk prisimename ir išėjusiuosius“, – tikino V.Jankūnaitė.
Senovėje tikėta, kad Kūčių stalo staltiesės negalima skalbti, po vakarienės ji būdavo sulankstoma ir padedama į spintą. Vasarą, prasidėjus šienapjūtei, jei virš laukų staiga pakibdavo audros debesys, kaimo moterys šias staltieses skubėdavo padžiauti ant tvoros – esą tada debesys praeis pro šalį.
Po Kūčių vakarienės, nurinkus indus, šeimininkė niekada neišmesdavo likusių duonos trupinėlių, nuriedėjusio žirnio. Jį reikia suvalgyti, kad būtų turtingi ir skalsūs metai.
Burtams – net obuolio žievelė
Po Kūčių vakarienės reikėtų išeiti į lauką. Jei girdėti šunų lojimas, bus geri metai, iš tos pusės būsiąs jaunikis ar nuotaka. Jei lojimo negirdėti, būsi vienišas. Jei girdėti kalimas – ateinantys metais bus pilni agresijos, galbūt vyras ranką pakels. Jei vėjas švilpauja – kitais metais bus tuščios kišenės, prašvilpsi visus pinigus.
Kūčių vakarą paimkite knygą, pinigą arba piniginę, krepšį. Išdėliokite juos po kambarį. Per petį metamas batas. Jei bato nosis rodo į duris, iškeliausite. Jei į pinigą – praturtėsite. Jei į krepšį, būsite darbingas. Jei į knygą – teks pasimokyti ar papildyti esamas žinias.
Per Kūčias pasidėkite po pagalve dvilypį lazdyno riešutą. Kalėdų rytą įsidėkite jį į piniginę ir joje visada bus pinigų.
Tikėta, kad Kūčių dieną iššlavus aslą reikia sąšlavas išnešti po obelimi. Tuomet ji bus vaisinga ir obuoliai nekirmys.
Kūčių vakarą reikia atsargiai ratu nulupti obuolio žievę ir mesti ją per galvą atgal. Nukritusi žievė susiraitys ant žemės pirmosios mylimojo vardo raidės forma.
Laukia speiguota žiema
Ne tik Kūčių naktį, bet ir Kalėdų rytą žmonės atidžiai stebėdavo aplinką, iš ženklų spėdavo, koks bus oras kitais metais.
„Jei Kalėdų rytą varnos tupi aukštai medžių viršūnėse, bus šalta žiema. Jei kapstosi po žemę – lauk atodrėkio, bus šilta žiema, šlapi metai. Anksčiau žmonės be sausio nekirsdavo miško, buvo laukiama, kol žemę sukaustys šaltis. Nukirsto uosio kamieną žmonės apžiūrėdavo itin atidžiai. Jei po žieve daug kirvarpų paliktų žymių, lyg raštas susidarytų, bus geri metai. Jei griovelių mažai, raštas retas – blogi“, – pasakojo A.Karaliūnaitė
Žolininkė pranašauja, kad šiemet likusi žiemos dalis bus itin šalta, sulauksime arktinio speigo. Ji perspėja, kad Naujųjų metų sutikimas gali būti lydimas nemalonių nutikimų, nes gruodžio 31-osios vakarą laukiama mėnulio užtemimo.
"Pirmasis sniegas buvo purus lyg pūkas. Pirmas šaltis atėjo iš Arkties, ne iš vandenyno. Matau miške, kad augalai pasiruošę šalčiams. Ir lapių kailiai net žvilga – bus smarkių šalčių", – spėjo A.Karaliūnaitė.
Naujausi komentarai