Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.

Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Ivanas Kuliakas kovo mėnesį ant medalininkų pakylos Dohoje šalia auksą laimėjusio ukrainiečio Ilios Kovtuno stovėjo vilkėdamas marškinėlius su išdidinta raide „Z“.

Ši raidė, negrabiai užrašoma ant rusų pajėgų Ukrainoje tankų ir kitų mašinų, tapo paramos invazijai simboliu.

Gimnastikos etikos fondo (GEF) drausmės komisija nusprendė, kad I. Kuliakas pažeidė Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) taisykles.

„P. Kuliakui vienus metus nuo šio sprendimo datos neleidžiama dalyvauti jokiuose FIG aprobuotuose renginiuose ar varžybose, organizuotose... FIG narių“, – paskelbė GEF.

I. Kuliakas taip pat privalo sugrąžinti savo bronzos medalį ir prizinius pinigus – 500 Šveicarijos frankų (478 eurus). Jis dar gali per 21 dieną apskųsti bausmę.

Anksčiau jau buvo nuspręsta, kad visiems rusų ir baltarusių gimnastams bus uždrausta dalyvauti varžybose.

„Jei... priemonės, neleidžiančios rusų atletams važytis, dar galios 2023 metų gegužės 17-ąją, draudimas tęsis ir baigs galioti šeši mėnesiai po minėtų priemonių panaikinimo“, – nurodė GEF.

Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Kaip jau buvo skelbta, antradienį „Gasum“ paskelbė, kad atmeta Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui.

Suomijos pabrėžė, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi, o artėjančią vasarą dujų tikisi gauti per jungtį su Estija „Balticconnector“, nors pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.

„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.

Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijoms šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

„Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

„Kalbant apie trumpalaikę makroekonominę pagalbą, tai čia Europos Sąjunga skirs papildomai devynis milijardus eurų per šiuos metus būtent Ukrainos ekonomikai palaikyti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaro teigimu, pinigai Ukrainai būtų suteikti paskolų forma. Jis neįvardijo, kokiems konkrečiai tikslams būtų skolinamos lėšos – pasak jo, tai priklausys nuo pačios Ukrainos.

Pasak EK, parama būtų išmokama dalimis su ilgais grąžinimo terminais ir lengvatinėmis palūkanų normomis.

Būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Šiam EK siūlymui dar turės pritarti Bendrijos narės.

V. Sinkevičius sakė esantis įsitikinęs, jog didžiausias tarptautinis „donoras“ atstatant Ukrainos infrastruktūrą turėtų būti Rusija, o tam galėtų būti panaudoti ES bankuose įšaldyti Rusijos centrinio banko aktyvai.

„Manau, kad labai svarbu, kad ta idėja ir toliau skintųsi kelią (...) Šiuo atveju būtų labai keistas scenarijus, jeigu už viską, ką pridarė Rusija, tektų mokėti Vakarams, Europos Sąjungai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – teigė V. Sinkevičius.  

Be to, EK siūlo sukurti ir įtraukti į ES biudžetą priemonę „RebuildUkraine“, skirtą remti Ukrainos atstatymą.

EK skelbia, jog nuo karo pradžios Bendrija Ukrainai suteikė apie 4,1 mlrd. eurų vertės paramos šalies ekonominiam, socialiniam ir finansiniam atsparumui, taip pat 1,5 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

XV amžiaus pabaiga datuojamas plunksna ir rudu tušu nupieštas eskizas, vaizduojantis nuogą vyrą su dar dviem figūromis fone, kaip neseniai paaiškėjo, buvo privačioje kolekcijoje Prancūzijoje.

Per varžytynes buvo pranoktas ankstesnis šio Renesanso meistro rekordas: 2000 metais per „Christie's“ aukcioną Londone už 9,5 mln. eurų buvo parduotas jo kūrinys „Prisikėlęs Kristus“.

Rusų užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad išsiunčia 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“ Rusijoje. Jie turės palikti šalį per dvi savaites.

