ANTRASIS TURAS: VIENI PIRMAUJA, KITI LAIMI

Sekmadienį 68-ios dvikovos vienmandatėse apygardose nulems galutinę naujos kadencijos Seimo dėlionę. Ankstesnių rinkimų patirtis rodo, kad iš anksto sveikinti nugalėtojus rizikinga.

Didžiulis atotrūkis

Šįsyk, kaip ir prieš ketverius metus, trijose vienmandatėse apygardose pranašumui įrodyti užteko vieno turo. Scenarijus tapatus – Seimo mandatus vėl laimėjo Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujanti Ingrida Šimonytė ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Beata Petkevič ir, kaip ir 2016-aisiais, Česlavas Olševskis.

Tačiau antrojo rinkimų turo scenarijus šįsyk kitoks. Kaip ir prieš ketverius metus, favoritai tie patys – TS-LKD ir LVŽS. Tačiau anuomet jų pozicijos buvo apylygės: konservatoriai turėjo 42, valstiečiai – 40 finalininkų, o dabar konservatoriai pirmauja 54:32. Seimo nariais dar tikisi tapti po dvylika Laisvės ir Socialdemokratų partijų atstovų, devyni – Liberalų sąjūdžio, keturi – socialdarbiečių, po du – Darbo partijos ir LLRA-KŠS, po vieną – Žaliųjų partijos, "Laisvės ir teisingumo", Centro partijos-Tautininkų atstovą ir šeši – save išsikėlę asmenys.

Pusės jų viltys žlugs. Kurios pusės – prognozuoti sunku. Praėjusiuose Seimo rinkimuose antrajame ture valstiečiai sutriuškino konkurentus: laimėjo 35 mandatus, o konservatoriai – vos 10.

Šiandien nebent keliais atvejais galima drąsiau prognozuoti dvikovos nugalėtoją. Būtų sensacija, jei antrajame ture Nalšios šiaurinėje apygardoje pralaimėtų LVŽS keliamas Algimantas Dumbrava. Jau triskart vienmandatėje laimėjęs politikas, anksčiau atstovavęs "Tvarkai ir teisingumui", šįsyk pirmajame ture sulaukė net 41,8 proc. rinkėjų palaikymo, o antras likęs "darbietis" Rimvydas Podolskis – 11,2 proc. Šis 30,6 procentinių punktų atotrūkis buvo didžiausias pirmajame ture.

Dar penkiems kandidatams persvara tarpiniame rinkimų finiše leidžia tikėtis sėkmės ir galutiniame. Žemaitijos šiaurinėje apygardoje "valstietis" Seimo narys Valius Ąžuolas pranoko socialdemokratą Tomą Martinaitį 27,4 procentiniais punktais (44,9 ir 17,5). Beje, prieš ketverius metus jų tarpusavio kova pirmame ture baigėsi vos 3 procentinių punktų persvara V.Ąžuolo naudai. Ketveri metai Seime gerokai paaugino "valstiečio" rėmėjų būrį.

27 procentiniai punktai Vilniaus Verkių apygardoje pirmajame ture skyrė konservatorių Dainių Kreivį (42,2 proc.) ir Laisvės partijos atstovą Gediminą Jaunių (15,2 proc.).

Svarbiausios dešiniųjų ir kairiųjų dvikovos – Kaune: čia net šešiose apygardose tarpusavyje varžysi konservatoriai ir "valstiečiai".

Tik šiek tiek mažiau Šiaulių krašto apygardoje dabartinė Seimo vicepirmininkė "valstietė" Rima Baškienė pranoko konservatorių Kęstutį Masiulį (atitinkamai 42,7 ir 16,3 proc.). R.Baškienė vienmandatėje mandatą jau yra iškovojusi keturiskart, o 2012 m. buvo vienintelė į Seimą patekusi "valstiečių" atstovė.

Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje tarp TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečiams" atstovaujančios Audronės Jankuvienės pirmajame ture atotrūkis buvo 26,6 procentinio punktų (40 ir 13,4 proc.), beje, šiek tiek didesnis nei tarp tų pačių varžovų prieš ketverius metus. 39,1:13,5 – toks skirtumas tarp Vilniaus Žirmūnų apygardoje besivaržančių konservatorės Seimo narės Paulės Kuzmickienės ir Laisvės partijos kandidatės Monikos Ošmianskienės.

