„Hipotetiškai tie pasvarstymai, kurie buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, aš su juo kalbėjausi. Jie yra kaip ilgametę patirtį turinčio diplomato, specialisto, aš juos išgirdau, bet jei reikia sakyti, kaip yra šiuo metu, tai tas šiuo metu nėra daroma, šiuo metu orientuojamės kitose kryptyse ir į kitokias priemones“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Turime turėti įrankius rankose, čia ne tai, kad šnekėjimas ar nešnekėjimas yra Rubikonas, kurį perlipi ar jo neperlipi yra kažkokia raudona linija, (svarbu – BNS) su kuo tu ateini ir ką turi rankose“, – kalbėjo jis.
Taip jis kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Remigijui Motuzui sakant, kad šiuo metu konkretus Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų susitikimas nėra derinamas, tačiau Vilniuje diskutuojama, koks galėtų būti pokalbių su Minsku turinys ir kokioje neutralioje teritorijoje jie galėtų vykti.
R. Motuzo teigimu, jei toks susitikimas ir vyktų, jis galėtų būti rengiamas ne Lietuvoje ar Baltarusijoje, o neutralioje vietoje, pavyzdžiui, daugiašalio renginio paraštėse.
Penktadienį R. Motuzas patvirtino, kad jo mintys apie galimą susitikimą yra jo pasvarstymai.
„Turiu pasakyti, kad dėl susitikimo nėra priimtas joks sprendimas: nei politinis, nei diplomatinis, nei techninis, nei kitoks“, – žurnalistams teigė jis.
Turime turėti įrankius rankose, čia ne tai, kad šnekėjimas ar nešnekėjimas yra Rubikonas, kurį perlipi ar jo neperlipi yra kažkokia raudona linija, (svarbu – BNS) su kuo tu ateini ir ką turi rankose.
Anot ministro, nuo lapkričio Lietuva „rankose turi“ aiškų Europos Sąjungos suvokimą, kas vyksta pasienyje su Baltarusija, tiesioginį Jungtinių Valstijų, NATO įsitraukimą.
„Man atrodo, mes ne ten užstrigome, čia ne pats faktas, kas su kuo kalbasi, mes kalbamės su jais labai dažnai, kalbėjomės visai neseniai, vakar, užvakar, kai išsikvietėme Baltarusijos atstovą, dar kartą paaiškinę, kaip mes vertiname jų veiklą, dar kartą įteikę notą, tai tie kontaktai vyksta“, – dėstė K. Budrys.
„Bet jeigu norim kažką rimčiau kalbėti, tai turime turėti rankose įrankius, tai ties tais įrankiais Užsienio reikalų ministerija ir dirba“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, šiuo metu Užsienio reikalų ministerijos (URM) pagrindinis dėmesys – sankcijos Baltarusijai ir Rusijai.
„Briuselyje vyksta intensyvus pasirengimas tiek sankcijų Baltarusijai pratęsimui, tiek būsimam 20-ajam sankcijų paketui, dėl kurio sprendimo tikimės vasario pabaigoje, minint pilno masto karo (Ukrainoje) metines“, – teigė ministras.
„Aš galiu patikinti, ką daro URM ir kaip mes prieiname prie pačios situacijos (su Baltarusija – BNS), aš tikrai neatskleidinėsiu visų ateinančių etapų, ką mes galvojame esant A scenarijui, B scenarijui“, – sakė jis.
R. Motuzas teigia, kad sunku prognozuoti, kiek ateityje realus aukštesnio rango Vilniaus ir Minsko pareigūnų susitikimas.
„Turbūt sutiksime, kad negalėjome prognozuoti, jog Jungtinės Amerikos Valstijos su Baltarusija bičiuliuosis, bet šiandien mes matome, kad situacija yra tokia. Atsižvelgiant į tai, mes sakome, kad jei kažkas spaustų, galbūt mes tada ir svarstytume, kokia ta (susitikimo – BNS) darbotvarkė galėtų būti“, – kalbėjo URK pirmininkas.
Kaip rašė BNS, dėl į Lietuvą iš Baltarusijos skriejančių balionų ir dėl iš kaimyninės šalies neišleidžiamų Lietuvos įmonių vilkikų pastaruoju metu techniniame lygmenyje buvo susitikę pasienio tarnybų atstovai.