Maskva apie tokį žingsnį paskelbė, prieš tai išsikvietusi Prancūzijos ambasadorių Pierre'ą Levy (Pjerą Levi) ir pareiškusi jam, kad 41 Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojo išsiuntimas yra „provokuojantis ir nepagrįstas sprendimas“, nurodoma pareiškime.

Vėliau ministerija pranešė, kad 27 Ispanijos ambasados Maskvoje ir Ispanijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai „paskelbti personae non grata". Jie turės išvykti iš Rusijos per septynias dienas.

Ministerija perspėjo Ispanijos ambasadorių Marcosą Gomezą Martinezą (Markosą Gomesą Martinesą), jog rusų diplomatų išsiuntimas iš Madrido „turės neigiamą poveikį Rusijos ir Ispanijos santykiams“.

URM atstovė Marija Zacharova taip pat patvirtino rusų naujienų agentūroms, kad išsiunčiami ir 24 Italijos diplomatai, nors oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nepaskelbta.

Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje savo ruožtu pareiškė, kad Prancūzija „griežtai smerkia“ Maskvos vykdomą jos diplomatų išsiuntimą, o šį Maskvos žingsnį pavadino neturinčiu „jokio teisėto pagrindo“.

Ministerijos teigimu, prancūzų diplomatų darbas Rusijoje „visiškai atitinka Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių“ – tuo metu balandį išsiųstus rusų misijų darbuotojus Paryžius įtarinėjo šnipinėjimu.

„Priešiškas aktas“

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė išsiuntimą kaip „priešišką aktą“, bet pabrėžė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri, „nes būtent jais, jei įmanoma, bus pasiekta taika“ Ukrainoje.

Tvyrant diplomatinei įtampai, Maskvos miesto tarybos deputatai trečiadienį parėmė sprendimą pavadinti anksčiau bevardę teritoriją priešais JAV ambasadą „Donbaso gynėjų aikšte“.

Donbasas yra daugiausia rusakalbis Rytų Ukrainos regionas, kurį Rusija ketina „išvaduoti“ per savo karinę kampaniją kaimyninėje šalyje.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta 2015 metais prie Kremliaus nušauto opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Prasidėjus įsiveržimui, Maskva susidūrė su tarptautinių sankcijų lavina ir augančia izoliacija nuo pasaulio bendruomenės, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pablogėjo iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.

„Fondo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų tiekimą Ukrainos atstatymui, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus“, – po pokalbio su verslo organizacijomis apie Ukrainos atstatymą trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

Rusija dėl savo agresijos yra padariusi Ukrainai žalos už 100 mlrd. eurų.

A. Armonaitės teigimu, ekonominė pagalba Ukrainai gali būti dvejopa: dar nesibaigiant karui atstatant sunaikintą infrastruktūrą bei padėti transformuoti Ukrainos ekonomiką ilguoju laikotarpiu.

„Rusija dėl savo agresijos yra padariusi Ukrainai žalos už 100 mlrd. eurų, trečdalis šios sumos – gyvenamosios infrastruktūros žala. Ukrainos biudžetas yra netekęs 80 proc. pajamų, BVP yra kritęs apie 60 proc.“, – sakė ministrė.

„Tai reiškia, kad Ukrainai reikalinga ne tik karinė, bet ir ekonominė pagalba“, – pridūrė A. Armonaitė.

Prieš savaitę po verslo ir valdžios institucijų susitikimo prezidentūroje teigta, jog pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios agentūros – Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet teigė, jog Lietuva dalyvaus ukrainiečiams perduodant kompetencijas, taip pat padės atstatyti sugriautus miestus bei kitas gyvenamąsias vietoves. Kokius konkrečiai –  dar neapsispręsta.

Lietuvos statybų verslo atstovai anksčiau teigė galintys padėti atstatyti karo suniokotą Ukrainą, tačiau norėjo valstybės paramos ir garantijų.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių (565 mlrd. eurų).

