Šią savaitę Seimas pritarė atitinkamų įstatymo pataisų pateikimui, toliau projektus svarstys Seimo komitetai. Už pataisas balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 22, 18 susilaikė.

Pristatydamas savo projektą „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis tvirtino, kad tai partijų diskriminacijos panaikinimas.

Pagal pataisas, atstovus į VRK deleguotų partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Šiuo metu atstovus į VRK po rinkimų deleguoja partijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Užpernai nuo Lietuvos socialdemokratų partijos atskilusi LSDDP yra vienintelė partija Seime, turinti savo frakciją parlamente, bet nedalyvavusi Seimo rinkimuose.

„Visi suprantame, kad tai yra tam tikras pritempimas prie situacijos. Teisinei sistemai turbūt nėra sveika, kai susidarius tam tikrai situacijai, parašomas teisės aktas. (...) Nemanot, kad reikėtų išlaukti tą periodą, tapti partija ir gyventi pagal tuos įstatymus, kurie galioja, o ne pritempti juos prie situacijos?“ – sakė konservatorius Edmundas Pupinis.

„Žinot, aš panašiai mąsčiau, kai buvau didelės partijos atstovas: ko čia tie mažiukai painiojasi. O kai atstovauji ne tokiai skaitlingai partijai, supranti, kad tik mažumos gali užtikrinti demokratiją, nes daugumoms kartais trūksta jautrumo, įsiklausymo, dėmesio mažiukams“, – atkirto J. Bernatonis.

Kitas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad minėtomis pataisomis J. Bernatonis siekia VRK įdarbinti savo dabartinį padėjėją, buvusį ilgametį Rinkimų komisijos vadovą Zenoną Vaigauską.

J. Bernatonis neigė tokius spėliojimus: „Zenonas Vaigauskas tikrai nebus deleguotas į VRK, negali būti vienu metu VRK du pirmininkai“.

Pagal pateiktą projektą, parlamentinės Seimo frakciją turinčios partijos taip pat įgytų teisę dalyvauti sudarant vietos rinkimų komisijas.

„Jeigu partijos gauna biudžeto lėšų, tai jos turėtų valstybei ir atidirbti, turėtų dalyvauti organizuojant rinkimus“, – sakė J. Bernatonis.

Anksčiau valdančiųjų pastangomis Seimas pakeitė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, kad rinkimuose nedalyvavusi LSDDP gautų valstybės biudžeto dotaciją.

Šiuo metu atstovus į prezidento, Seimo, Europos Parlamento rinkimų komisijas, be kitų institucijų siunčiamų darbuotojų, deleguoja daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos.

Pataisų iniciatorių teigimu, Seimo rinkimų komisijų sudarymo tvarka suvienodinama su savivaldos rinkimų komisijų sudarymo tvarka.  Per savivaldos rinkimus į apylinkių rinkimų komisijas savo atstovus siunčia parlamentines frakcijas turinčios partijos.

VRK įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad komisijos pirmininko pavaduotojai bei nariai jų prašymu galėtų būti įdarbinami komisijoje, tuomet jie negalėtų eiti kitų pareigų.

Šiuo metu vien komisijoje dirba tik VRK vadovė Laura Matjošaitytė, pavaduotojams bei nariams mokama pagal išdirbtas valandas.

Pataisos numato, kad komisijos pirmininko pavaduotojo, nario prašymu „Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar jis pagal pareigas dirba vien komisijoje“. Tai nustačius, VRK nariams galiotų tokie patys darbo užmokesčio apribojimai ir garantijos kaip šiuo metu pirmininkui – t. y. jie dirbtų komisijoje visu etatu, bet negalėtų gauti jokio kito atlygio, išskyrus už kūrybinę pedagoginę, mokslinę veiklą.

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Pramonės rajone galės dirbti tik bendrovė „Šilumos tinklai“, čia atvykstantys įmonės „Dzūkijos vandenys“ ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, skelbiama Alytaus savivaldybės „Facebook“ paskyroje.