Minskas susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru ar viceministru siekia nuo pernai, kai dėl kontrabandinių balionų iš šios valstybės teko gana dažnai stabdyti Vilniaus oro uosto darbą ir atsakydama į tai Lietuva kurį laiką buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Vėl atidarius pasienio punktus autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas iš šalies neišleidžia Lietuvos įmonių vilkikų.
Užsienio reikalų ministras K. Budrys yra sakęs, kad darydamas spaudimą Lietuvai Minsko režimas siekia legitimizuotis tarptautinėje erdvėje.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus laiko hibridine Minsko ataka.
Demokratų lyderis: pokyčiams santykiuose su Baltarusija būtini geros valios ženklai iš Minsko
Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva neturėtų imtis jokių žingsnių gerinant santykius su Baltarusija, kol nėra aiškių geros valios ženklų iš Minsko.
Tačiau, anot jo, viskas priklauso nuo esamos valdžios apsisprendimo ir vertinimų.
„Jie (Minskas – BNS) tiesiog nori padaryti tai, ką seniai svajojo – susitikimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, kad legitimizuotų savo buvimą valdžioje“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė politikas.
„Tai šiuo atveju, nesant jokių ženklų, jokių indikacijų geros valios, sakykime, daryti kažkokius žingsnius iš Lietuvos pusės, man atrodo, tai būtų irgi tam tikras pralaimėjimas. Bet kaip pabrėžiu, kiekviena valdžia turi teisę apsispręsti“, – sakė jis.
S. Skvernelis akcentavo, kad nepaisant kalbų apie diplomatinius laimėjimus, iš Baltarusijos pusės realių teigiamų signalų Lietuva kol kas nesulaukia.
„Kai buvo džiaugiamasi ir pasakojama apie diplomatijos pergales dėl oro balionų, (...) pasirodo, pagal meteorologų informaciją, kad nuo gruodžio šeštos dienos tiesiog vėjas buvo nepalankus, – kalbėjo S. Skvernelis. – Kai vėjas palankus atsirado, dvi dienas iš karto balionai buvo siunčiami, ir antrą dieną reikėjo oro uostą uždaryti. Vilkikai vėl mūsų sulaikyti ten yra – tai jokio teigiamo ženklo iš anos pusės net nėra.“
Andrius Kubilius: nematau ženklų, kodėl Europa turėtų atsisakyti sankcijų Baltarusijai
Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis prielaidų, kodėl Bendrija turėtų atsisakyti sankcijų Baltarusijai.
„Aš nelabai žinau šitos temos, tai ne mano tema, bet aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų jų atsisakyti“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Kubilius.
Jis kelia klausimus, ar autoritarinio Baltarusijos vadovo veiksmai yra reikšmingai pasikeitę ir ar JAV prašo atšaukti Europos Sąjungos (ES) sankcijas.
„Europa ir Lietuva turi laikytis aiškių nuostatų: sankcijos buvo įvestos dėl tam tikrų Lukašenkos režimo veiksmų ir, kol tie veiksmai nėra pakeisti, tai kodėl turėtų būti atsisakyta sankcijų?“ – nacionaliniam transliuotojui kalbėjo eurokomisaras.
ES yra nustačiusi Baltarusijai plataus masto sankcijas dėl šios žmogaus teisių pažeidimų, paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir hibridinių išpuolių prieš Bendriją.
Savo ruožtu, Vyriausybė šią savaitę pritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui iki 2028 metų. Kad šis sprendimas įsigaliotų, jam dar turės pritarti Seimas.
Pasak A. Kubiliaus, sankcijos yra svarbios, tačiau jos Rusijos karo veiksmų nesustabdo, todėl reikia stiprinti Ukrainos gynybą tam naudojant ES finansinę paramą.
„Dabar kaip tik yra priimtas sprendimas skirti Ukrainai 90 milijardų (eurų – BNS) paskolą vietoj tų rusiškų įšaldytų lėšų, dėl kurių nepavyko susitarti. Ir iš jų 60 milijardų yra skiriama gynybai“, – sakė eurokomisaras.
„Kaip tik tų lėšų panaudojimą mano departamentai koordinuoja. Tai čia turime tokią svarbią užduotį iki praktiškai tų metinių užbaigti visus teisinius derinimus, nes tie pinigai turi pasiekti Ukrainą ne vėliau kaip balandžio pradžioje“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, po kelis mėnesius trukusių diplomatinių ginčų ES narės gruodį sutarė Ukrainai suteikti 90 mlrd. eurų paskolą. Europos Komisija (EK) sausį pranešė dedanti pastangas, kad Kyjivas pirmąją išmoką gautų balandį.