Europos Komisija rengia Ukrainos atsigavimo planą, tačiau įvairius pagalbos projektus karo nusiaubtai šaliai greičiausiai galės vykdyti ir kiekviena Europos Sąjungos valstybė atskirai.

Ginčas kilo dėl 2018 metų rugsėjį tuomet opozicijoje dirbusio parlamentaro G. Landsbergio portalo „Delfi“ laidoje apie tuometinį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininką S. Jakeliūną pasakytų žodžių, jog pastarasis lankėsi Konstituciniame Teisme, kur grasino teisėjams.

Antradienį paskelbtoje trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ginčo teiginiais G. Landsbergis išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie S. Jakeliūno lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

„Atsakovo teiginių struktūra, teismo analizuotų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, jog tai atsakovo išsakyta nuomonė apie turimą informaciją, kurios tikrumas duomenų paskleidimo metu dar nebuvo aiškus“, – paskelbė teismas.

Ieškovas S. Jakeliūnas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 7 dieną sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

S. Jakeliūnas teigė, kad bylą nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja buvo šališka. Pasak politiko, teismo sprendimo motyvuose teismas daug dėmesio skyrė kontekstui, kurį suformavo pagal atsakovo pateiktą informaciją ir vertinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu sąmoningai neleido jam pateikti konteksto ir jo neaptarė savo sprendime.

Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

„Esminė bylos aplinkybė buvo ne ieškovo susitikimo su Konstitucinio Teismo pirmininku faktas ar laikas, o tai, kad atsakovo pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupė didžiąja dalimi perrašė iš suinteresuotų verslo atstovų pateikto ir, be kita ko, Konstitucinio Teismo teisėjos D. Petrylaitės sesers advokatės Vidos Petrylaitės parengto teksto, o medžiagą Konstitucinio Teismo bylos nagrinėjimui rengė būtent Konstitucinio Teismo teisėja D. Petrylaitė“, – apeliaciniame skunde rašė S. Jakeliūnas.

Pasak apelianto, tai ir yra priežastis, kodėl atsakovas pasistengė „užglaistyti“ savo ir kitų Seimo narių veiksmais sukeltą skandalą dar didesniu viešu skandalu apie tariamą jo grasinimą teisėjams.

Apygardos teismui S. Jakeliūnas skundėsi, kad apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti Konstitucinio Teismo teisėją Daivą Petrylaitę, neleido užduoti klausimų atsakovui apie jo pasirašyto kreipimosi į Konstitucinį Teismą atsiradimo aplinkybes. Jos, ieškovo įsitikinimu, galėjo padėti teismui suprasti G. Landsbergio išsakytą kaltinimą grasinus Konstitucinio Teismo teisėjams.

Anot europarlamentaro, pirmosios instancijos teismas vengė minėti ir nešališkai aptarti visas jo pateiktas bylos aplinkybes, o tai rodo teismo šališkumą.

Tačiau skundą nagrinėjęs apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas, manydamas, kad bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja yra šališka, prašymo dėl teisėjos nušalinimo pirmosios instancijos teisme nereiškė.

„Kita vertus, teisėjų kolegija nepritaria apelianto išdėstytai nuomonei, kad teisėja teismo sprendime aptartą su atsakovo teiginiais susijusį kontekstą suformavo tik pagal atsakovo pateiktą informaciją bei vertinimus. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vadovavosi abiejų šalių nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovo bei liudytojo parodymais“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas neprašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ar apeliacinės instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą.

„Tai leidžia spręsti, jog apelianto įsitikinimu, byloje surinktų duomenų pakanka ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimui. Kaip minėta, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais“, – mano apygardos teismas.

Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent S. Jakeliūno skunde paminėtos G. Landsbergio frazės akivaizdžiai leidžia suprasti, kad informacija nėra pateikiama kaip neginčytinas faktas, teiginys, kuris neturi būti tikrinamas.