Beveik lygiosios

Kitose apygardose atotrūkis buvo kur kas mažesnis. Nors tarp 54-ių į antrą turą išėjusių konservatorių pirmajame pirmavo 35, bet didesniu nei 10 procentinių punktų skirtumu – tik kiek daugiau nei pusė jų. Dar kuklesni LVŽS rezultatai: iš 32 jų finalininkų pirmavo trylika, iš jų per 10 procentinių punktų skirtumu – vos keli.

O kai kur pirmajame ture buvo beveik lygiosios. Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje konservatorius Audronius Ažubalis prieš Laisvės partijos kandidatę Silvą Lengvinienę pirmavo vos 23 balsais, arba 0,2 procentinio punkto, o kitas konservatorius – Povilas Labukas Alytaus apygardoje prieš save išsikėlusį Vytautą Baką – 110 balsų, arba 0,7 procentinio punkto.

Mažiau nei 1 procentinis punktas Senamiesčio-Žvėryno apygardoje skyrė konservatorių Mykolą Majauską ir Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Nalšios pietinėje apygardoje "valstietį" Gintautą Kindurį ir socialdemokratą Šarūną Birutį, tik vos daugiau Deltuvos šiaurinėje apygardoje "valstietis" Tomas Tomilinas buvo pranašesnis už konservatorių Sergejų Jovaišą.

Tik 1,3 procentinio punkto Raudondvario apygardoje šįsyk Liberalų sąjūdžio kandidatas ligšiolinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranoko socialdemokratę parlamentarę Ramintą Popovienę, kaip ir Dzūkijos apygardoje konservatorius Laurynas Kasčiūnas Liberalų sąjūdžio kandidatą Juozą Baublį ar Gargždų apygardoje save išsikėlęs Seimo narys Petras Gražulis konservatorę Rasą Petrauskienę.

Panemunėje ministras A.Veryga kol kas smarkiai atsilieka nuo konservatorės G.Skaistės. (I.Gelūno, P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Favoritų nusivylimas

Tad, nors visose 68-iose apygardose kova prasideda nuo nulio, šešiose lyderis daugiau nei akivaizdus, o kitose, tarpiniame finiše net pirmavus, pergalės švęsti nereikėtų skubėti. Praėjusiuose Seimo rinkimuose beveik trečdalyje – 21-oje apygardoje iš 68-ių – finale laimėjo ne tas, kuris pirmavo tarpiniame finiše. Tauragės apygardoje socialdemokratas Darius Petrošius pirmajame ture sulaukė tikrai didžiulės, net 37,5 proc., rinkėjų paramos, o jo konkurentė "valstietė" Aušrinė Norkienė – vos 22. Tačiau net 15,5 procentinių punktų persvara negarantavo pergalės finale.

Negarantuota pergalė net politikų tėvonijose: 2016-aisiais tuometis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio apygardoje anksčiau laimėjęs penkiskart, ir vėl tikėjosi to paties. Pirmajame ture jis pirmavo beveik 10 procentinių punktų: turėjo 39,2 proc. balsų, o jo konkurentas "valstietis" Kęstutis Smirnovas – 29,5, tačiau galutinę pergalę šventė pastarasis. Dabar jie vėl varžosi tarpusavyje. A.Butkevičius, dabar atstovaujantis Žaliųjų partijai, šįsyk pirmavo 7,8 procentinio punkto.

2016-aisiais tuomet "tvarkietis" Petras Gražulis pirmame ture savo varžovą "valstietį" Bronių Markauską taip pat pranoko beveik 10 proc. punktų, bet antrajame patyrė pralaimėjimą. 8–9 procentinių punktų pranašumas tarpiniame finiše neatnešė galutinės pergalės ir trims konservatoriams, turėjusiems pripažinti "valstiečių" pranašumą: Audroniui Ažubaliui, Vilniaus Šeškinės apygardoje pralaimėjusiam Virginijui Sinkevičiui, Agnei Bilotaitei, Baltijos apygardoje nusileidusiai Algimantui Kirkučiui, Laurynui Kasčiūnui, Dzūkijos apygardoje neprilygusiam Petrui Valiūnui. Anuomet Varėnos-Trakų apygardoje socialdemokratas Vidas Mikalauskas pralaimėjo Liberalų sąjūdžio atstovui Juozui Baubliui, prieš kurį pirmajame ture pirmavo 8,6 procentiniais punktais.