Ekstremalių situacijų komisija nusprendė nekeisti įprasto ugdymo proceso organizavimo.

Įgyvendinant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimus į gaisravietę atvyko inžinierių ir konstruktorių ekspertų komanda, kuri vykdo degančio pastato konstrukcijų apžiūrą. Po apžiūros bus nuspręsta, kokią papildomą techniką būtina pasitelkti gelbėjimo darbams atlikti.

Komisija pirmadienį 6 val. ir papildomai vertins situaciją gaisravietėje, oro taršos rodiklius ir vėjo kryptį. Šiuo metu oro taršą Putinų mikrorajone, prie prekybos centro „Iki“, matuoja iš Lenkijos atvežta oro taršą matuojanti mobili laboratorija. Antroji tokia laboratorija oro taršą matuoja Luksnėnuose. Dar šį vakarą oro taršą matuojančių stotelių turėtų būti pastatyta netoli Bendrojo pagalbos centro.

Gyventojams toliau rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, o labiausiai užterštose vietovėse vykdyti Ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas.

Alytuje trečiadienio naktį kilo gaisras padangų perdirbimo gamykloje, kurios plotas siekia apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Penktadienį gaisras buvo lokalizuotas, ugniagesiai įvykio vietoje dirba toliau.

Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte savivaldybėms 2020-aisiais numatyta skirti 967,391 mln. eurų dotacijų, arba 87,557 mln. eurų daugiau nei pernai. Finansų ministerija tvirtina, kad iš viso, įvertinus ir savarankiškas pajamas, savivaldybių biudžetai kitąmet turėtų augti 350 mln. eurų.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad tai padidins savivaldybių savarankiškumą.

„Lankstiname ir savivaldybių galimybes pasiskolinti, aišku, su tam tikrais apribojimais – savivaldybės galės pasiskolinti iki 10 proc. pajamų“, – šią savaitę pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybėje sakė V. Šapoka.

„Iš tikrųjų, tas augimas savarankiškų lėšų yra 12 procentų. Ir tai yra gerai. Tai yra bendras skaičius visoms savivaldybėms savarankiškų lėšų, kas yra pats svarbiausias dalykas, kur tarybos gali priimti sprendimą, kaip tuos pinigus naudoti“, – BNS teigė Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė

Anot jos, savivaldybių pajamos augs ir dėl pritaikytos nuostolių kompensavimo metodikos – ši metodika numato, kad dėl centrinės valdžios iniciatyvų, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų didinimo, atsirandančius praradimus savivaldybėms didesne nei iki šiol dalimi kompensuos valstybė.

„Buvo įstatymas, kad 50 proc. netekčių turi dengti savivaldybė, 50 proc. – valstybė. Mes pasiekėme, kad dabar tos netektys dalinamos taip: 70 proc. valstybė, 30 proc. savivaldybė“, – aiškino R. Žakaitienė.

Anot jos, tai numatantys teisės aktų pakeitimai Seimui turėtų būti teikiami kartu su Biudžeto projektu.

Pajamomis dalinsis daugiau savivaldybių

Kitąmet taip pat daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės.

Donorėmis savivaldybės tampa, kai jų prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui viršija vidutines GPM pajamas vienam šalies gyventojui, tačiau joms mainais už praradimus skiriamos lėšos išlaidų struktūros skirtumams išlyginti.

Šį žingsnį savivaldybės vertinga nevienareikšmiškai.

R. Žakaitienė sako, kad asociacija teigiamai vertina naujai taikomą metodiką, gimusią po 2015-ųjų Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad GPM dalies ribojimas Vilniaus savivaldybei be aiškaus pagrindimo prieštarauja Konstitucijai.

„Jos turi pasidalinti su tomis, kurios gauna mažiau. Anksčiau būdavo pagal meilę–nemeilę, dabar yra aiški nuostata“, – tvirtino R. Žakaitienė.

Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybei Vyriausybė kitąmet numato skirti 82 proc. GPM, tačiau, anot mero Valerijaus Makūno, augant gyventojų skaičiui ir surenkamam GPM, rajono pajamos augs.

„Kitų metų projektas mums palankesnis nei 2019-ųjų, nes 2019-aisiais jis sudarė 47,565 mln. eurų, 2020-aisiais sudarys 58,49 mln. eurų, arba beveik 11 mln. daugiau. Taip atsitinka, nes esame savivaldybė, kurioje auga gyventojų skaičius ir darbo užmokestis auga net 20 proc.“, – aiškino V. Makūnas.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovas Valerijus Bogdanovas sako, kad nors savivaldybėje gyventojų skaičius didėja, priešingai nei kitoms, šiai savivaldybei tenka spręsti vaikų darželių, mokyklų trūkumo, infrastruktūros problemas.

„Todėl tai yra tikrai labai liūdna naujiena ir turiu viltį, kad tą sprendimą mes vienaip ar kitaip atidėsime ar pakeisime“, – sakė jis.

„Turime iniciatyvaus jaunimo, kuris atranda įdomių veiklų ir tą jų iniciatyvą iškart palaiminome. Jie padarys apklausą su įmone ir pasitikrinsim. Viena, ką mes galvojame apie save, kita – ką žmonės galvoja apie mus“, – BNS sakė rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Jis teigė, kad tyrimų bendrovei „RAIT“ už apklausą savivaldybė sumokės apie 2 tūkst. eurų. Apklausa atliekama internetu ir Prienuose esančioje Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje bei jos padaliniuose.

Anonimiškoje apklausoje prašoma įvertinti galimybes verslui Prienų rajone, savivaldybės teikiamas paslaugas, neįgaliesiems pritaikytą infrastruktūrą, rajono patrauklumą turistams, savo kaimynus, atlyginimą, galimybes rasti darbą, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą ir kitus dalykus.

„Apklausa bus naudinga mums visiems. Manau, kad paaiškės, kaip iš tikrųjų mes atrodome, ką apie mus galvoja gyventojai, ar jie tikrai laimingi, ar patenkinti sprendimais. Galbūt išaiškės, ką mes kitaip galime padaryti“, – teigė meras.

„Reikia kiek galima tiksliau žinoti žmonių nuomonę, kad nebūtų, jog valdžia – sau, žmonės – sau“, – pridūrė jis.

Anot A. Vaicekausko, tokia apklausa rajone vykdoma pirmą kartą, tačiau galbūt ne paskutinį.

Jos rezultatus lapkričio 30-ą dieną ketinama pristatyti visuomenei Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, o svarbiausius aspektus įtraukti į strateginį savivaldybės veiklos planą.

Eurostatas skaičiuoja, kad Lietuvoje yra 28,3 proc. žmonių, kurie yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Rodiklis skaičiuojamas pagal gaunamas pajamas, žmonių užimtumą ir galimybes nusipirkti būtiniausius daiktus.

Pagal tyrimo metodiką, skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos po socialinių išmokų nesiekia 60 proc. šalies vidurinių pajamų. Tuo metu skaičiuodamas tik žmonių gaunamas pajamas, Eurostatas skelbia, kad Lietuvoje 22,9 proc. žmonių yra santykiniame skurde.

Penktadalis žmonių negali gyventi visavertiškai

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka teigia, kad Eurostato pateikiami duomenys – realiausi ir objektyviausi, kokie šiuo metu gali būti. Pasak jo, santykinio skurdo statistika atskleidžia, kiek žmonių negali gyventi visavertiško gyvenimo.

„Lietuvoje yra ginčas, kai kas sako, kad tokie duomenys nepriimtini, nesąmonė, negali būti, nes žmonių pajamos išaugo, algos beveik padvigubėjo, pensijos augo, o skurstančiųjų nesumažėjo. Bet čia ir yra esmė, kad tai yra santykinė skurdo riba. Europoje, kituose civilizuotuose kraštuose skurdas pripažįstamas kaip santykinis dalykas. Ne tai, kad žmonės neturi ko valgyti, pastogės, ar batų žieminių. (...) Vertinama tik santykinė skurdo riba, nes tikrai negalime sakyti, kad žmogus, kuris pavalgęs, turi pastogę ir yra apsirengęs, dėl to jis nesušąla, tai neskursta“, – BNS sakė R. Lazutka.