„Nors apeliantas teigia, jog jo susitikimas su Konstitucinio Teismo pirmininku buvo oficialiai suderintas, tačiau duomenų, kad tokia informacija buvo viešai paskelbta, nenurodo. Tai patvirtina atsakovo poziciją (teiginius), kad atitinkama informacija, kurią komentavo atsakovas, jam buvo suteikta, nepaisant to, kad atsakovas neatskleidė, kas ją suteikė“, – rašoma nutartyje.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo teiginiais atsakovas išreiškė savo subjektyvų gautos nepatvirtintos informacijos apie ieškovo lankymąsi Konstituciniame Teisme ir grasinimą teisėjams, jeigu tokia informacija pasitvirtintų, vertinimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar atsakovo nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, ar ji yra sąžininga, ir pan., vertintina iki teiginių paskleidimo atsakovo žinoma informacija, o ne vėliau ieškovo ar Konstitucinio Teismo paskelbti paneigimai, ir tokį vertinimą pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai bei teisingai.

Apygardos teismo verdiktas įsiteisėjo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tuo metu opozicijoje dirbęs G. Landsbergis 2018 metų rugsėjį „Delfi“ laidoje sakė, kad „mane pasiekė žinios, kad BFK pirmininkas lankėsi Konstituciniame Teisme ir grasino Konstitucinio Teismo teisėjams“.

Konstitucinį Teismą tuo metu buvo pasiekęs grupės Seimo narių kreipimasis dėl kaupiamosios pensijų sistemos reformos.

S. Jakeliūno teigimu, tuometinis Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas du kartus paneigė bet kokio grasinimo ar spaudimo jam faktą.

Politikas bylinėdamasis teigė, kad G. Landsbergis jį sulygino su Vengrijos ir Lenkijos valdžios veiksmais, kuriais kenkiama šių šalių teismų sistemų nepriklausomumui, o tai kenkė jo reputacijai.

Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

„Norime užtikrinti, kad kiekviena NATO valstybė narė kaip įmanoma greičiau ratifikuotų mūsų paraišką“, – žurnalistams sakė S. Marin po Romoje surengtų derybų su Italijos premjeru Mario Draghi (Marijumi Dragiu).

„Manau, kad tai yra pagrindinis klausimas kalbant apie saugumą: kuo greitesnis ratifikavimo procesas būtų geriausia saugumo garantija Suomijai ir Švedijai šiame etape“, – pridūrė ji.

M. Draghi savo ruožtu išreiškė Italijos paramą abiem šalims.

„Norime paspartinti vidaus procedūras, kad narystė įsigaliotų kuo greičiau“, – pabrėžė jis.

Teikdami stojimo į NATO paraiškas, Helsinkis ir Stokholmas atsisako daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šis žingsnis gali virsti reikšmingiausia transatlantinės organizacijos plėtra per pastaruosius dešimtmečius.

Turkija priešinasi

Tačiau tokiems siekiams priešinasi NATO narė Turkija, grasinanti blokuoti paraiškas, nes abi Šiaurės šalys esą suteikia prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.

S. Marin teigė abejojanti, jog formali Suomijos narystė „daug ką pakeis“, nes jos šalis ir taip glaudžiai bendradarbiauja su NATO.

Vis tik ji pabrėžė, kad Helsinkis būtų naudingas Aljansui, nes „jau dabar turime labai gerus gynybos pajėgumus“.

„Tačiau manau, kad svarbu būti 5-ojo straipsnio, užtikrinančio bendrą saugumą, dalimi. Tai yra svarbus klausimas, kodėl teikiame paraišką dėl narystės NATO“, – pridūrė premjerė.

Žiniasklaida: Ankara parengė reikalavimų sąrašą

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš dešimties reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO.

Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Taip pat reikalaujama, kad šios šalys nutrauktų ryšius su Sirijos kurdų grupuotės nariais.