Kam palankesnės prognozės?

Vis dėlto, remiantis 2016-ųjų rinkimų statistika, pirmajame ture turėjus per 10 procentinių punktų persvarą, šansai laimėti antrajame, nors ir negarantuoti, bet gana realūs. Tačiau visur verta paanalizuoti, kas buvo kiti konkurentai pirmajame ture ir kam galėtų atitekti jų balsai antrajame, tikintis, kad rinkėjai iš anksto nepatikės jų kandidato pergale ir ateis balsuoti, o visi rėmusieji jo konkurentą nesusivienys prieš jį.

Prieš ketverius metus TS-LKD turėjo 42, LVŽS – 40 finalininkų, dabar proporcija – 54:32 konservatorių naudai. 2016 m. du rinkimų favoritai finale turėjo po lygiai pirmavusiųjų pirmame ture – po 21, šįsyk šis rezultatas – 36:13 konservatorių naudai. Remiantis praėjusių rinkimų skaičiais, per 10 proc. persvara (2016 m. – su vienintele išimtimi) jau leidžia tikėtis pergalės ir rinkimų finiše. Darant tokią prielaidą TS-LKD prie turimų mandatų turėtų dar prisidurti iš beveik 20-ies apygardų, kuriose jų kandidatai pirmauja daugiau nei 10 proc., o LVŽS – tik iš kelių.

Bet daugumoje dvikovų nugalėtoją prognozuoti tikrai sunku. 2016-aisiais konservatoriai iš 40 antrojo turo dvikovų telaimėjo dešimt, dažniausiai nusileisdami LVŽS. Anuomet valstiečiai laimėjo net 35-iose  vienmandatėse. Šįsyk jiems tokio triumfo neprognozuojama jau vien todėl, kad nebelikę naujumo efekto, koks buvo tada, kai jie į rinkimus ėjo kaip naujai persiformavusi nepartinių profesionalų politinė jėga, be to, valdžios partija kituose rinkimuose niekuomet nesusilaukia tokios pat didelės paramos kaip prieš ateidama į valdžią. Ir aritmetiškai turimas LVŽS finalininkų skaičius dabar mažesnis nei prieš ketverius metus.

Konservatorių problema – jie retai yra rinkėjų, netekusių savo kandidato, antrasis pasirinkimas: "Vilmorus" apklausose TS-LKD kaip antrą variantą nurodė vos 3,6 proc. kitų politinių jėgų elektorato, o štai LVŽS – net 8 proc.

Galutinė aritmetika

Vis dėlto šįsyk centro dešinės sparnas, panašu, turi realių šansų grįžti į valdžią. Akivaizdu, kad valdančiosios daugumos ašis bus arba konservatoriai, arba "valstiečiai". Jų pačių ir galimų jų koalicijos partnerių aritmetika šiandien, jau išrinkus kiek daugiau nei pusę Seimo, tokia: dešinesnės politinės jėgos – konservatoriai, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis jau turi 38 mandatus (atitinkamai 24, 8 ir 6), o kairesnės – LVŽS, socialdemokratai, LLRA-KŠS yra pelnę 28 (atitinkamai 16, 8 ir 2). Darbo partija su devyniais mandatais sakosi tinkanti visur, bet vis dėlto ji lengviau įsivaizduojama prie kairesnių, taigi šie jau turi 37.

Net 26-iose apygardose santykius tarpusavyje aiškinsis konservatoriai ir "valstiečiai". Tačiau likusiose teks susirungti potencialiems koalicijų partneriams. Dešiniųjų tarpusavio dvikovų – aštuoniolika, kairiųjų – dvylika. Vadinasi, kad ir kas laimėtų, tai jau bus apie šešis mandatus dešiniųjų naudai.

Štai Vilnius – akivaizdžiai dešiniųjų: vienoje apygardoje jau laimėjo I.Šimonytė, kitose dvylikoje konservatoriai pirmavo arti 10 ar daugiau procentinių punktų. Devyni varžovai – iš Laisvės partijos, vienas – iš Liberalų sąjūdžio. Vadinasi, sveriant "dešinė–kairė", svarbios tik dvi apygardos, kur konservatoriai kovos su dabartinės valdančiosios daugumos – LVŽS ir LLRA-KŠS kandidatais. Vienoje iš jų konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė rezultatu 31:14,9 proc. pirmauja prieš premjerą Saulių Skvernelį. 2016-aisiais jam sekėsi kur kas geriau: tarpinį finišą prieš konservatorių Kęstutį Masiulį jis laimėjo 31,3:22,8.