Pasak jo, ši statistika matuoja santykinį skurdą – tai reiškia, kad skursta tie žmonės, kurių materialinės, socialinės ir kultūrinės galimybės yra tokios mažos, kad tie žmonės išstumiami iš visuomenės priimto normalaus gyvenimo.

Dabar žmogus be interneto praktiškai nebegali gyventi. Tai reiškia, kad atsirado kitas poreikis, ir jeigu žmogus negali susimokėti už internetą, reiškia mes jį priskirsime prie skurstančių.

„Jeigu prieš 20 metų internetas buvo daugiau specialistų dalykas, darbui skirtas, dabar žmogus be interneto praktiškai nebegali gyventi. Tai reiškia, kad atsirado kitas poreikis, ir jeigu žmogus negali susimokėti už internetą, reiškia mes jį priskirsime prie skurstančių“, – teigė R. Lazutka.

„Aišku, skurdas Vokietijoje ir skurdas Lietuvoje yra kitoks, bet būtent laikoma, kad reikia apibrėžti nacionaliniame lygmenyje“, – pridūrė jis.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, žmonės lygiuojasi į vidutinį gyvenimą, o santykinis skurdas rodo, kiek žmonių negali pasiekti net vidutinės gyvenimo kokybės.

„Išsivysčiusioje valstybėje įprasta matuoti ne tiek absoliutų, ekstremalų skurdą, kai žmonės vos išgyvena, bet labiau orientuotis į tai, o kiek žmogui reikia, kad jis visavertiškai dalyvautų visuomenės gyvenime“, – BNS sakė A. Adomavičienė.

„Pavyzdžiui, jeigu visuomenėje įprasta, kad žiemą vaikštome su žieminiais batais, turbūt tas žmogus, kuris neįstengia įpirkti žieminių batų, mes ji laikytume skurstančiu. Jeigu norime lygiuotis į truputį pažangesnes valstybes, turime orientuotis ne vien į egzistencijos palaikymą“, – aiškino ji.

Eurostato duomenimis, 2008-aisiais santykinis skurdas siekė 20,9 proc., tuo metu pernai – 22,9 procento.

Pasak A. Adomavičienės, statistikos stagnaciją lemia menkos socialinės išmokos ir pagalbos stoka labiausiai skurstantiems – neįgaliesiems, pensininkams, vienišiems tėvams, bedarbiams. Taip pat trūksta efektyvaus ikimokyklinio ugdymo, transporto paslaugų, atskirtį gilina skaitmenizacijos nelygybė.

Ne skurdas, o pajamų nelygybė

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Eurostato skaičiuojamas rodiklis rodo ne žmonių skurdą, o pajamų nelygybę.

„Visų gyventojų pajamos per dešimtmetį padidėjo, o santykinis skurdas nepasikeitė, nes jis matuojamas ne pagal tai, ką gali nusipirkti gyventojai, bet kaip jie atrodo, palyginti su vidurinėmis pajamomis“, – BNS sakė ekonomistas.

„Mėgsta dramatizuoti kai kurie ekonomistai, sakyti, kad tie žmonės yra skurde. Šveicarijoje irgi yra 20 proc. gyvenančių santykiniame skurde, nors jų pajamos gali būti virš 2 tūkst. per mėnesį, bet jie nesiekia tiesiog 60 proc. nacionalinio vidurkio. Santykinis skurdas labai ne daug ką pasako apie tai, kokios yra žmogaus galimybės vartoti pirmo būtinumo prekes ir paslaugas“, – pridūrė jis.