Pasak „Sabah“, Ankara taip pat nori, kad abi šalys paspartintų Turkijos ieškomų įtariamųjų, kaltinamų terorizmu, ekstradicijos procedūras.

Į sąrašą taip pat įtrauktas reikalavimas, kad Švedija užkardytų tai, ką „Sabah“ vadina „dezinformacijos“ kampanija prieš Turkiją, kuriai vadovauja pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), Ankaros teigimu, prisidėjusio prie 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, šalininkai. Daugelis F. Guleno judėjimo pasekėjų pabėgo į Švediją.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė

Tuo tarpu Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P. Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

J. Bidenas pareiškė palaikąs Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis

Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje ir per paraiškų teikimo procesą pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju.

„Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir kad atgrasytų nuo agresijos arba agresijos grėsmės“, – sakoma J. Bideno pranešime.

J. Bidenas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priimsiantis Suomijos prezidentą Sauli Niinisto ir Švedijos ministrę pirmininkę Magdaleną Andersson, sakė „nekantriai laukiantis dirbti su JAV Kongresu ir NATO sąjungininkėmis, kad Suomija ir Švedija greitai būtų priimtos į stipriausią per istoriją gynybos Aljansą. „Aš nuoširdžiai sveikinu ir tvirtai palaikau istorines paraiškas“, – sakė J. Bidenas.

Abi šalys oficialiai įteikė paraiškas anksčiau trečiadienį. Nors dauguma sąjungininkių šiltai sutiko šiuos siekius, Turkija, kaip ir visos NATO narės turinti teisę vetuoti šalies kandidatavimą, pareiškė prieštaravimus, o Briuselyje susitikę ambasadoriai negalėjo susitarti oficialiai pradėti narystės derybų.

Prezidentas: Kroatija turėtų pamėginti užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO.

Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

Z. Milanovičius nori, kad prieš Kroatijos parlamentui ratifikuojant dviejų Šiaurės šalių stojimo į NATO protokolus, būtų pakeistas kaimyninės Bosnijos rinkimų įstatymas ir Bosnijos kroatams būtų lengviau išrinkti savo atstovus į vadovaujančius postus.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

„Pirmas būdas – vežti grūdus traukiniais į Vakarus, Lenkiją, bet čia mes susiduriame su didžiuliais techniniais barjerais dėl vėžių skirtumo ir panašiai. Dėl to kiekis, kuris gali būti eksportuotas, yra labai ribotas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Skuodis, dalyvaujantis Leipcige vyksiančiame tarptautinio transporto forumo ministrų susitikime.

M. Skuodis teigė, kad grūdus būtų galima vežti per Baltarusiją, tačiau šis kelias nepriimtinas dėl Minsko vaidmens Rusijos kare su Ukraina ir kitų jos veiksmų.

„Antras būdas yra vežti grūdus per Baltarusiją į Baltijos šalis, uostai ten turi pajėgumų, bet mes visi žinome, ką Baltarusija daro, ji įsitraukė į karą leisdama Rusijos kariams pulti Ukrainą iš jos teritorijos, pernai jėga nutupdė „Ryanair“ lėktuvą, spaudė nelegalius migrantus kirsti Europos sieną, todėl ši išeitis atrodo nepriimtina“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jo manymu, geriausia išeitis būtų atblokuoti Ukrainos uostus, kurių veikla sustojo dėl Rusijos agresijos.

„Pirmiausiai mums reikia pradėti nuo Odesos uosto, kuris gali susitvarkyti su tokiais kiekiais“, – sakė  M. Skuodis.

Jis pabrėžė, kad pernykščio derliaus išvežimas iš Ukrainos yra svarbus visam pasauliui.

„Mes visi žinome, kad Ukraina yra pagrindinė grūdų ir žemės ūkio produktų eksportuotoja, ir jų reikia visam pasauliui. Neturime jiems pakaitalo“, – Leipcige sakė  M. Skuodis.