Liberalų lyderė: užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu pasiduoda negeriems koalicijos instinktams
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog nepaisant Lietuvos diplomatijos vadovo K. Budrio pastangų, šalies užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu pasiduoda ne visai geriems valdančiųjų instinktams.
Pavieniai incidentai yra viena, bet kai sudedi į bendrą visumą – mūsų užsienio politika, nepaisant, sakyčiau, nuoširdžių Kęstučio Budrio pastangų, ji vienaip ar kitaip pasiduoda koalicijos didžiausios partijos, o ir partnerių tokiems ne visai geriems instinktams.
„Pavieniai incidentai yra viena, bet kai sudedi į bendrą visumą – mūsų užsienio politika, nepaisant, sakyčiau, nuoširdžių K. Budrio pastangų, ji vienaip ar kitaip pasiduoda koalicijos didžiausios partijos, o ir partnerių tokiems ne visai geriems instinktams“, – po penktadienį vykusio partijos frakcijos susitikimo su ministru kalbėjo parlamentarė.
„Lietuva susilpnėjo daugelyje sričių kalbant apie užsienio politiką ir ypač santykiuose su Baltarusija“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, tarp paliestų temų – sustabdytas kalio trąšų gamybos milžinės „Belarusklaij“ produkcijos tranzitas per Lietuvą. Politikės teigimu, ministras patikino, jog jokių kalbų apie galimybes jį atnaujinti nevyksta.
Tačiau V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, jog atnaujinti tranzitą raginantys balsai garsėja didžiausios valdančiųjų partijos socialdemokratų viduje, o juos stiprina ir kiti koalicijos partneriai.
„Manau, kad užsienio reikalų ministrui ateityje teks didesnis spaudimas“, – kalbėjo ji.
Juozas Olekas: iniciatyvų gerinti santykius su Minsku nėra
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad nėra bandymų gerinti santykių su Baltarusija, o Lietuva laukia europinių sprendimų dėl sankcijų Minsko režimui.
„Jokių naujų iniciatyvų nėra. Mes turime tam tikrų rūpesčių santykiuose su Baltarusija, meteorologiniai balionai, kurie trikdo civilinės aviacijos veiklą, taip pat transporto priemonių klausimai. Dėl šių priežasčių bandome dirbti su sąjungininkais ir partneriais, kad problemas išspręstume“, – Seime žurnalistams penktadienį sakė parlamento vadovas.
„Kol kas Lietuvos pozicija aiški – sankcijų pratęsimas yra reikalingas, nes didžioji dalis politinių kalinių tebėra Baltarusijos kalėjimuose, pažangos jokios nėra. Baltarusija pakankamai daug integravosi su Rusija, išlieka grėsmė dėl veiksmų prieš Ukrainą. Mes stipriname paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms. (...) Tokia pozicija išlieka, bet nauji iššūkiai atsiranda, reikalauja mūsų atsako, o ne sėdėjimo rankas sudėjus“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo opozicinių demokratų lyderiui S. Skverneliui svarstant, kad Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai iš Vilniaus persikėlus į Varšuvą, valdantieji ims gerinti santykius su Minsko režimu.
„Sviatlana Cichanouskaja buvo pas mane kabinete, mes susitikinėjame. Nebuvo kalbos, kad biuras būtų perkeliamas. Biuras Vilniuje veikia. Ponia Sviatlana dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, matyt, vėliau bus pasakyta, galvoja persikelti į Varšuvą, bet Vilniuje biuras lieka veikiantis. Manau, kad S. Skvernelio pasisakymai neatitinka tikrovės“, – sakė J. Olekas.
Seimo pirmininko teigimu, kol kas neplanuojami ir aukštesnio rango Vilniaus ir Minsko pareigūnų susitikimai.
„Mano žiniomis, politinio lygmens susitikimai nevyksta. Vyksta tik techninio lygmens susitikimai. Galbūt girdime iš Baltarusijos pusės, kad jie to norėtų. Matysime, reikia sulaukti sprendimo dėl europinių sankcijų ir tada žiūrėsime, kaip viskas judės toliau“, – teigė J. Olekas.
„Mano duomenimis, sankcijos bus pratęstos. Todėl nereikėtų kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, kai yra labai aišku, kad saulė šviečia. Kaip bus ateityje, matysime, iškyla naujos problemos, nauji iššūkiai, turime reaguoti“, – sakė jis.
Naujausi komentarai