Pasak N. Mačiulio, mažiausias santykinis skurdas gali būti tokiose šalyse, kur yra didelis absoliutus skurdas.

„Lietuvoje mažiausias santykinis skurdas buvo 2011 metais, iš karto po krizės. Kai buvo apsilyginusios pajamos, santykinis skurdas mažiausias, bet absoliutinis skurdas buvo labai išaugęs. (...) Jei visus Lietuvos gyventojus nustumtume į absoliutų skurdą, santykinis skurdas būtų nulis. Visi būtų lygūs ir visi būtų skurde, dėl to šis vienas rodiklis yra savaime klaidinantis ir labai nenaudingas, net žalingas kai kuriais atvejais“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, santykinis skurdas gali mažėti didinant socialines išmokas, tačiau dėl to gali atsirasti kitų problemų – pavyzdžiui, gali atsirasti daug bedarbių, nes jie mieliau rinktųsi gauti pašalpas, o ne dirbti.

Ekonomisto teigimu, geriausias kelias į santykinio skurdo mažinimą – sukurti galimybes nedirbantiems žmonėms įsilieti į darbo rinką ir užsidirbti.

Absoliutus skurdas mažėja

Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.).

Pasak N. Mačiulio, absoliutaus skurdo rodiklis parodo, kokia dalis gyventojų negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, pavyzdžiui nusipirkti maisto, sumokėti už šildymą, ir yra tikrajame skurde. Anot jo, šis rodiklis ypač susitraukė nuo to, kai Lietuva įstojo į ES.

„Yra milžiniškas progresas, palyginti su tuo, kas buvo įstojant į ES. Tuomet 33 proc. lietuvių buvo absoliučiame skurde“, – sakė jis.

Žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Sekmadienį derybų susitiko ambasadoriai ir aukšto rango pareigūnai iš 27 ES narių, o išvakarėse britų įstatymų leidėjai privertė B. Johnsoną išsiųsti Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui prašymą atidėti JK išstojimą iš Bendrijos.

„ES laiko visas galimybes atviras, tad buvo inicijuotas ratifikavimo procesas, kad pirmadienį jį būtų galima perduoti Europos Parlamentui“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.

„ES veikiausiai laikysis šios strategijos, kol britų pusėje atsiras aiškumo“, – pareiškė savo pavardės pageidavęs neviešinti šaltinis.

D. Tuskas praleis „kelias dienas“ kalbėdamasis su ES narių lyderiais, o diplomatai sakė, kad tai reiškia, jog britų parlamentas turės balsuoti dėl „Brexit“ sutarties dar nežinodami Bendrijos lyderių sprendimo dėl išstojimo datos.

„Tai buvo labai trumpas ir normalus ES ambasadorių susitikimas, kad būtų žengti susitarimo ratifikavimo ES tolesni žingsniai“, – po sekmadienio derybų žurnalistams sakė Bendrijos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė).

Pasak diplomatų, šis ambasadorių susitikimas truko 15 minučių, o per jį buvo kalbama vien tik apie ES ratifikavimo procesą. Vis dėlto vienas iš jame dalyvavusių diplomatų sakė, kad buvo „atkreiptas dėmesys“ į B. Johnsono laišką.

M. Barnier, paklaustas, ar, jo manymu, ES lyderiai pritartų dar vienam „Brexit“ atidėjimui, atsakė: „Pirmininkas Tuskas artimiausiomis dienomis [dėl to] konsultuosis.“

Tvyranti nežinomybė

Šeštadienį britų įstatymų leidėjai pritarė pataisai, pagal kurią B. Johnsonas iš esmės buvo įpareigotas paprašyti pratęsti „Brexit“, kad parlamentas spėtų priimti teisės aktus, reikalingus įgyvendinti susitarimą dėl išstojimo sąlygų.

B. Johnsonas išsiuntė Briuseliui tokį laišką, bet atsisakė jį pasirašyti. Jis sako, kad atidėlioti „Brexit“ nėra reikalo ir planuoja pirmadienį pateikti parlamentarams savo išsiderėtą susitarimą.

Taigi, JK parlamentarams teks balsuoti nežinant, ar ES lyderiai sutiks atidėti „Brexit“, o jei leis, ar bus nustatytas jų prašomas terminas – iki kitų metų sausio 31-osios.

„Reikės atsižvelgti į tolesnius įvykius britų pusėje“, – sakė vienas ES diplomatas.

„Tai, kas buvo nuspręsta ketvirtadienį, lieka ant stalo. Britų parlamentas neatmetė susitarimo, tad kurso keisti nereikia“, – pridūrė jis.

Dar vienas diplomatas socialiniame tinkle „Twitter“ skundėsi, kad jo sekmadienio rytą sujaukė britų politiniai manevrai.

Austrų nuolatinio atstovo ES pavaduotojas Gregoras Schusterschitzas (Gregoras Šusteršicas) tviteryje pasidalijo sekmadienio ambasadorių susitikimo darbotvarkės nuotrauka.

„Kas gali būti geriau sekmadienio rytą už susitikimą dėl „Brexit“... ir tai vyksta tvyrant visai tai nežinomybei, kurią vėl sukūrė Bendruomenių Rūmai“, – parašė jis.

Šaltiniai iš ES sakė nesantys tikri, koks sprendimas dėl „Brexit“ termino pratęsimo bus priimtas. D. Tuskas kitą savaitę gali sušaukti ypatingąjį viršūnių susitikimą, bet diplomatai sakė, kad labiau tikėtina, kad viskas bus išspręsta rašytiniu būdu.

Diplomatų manymu, viršūnių susitikimo gali prireikti tik tokiu atveju, jei britų parlamentarai kitą savaitę atmestų „Brexit“ susitarimą ir atšauktų visą procesą. Bet koks ES lyderių sprendimas privalo būti vienbalsis.

„Jei parlamentas sako, kad jam reikia daugiau laiko, tada galėtų įvykti „techninis pratęsimas“ keliomis savaitėmis. Tam veikiausiai būtų pritarta. Tikrai nenorime rizikuoti [„Brexit“] be susitarimo dėl kelių papildomų dienų“, – kalbėjo vienas Bendrijos diplomatas.

Rinkimų perspektyvos

Jei britų parlamentas atmes susitarimą, ES lyderiai veikiausiai norės surengti susitikimą, kad aptartų, ar verta duoti Londonui daugiau laiko, kad iš aklavietės norinti išeiti JK galėtų surengti rinkimus arba antrą „Brexit“ referendumą.

Anksčiau šią savaitę ES ir JK derybininkai pranešė pasiekę susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų, o ketvirtadienį per Bendrijos viršūnių susitikimą jam pritarė bloko šalių lyderiai.

EP pradės savo ratifikavimo procedūras pirmadienį, bet JK Bendruomenių Rūmai, atmetę pernykštį „Brexit“ susitarimą, dar turi abejonių.

JK Leiboristų partija reikalauja referendumo

Opozicinės Jungtinės Karalystės Leiboristų partijos atstovas sekmadienį pareiškė, kad ši politinė jėga remia siūlymą rengti referendumą dėl „Brexit“ susitarimo sąlygų.

Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) transliuotojui BBC sakė, kad „dėl bet kokio patvirtinto susitarimo turėtų būti surengtas referendumas“. Jo teigimu, rinkėjams turėtų būti pasiūlyta ir JK pasilikimo Bendrijoje alternatyva.

Šis jo pareiškimas pasirodė po to, kai išvakarėse parlamentas privertė premjerą B. Johnsoną paprašyti Briuselio atidėti „Brexit“, iki šiol planuojamą spalio 31-ąją.

„Bendru sutarimu nuspręsta ekstremalios situacijos valstybės lygiu neskelbti, kadangi visi rodikliai šiuo metu gerėja – gaisro gesinimas baigiamas po lokalizacijos“, – žurnalistams po komisijos posėdžio Alytuje sakė jos pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ji teigė, kad įvertinus gyventojams pateikiamą padriką informaciją, komisija nutarė Alytuje įkurti spaudos centrą, kuriame dirbsiantys specialistai teiks informaciją visuomenei.

