Opozicija priekaištauja krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, kad šis esą dėjo per mažai pastangų, jog Lietuvoje jau artimiausiu metu atsirastų sąjungininkų brigada. Kaip po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) teigė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, jei šis uždavinys nebus įgyvendintas, A. Anušauskas turėtų trauktis iš krašto apsaugos ministro pareigų.

„Mes pasakėme – jeigu šitas tikslas bus neįgyvendintas, bus fiasko, bus labai didelis pralaimėjimas, ir nežinau, ko gero, krašto apsaugos ministras turės pasitraukti“, – žurnalistams Seime sakė jis.

Tačiau tiek pats ministras, tiek NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tokią kritiką ir lūkesčius, kad šalyje artimiausiu metu fiziškai turėtų būti dislokuota sąjungininkų brigada, vertina atsargiai. Politikų teigimu, Lietuva, be jokios abejonės, sieks, kad brigada atsirastų šalyje, tačiau, akcentavo jie, tokiems siekiams įgyvendinti dar prireiks laiko.

A. Anušauskas pažymi, kad labai svarbu įvertinti tai, kad apskritai prasidėjo kalbos, jog ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose rytinio NATO flango valstybėse, galėtų atsirasti sąjungininkų brigados.

Mes pasakėme – jeigu šitas tikslas bus neįgyvendintas, bus fiasko, bus labai didelis pralaimėjimas, ir nežinau, ko gero, krašto apsaugos ministras turės pasitraukti.

„Lietuvoje bus brigados vadovavimo elementas. Jau pradėti darbai. Rudenį atsiras. Tad kai išsakomi lūkesčiai – (reikia – ELTA) čia ir dabar, tai aš noriu juos grąžinti į realybės rėmus. Aš manau, kad mes galiausiai pasieksime konsensusą ir NATO susitarimuose“,– po NSGK posėdžio žurnalistams Seime sakė A. Anušauskas ir pažymėjo, kad tokiems sprendimams didelę įtaką daro ir vyraujančios nuostatos Vokietijos vidaus politikoje.

„Lūkesčius reikia atskirti nuo galimybių. Nereikia (būti – ELTA) Pelenės vaidmenyje, kai sako, kad per naktį turi viskas atsirasti. Turi pakeisti vokiečių poziciją, nors jie turi ir viduje pas save labai skirtingų nuomonių. Turiu galvoje politikus, kurie formuoja pozicijas“, – teigė jis.

Nereikia būti Pelenės vaidmenyje, kai sako, kad per naktį turi viskas atsirasti.

„Kad ir kaip besistengtume, mes to visiškai pakeisti negalime. Ką mes galime ir kas yra padaryta – iki šių metų NATO buvo rytams skyrusi vieną brigadą, dabar mes kalbame apie brigadas kiekvienai rytinio flango šaliai“, – pažymėjo ministras.

Panašiai kalbėjo ir L. Kasčiūnas. Jo teigimu, nereikėtų nuvertinti rezultatų, kurių jau pavyko pasiekti derantis dėl didesnių saugumo garantijų su NATO partneriais. Jis akcentavo, kad pastarosiomis savaitėmis paviešintas nusiteikimas didžiąją dalį sąjungininkų brigados dislokuoti ne Lietuvoje, o Vokietijoje, yra tik startinė pozicija.

„Jeigu mes nusikeltume du mėnesius atgal, tai apie brigadą nebuvo kalbama išvis jokiuose dokumentuose. Vėliau brigados formuluotė atsirado, ir tai buvo mūsų diplomatijos nuopelnas. Mes esame ten, kur dar niekada nesame buvę“, – sakė politikas.

Jo teigimu, jei po NATO viršūnių susitikimo Madride atsirastų Aljanso dokumentuose formuluotės apie brigadas Baltijos šalyse, tai jau būtų didelė paspirtis siekti Lietuvai užsibrėžtų tikslų.

„Jeigu tekste bent būtų įtvirtinta tai kaip galimybė, tai jau irgi mūsų atveju yra galimybės kalbėtis su vokiečiais, ką mes ir darome, dėl to, kad palaipsniui būtų kuriama priskirta brigada, ir dalį jų, o galbūt ir ją visą – tikslas yra visą – dislokuoti Lietuvoje“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Mes esame prie to priartėję ir dabar reikia dėti visas pastangas dirbant su vokiečiais“, – sakė L. Kasčiūnas, dar kartą pažymėdamas, kad svarbu siekti, kad po NATO viršūnių susitikimo Madride brigados klausimas atsirastų dokumentuose.

Viešojoje erdvėje jau ir anksčiau buvo pasirodę kritikos A. Anušauskui, kad šis esą tiesiog sutiko su viskuo, ką siūlė NATO lyderiai ir ryžtingai nereikalavo, kad Lietuvoje būtų kuo greičiau dislokuota brigada. Kalbėta ir apie galimybę Lietuvai vetuoti Strateginę NATO koncepciją, jei ji neatitiks šalies interesų. Tačiau A. Anušauskas tokią galimybę vertina itin kritiškai.

„Yra pozicijos, kad tą dokumentą, jei jis mūsų netenkina kaip šalies, reikia vetuoti. Vadinasi, kad ir kiti to dokumento neturėtų. Bet aš siūlau labai pasverti pasekmes: ar geriau, kad dokumentas būtų ir leistų mums toliau dirbti ar kad jo iš vis nebūtų. Dvišaliu pagrindu mes galime derėtis, bet ne visada bus garantuoti rezultatai dėl vidinių politinių įtampų“, – teigė A. Anušauskas.