Kaunas šiuo aspektu labai svarbus: čia šešios iš septynių kovų – tarp konservatorių ir "valstiečių". Kaune pirmajame ture visose apygardose pirmavo konservatoriai, tik kiek mažesniu atotrūkiu nei Vilniuje, išskyrus apygardą, kur varžosi konservatorių lyderis G.Landsbergis. Viena dvikova Kaune – tarp dešiniojo sparno politikų – TS-LKD ir Laisvės partijos.

Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Iš keturių Klaipėdos apygardų dviejose tarpusavyje varžysis konservatoriai ir liberalai, o dar dviejose – konservatoriai ir "valstiečiai".

Prie turimų mandatų pridėjus apygardas, kur tarpusavyje varžosi dešinieji ar kairieji (priskiriant kuriam nors iš šių sparnų ir save išsikėlusiuosius), rezultatas – 56:49 dešiniųjų naudai. Jų daugiau ir pirmavusių pirmame ture per 10 proc. Tad dešiniesiems aritmetika lyg ir palankesnė. Tačiau politikoje paprasta aritmetika toli gražu ne visuomet tinka. Daug kas priklausys nuo partijų lyderių derybinio talento ir noro pažaboti asmenines ambicijas. Juk konservatorių ir Laisvės partijos kai kurios programinės nuostatos niekaip nesusieina, o kairiajame flange socialdemokratams dabar būtų sunku eiti į koaliciją su LVŽS – juk dėl to ir suskilo partija.

Auksiniais balsais gali tapti ne tik "darbiečių" jau turimi devyni, bet ir pavieniai "Laisvės ir teisingumo", Žaliųjų, Centro partijos-Tautininkų ar kai kurių save išsikėlusiųjų, jei tik jie laimės mandatus. Bet dabar svarbiausi – rinkėjų balsai, tiksliau, kiekvienas jų, nes tai gali nulemti, kas valdys Lietuvą

Kol nelaimėjai, pergalės nešvęsk. 2016-ųjų Seimo rinkimuose arti trečdalio pirmojo turo favoritų antrajame buvo priversti pripažinti pralaimėjimą.

Tarsi svarstyklės

Antrojo turo siurprizų nemažai buvę ir Prezidento rinkimuose. Pernai pirmajame ture kova buvo apylygė: nedideliu skirtumu pirmavo Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,3 proc. balsų, o Gitaną Nausėdą parėmė 30,9 proc. Bet rinkimų finale Prezidentu išrinktas G.Nausėda įtikinamu balsų skirtumu – jis pelnė 65,7 proc. rinkėjų paramą, beveik dvigubai nei I.Šimonytė.

Tačiau tikras šokas buvo 2002-ųjų rinkimuose. Valdas Adamkus pirmame ture gavo 35,5 proc., o jo artimiausias konkurentas Rolandas Paksas – vos 19,7 proc. Tačiau antrajame viskas apsivertė aukštyn kojomis: R.Paksas laimėjo rinkimus – 54,7 proc. prieš V.Adamkaus surinktus 45,3 proc.

Be kita ko, 1997 m. kandidatavęs pirmai kadencijai V.Adamkus pats buvo padaręs tokį pat viražą: pirmajame ture tuomet pirmavo Artūras Paulauskas (45,3 proc. prieš 27,9 proc.), o rinkimų finale V.Adamkus minimaliu skirtumu 50,4 proc. prieš 49,6 proc. išplėšė pergalę. Konkurentus skyrė vos 14 256 balsai.

Antrojo rinkimų turo finalininkai

Partija                                            Kandidatų skaičius               Iš jų pirmauja

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 54 35

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 32 13

Laisvės partija 12 1

Socialdemokratų partija 12 4

Liberalų sąjūdis 9 5

Socialdemokratų darbo partija 4 2

Darbo partija 2 1

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2 1

Žaliųjų partija 1 1

Laisvė ir teisingumas 1 1

Centro partija-Tautininkai 1 0

Save išsikėlę 6 4

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija