Saugo lietuviškas šaknis
O. Chudobinskos gyvenime susipina dvi kultūros. Jos mama – lietuvė, tėvas – lenkas, todėl namuose nuo vaikystės skambėjo dvi kalbos, o lietuviškos tradicijos buvo savaime suprantama kasdienybės dalis.
Šiandien ji pati su vyru augina keturis vaikus: devynerių Austėją, šešerių Viktorą ir trejų metų dvynukus – Rūtą ir Hugo. Vyresnieji vaikai, kaip ir mama, lietuviškai kalba be akcento. Šeima dažnai vyksta atostogauti ar aplankyti artimųjų į Lietuvą, nes Lietuva – tarsi jų antrieji namai. Palaiko ryšį ir su Varšuvoje gyvenančiais lietuviais.
Baigusi mokyklą Orinta mokėsi Varšuvos universitete – studijavo anglų kalbą. Nuo mažens ją domino ir istorija, taigi ir gide tapo neatsitiktinai. Pasak jos, Lenkijos ir Lietuvos istorijos yra pernelyg glaudžiai susijusios, kad jas būtų galima pažinti paviršutiniškai. Būtent todėl ji nusprendė ne tik domėtis miesto praeitimi, bet ir ją pasakoti kitiems.
„Esu varšuvietė, todėl norėjau, kad apie Varšuvos miesto istoriją, įdomybes, architektūros paslaptis sužinotų kuo daugiau žmonių. Kadangi mūsų šalių istorijos susipina ir dažnai trūksta žinių apie lietuvių gyvenimą ir istorijos vingius, susijusiu su Lietuva, nutariau būti gide“, – sako moteris.
Svarbi atestacija
2018 m. Orinta baigė valstybinius gidų kursus, išlaikė egzaminus, o šiemet žengė dar vieną svarbų žingsnį – tapo vienintele lietuviškai ekskursijas Varšuvos karališkuosiuose rūmuose vedančia gide.
Ji neslepia tuo besididžiuojanti. Ypač todėl, kad būtent rūmuose, jos manymu, atsiskleidžia ne tik miesto didybė, bet ir detalės, kurių lankytojai dažnai nepastebi.
„Audiogidas lenkų ar anglų kalba – nelabai patraukli klausymosi forma, o su manimi galima atkreipti dėmesį į smulkmenas, paslėptas detales“, – sako ji.
Neretai ekskursijos dalyviai sugrįžta vėl, norėdami sužinoti apie kitas vietas. Tai man geriausias įrodymas, kad tai, ką darau, darau gerai.
Norintiems pažinti Varšuvą ji visada pataria pagal individualų poreikį – pasiūlo muziejų ar neturistinių vietų, įdomių tam tikrai grupei.
„Kai kurios vietos lietuviams gerai žinomos – pavyzdžiui, Suntago vandens parkas, Koperniko mokslo centras, tačiau atvykstantiems norisi norsi pamatyti ir ką nors naujo, todėl stengiuosi parengti nestandartini maršrutą tiems, kas jau lankėsi Varšuvoje, arba pasiūlyti įdomių muziejų, kažkodėl nepopuliarių tarp turistų, pavyzdžiui E. Wedelio šokolado fabriką arba Varšuvos muziejų senamiestyje“, – apie savo darbą pasakoja Orinta.
Kontrastų miestas
Per daugelį ekskursijų Orinta pastebėjo vieną bendrą tendenciją – daugybė lietuvių Varšuvoje buvę ne kartą, tačiau iš tiesų su miestu nėra gerai susipažinę. Vieni tik pravažiavo, kiti apsistojo nakvynei pakeliui į tolesnes keliones, treti nė nebuvo užsukę į senamiestį. Galbūt todėl po jos ekskursijų žmonių nuomonė dažnai visiškai pasikeičia.
„Neretai ekskursijos dalyviai sugrįžta vėl, norėdami sužinoti apie kitas vietas. Tai man geriausias įrodymas, kad tai, ką darau, darau gerai“, – sako gidė.
Jos pasakojimuose Varšuva atsiskleidžia kaip kontrastų miestas. Čia istorija susitinka su modernumu, o reprezentacinės erdvės – su mažai turistų atrastais rajonais ir kiemais. Gidė ragina atvykstančius į Varšuvą būti smalsius ir neapsiriboti tik garsiausiomis vietomis, o pažvelgti giliau: užsukti į vidinius kiemus miesto centre, ieškoti geto sienos fragmentų, stebėti architektūros detales, kurios skubančiam turistui lengvai praslysta pro akis.
Atvykusiems pirmą kartą ji pataria taupyti jėgas ir apsistoti kuo arčiau centro arba senamiesčio, nebijoti naudotis viešuoju transportu (bilietus galima paprastai įsigyti tiek autobuse, tiek tramvajuje). Varšuvos autobusų ir tramvajų tinklas puikiai suplanuotas, kai kurie maršrutai tampa savotiška ekskursija po miestą. Ypač ji išskiria 180 ir 175-ojo maršrutų autobusus, važiuojančius pro svarbiausias centro vietas, senamiestį ir Lazenkų parką. Metro galima greitai pasiekti tiek modernų, kupiną dangoraižių Mokotovo rajoną, tiek jaukų Žolibožo rajoną (stotelė „Plac Wilsona“), garsėjantį tarpukario vilomis ir savita atmosfera.
Griūva stereotipai
Nors nemažai turistų iš Lietuvos į Varšuvą vyksta savaitgaliui, Orinta įsitikinusi – tiek laiko miestui pažinti per mažai. Jos manymu, norint bent minimaliai susipažinti su Lenkijos sostine, reikėtų tam skirti keturias ar penkias dienas.
Miesto ritmas keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Vasarą žmones traukia nemokami F. Chopino koncertai Karališkųjų Lazenkų parke, savaitgaliais – šviečiančių fontanų šou, o aktyvaus laisvalaikio mėgėjus – naktiniai riedučių ar dviračių maratonai miesto gatvėmis.
Svarbi kelionės dalis – maistas. Gidės teigimu, Varšuvoje būtina paragauti ne tik įvairių rūšių virtinukų (pierogi), bet ir tradicinio lenkiško rosoł – skaidraus vištienos sultinio, varškės pyrago ir garsiųjų paukščių pieno saldainių, kurie laikomi kone Varšuvos simboliu.
Orinta mėgsta stebėti, kaip pamažu griūva lietuvių stereotipai apie kaimyninę šalį. Jos teigimu, Lenkija lietuviams vis dar dažnai atrodo tik tranzito kryptis arba trumpa apsipirkimo stotelė. Vis dėlto tie, kurie skiria laiko pažinčiai su miestu, dažnai išvyksta nustebę.
„Griūva stereotipai, kad čia neįdomu, – sako ji. – Mano manymu, Varšuva yra kaip moderni, subrendusi moteris, žinanti, ko nori.“
Naujausi komentarai