Galutinius sprendimus dėl didesnių pajėgumų NATO rytiniame flange ketinama priimti birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime. Jo metu bus tvirtinama nauja NATO strateginė koncepcija.

A. Anušausko atsakas D. Gaižauskui: opozicijos vardu pažadėjo mane „sudraskyti“, bet vilkolakių irgi nebijau

Ministras A. Anušauskas teigia neišsigandęs „valstiečio“ D. Gaižausko replikų, esą jei artimiausiu metu Lietuvoje nebus NATO brigados, reikės ieškoti naujo Krašto apsaugos ministerijos vadovo.

„Tikrai niekada grasinimai man nesukeldavo ir nesukelia jokių emocijų. Nors parlamentaras opozicijos vardu pažadėjo mane „sudraskyti“, bet vilkolakių irgi nebijau“, – praėjus kelioms valandoms po išsakytų D. Gaižausko pasamprotavimų, socialiniame tinkle rašė A. Anušauskas.

Tame pačiame feisbuko įraše ministras pažymėjo, kad sąjungininkų brigados dislokavimo Lietuvoje klausimu būtina labai aiškiai ir teisingai sudėlioti faktus. Dėl to ministras papunkčiui sudėliojo faktus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį vertinant situaciją dėl sąjungininkų brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministro teigimu, šiuo klausimu yra aktualūs trys lygmenys – NATO, dvišalių santykių su Vokietija ir Lietuvos nacionalinis.

Tikrai niekada grasinimai man nesukeldavo ir nesukelia jokių emocijų. Nors parlamentaras opozicijos vardu pažadėjo mane „sudraskyti“, bet vilkolakių irgi nebijau.

Aptardamas NATO lygmenį A. Anušauskas pažymėjo, kad kariniame politiniame patarime jau užfiksuotos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos gynybos stiprinimo:

• Kariniame patarime užfiksuota nuostata dėl galimybės plėsti batalionus iki brigados dydžio vienetų (anksčiau buvo visam Rytų flangui dedikuota, o ne šaliai).

• Kariniame politiniame patarime užfiksuotos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos gynybos stiprinimo, NATO gynybos koncepcijos pertvarkymo. Tačiau tai 30 šalių konsensusu priimamas dokumentas ir galime tikėtis, kad greitu metu dokumentas bus sutartas, nors yra norinčių jį atmesti.

• Toliau dirbsime su Valstybių vadovų deklaracija, kad joje atsispindėtų Lietuvos interesai.

Žvelgiant į situaciją dvišalių santykių su Vokietija lygmeniu, A. Anušauskas akcentavo, kad jau šiais metais atsiras Lietuvos brigados valdymo elementas:

• Sutarta, kad Vokietija pradės kurti Brigados dydžio struktūrą (kad ir ką politikai sakytų, Vokietija jį dar turi suformuoti). Jau šiais metais atsiras Lietuvos brigados valdymo elementas, padaugės pratybų, Vokietija dedikuos tam skirtus vienetus tik Lietuvai (to anksčiau nebuvo), kurie būtų siunčiami tik į mūsų šalį. Karinio užpuolimo grėsmės atveju svarbus karinis mobilumas ir žymiai gausesnių pajėgų už brigadą permetimas į Lietuvą.

• Toliau dirbsim su Vokietija dėl papildomų detalių, įskaitant logistinį aprūpinimą, kaip brigados elementai bus auginami iki pilnos komplektacijos. Ir tai nepasidaro per mėnesį, kad ir ką sakytų tvorų statymo ekspertai.

Galiausiai vertinant sąjungininkų brigados klausimą nacionaliniu lygiu, ministras teigė, jog būtina šalyje užtikrinti reikiamą infrastruktūrą sąjungininkų kariams:

• Pastatėme tris laikinas karines stovyklas 2400 karių (per 3 mėn.) ir atidarėme naują poligoną, jis bus naudojamas ir Vokietijos karių mokymui. Tam panaudojome papildomai vyriausybės išskirtas lėšas.

• Tęsiam bendrus infrastruktūros projektus su Vokietija Rukloje.

• Priėmėm ir sudarėm sąlygas Vokietijos atsiųstam pastiprinimui (artilerija, etc.)

• Tam tikrus Lietuvos karinius vienetus perdislokuosime į kitas vietas, siekdami atlaisvinti patalpas papildomiems Vokietijos daliniams.

• rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pradedame trijų karinių miestelių statybą mūsų perdislokuojamiems daliniams (baigsime 2024 m.)

• šiais metais užbaigėme dviejų amunicijos sandėlių statybą, dar du statomi ir 19 šiais metais bus suprojektuota ir pradėta statyti (pabaiga 2023-2025 m.). Kaip bebūtų keista, sąjungininkai irgi nori turėti Lietuvoje kur saugoti amuniciją ir tam reikia pastatyti sandėlius.

„Tai konkretūs žingsniai, padaryti per labai trumpą laiką, siekiant realaus apginamumo stiprinimo. Žinoma, galėčiau pasakyti, kad tie žingsniai turėjo būti padaryti vakar, kai Gaižauskas buvo pozicijoje, bet žinau, kad tai buvo neįmanoma. Darom dabar, kai sąjungininkės prisiima naujus įsipareigojimus mūsų gynybai“, – rašė A. Anušauskas.