„Kaip ministrė noriu pasakyti, kad gyventojai dabar būtų ramūs, bet laikytųsi visų rekomendacijų. Kad būtų pateikiama vieninga informacija, mes Alytuje surengsime spaudos centrą, kuriame bus visų atsakingų ministerijų ir institucijų atstovai“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak R. Tamašunienės, Valstybės ekstremalių situacijų komisija dirbs budėjimo režimu ir nuolat vertins situaciją dėl gaisro Alytuje.

„Jeigu situacija keisis į blogąją pusę, komisija dirbs budėjimo režimu“, – sakė R. Tamašunienė.

Nepaskelbus ekstremalios situacijos valstybės lygiu, Alytaus mieste ir rajone lieka galioti savivaldybės lygio ekstremali situacija. 

Šiuo metu situacija yra valdoma, gaisras yra lokalizuota, o artimiausių dienų pagrindinė užduotis – galutinai užgesinti gaisrą, vėliau bus priimti sprendimai dėl padarinių likvidavimo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo komisijos narius, kad gaisras yra suvaldytas, būtina užgesinti pavienius židinius. Alytaus miesto ir rajono savivaldybės gali naudotis valstybės rezervu, kad gaisro padariniai būtų kuo greičiau pašalinti, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

„Norėčiau pabrėžti, kad situacija yra suvaldyta, padėtis neblogėja. Dabar turime išspręsti situaciją su užgriuvusiu stogu. Statybų specialistams įvertinus pastato konstrukcijas bei jų būklę, bus priimti sprendimai dėl saugaus sunkiosios statybinės technikos panaudojimo viduje“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Visuomenė apie įvykį yra informuojama keliais lygiais pasitelkus žiniasklaidos priemones, perspėjimo žinutes, informacinius lapelius.

„Norėčiau, kad žmonės išliktų ramūs, klausytų specialistų patarimų, intensyviai dirba gaisrininkai, sustiprinome policijos pajėgas apsaugant žmonių turtą. Visi turi išlikti ramūs ir apsaugodami save bei savo artimuosius liktų viduje. Taip pat labai prašome gyventojų susilaikyti nuo lapų bei šiukšlių deginimo ir nedidinti oro taršos“, –  teigė R. Tamašunienė.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pažymėjo, kad nuo pat pirmos dienos informacija buvo pateikiama gyventojams, darbdaviai buvo raginami išleisti žmones namo ir neversti jų dirbti sudėtingomis sąlygomis. Ugniagesiams buvo tiekiama technika, maistas, kuras ir kitos reikalingos priemonės. Daliai gyventojų tiekiamas vanduo iš gręžinio.

Alytuje trečiadienio naktį kilo gaisras padangų perdirbimo gamykloje, kurios plotas siekia apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Penktadienį gaisras padangų perdirbimo gamykloje buvo lokalizuotas, kaip ir buvo planuojama įvykio vietoje ugniagesiai dirbs iki pirmadienio. Sutelktos 6 savivaldybių pajėgos.

Tačiau B. Johnsonas, kuris per savo kampaniją prieš Konservatorių partijos lyderio ir JK premjero rinkimus anksčiau šiemet žadėjo išvesti šalį iš ES laiku, atsisakė pasirašyti laišką, nusiųstą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui.

B. Johnsonas taip pat parašė antrą – pasirašytą – laišką, kuriame sakė nenorintis atidėti „Brexit“, kuris jau buvo dukart atidėtas.

Dramos kupiną dieną Bendruomenių Rūmuose parlamentarai atsisakė pritarti atnaujintam „Brexit“ susitarimui, kurį anksčiau šią savaitę premjeras pasiekė Briuselyje, kol nebus priimti įstatymai jam įgyvendinti.

Neratifikavę „skyrybų“ sutarties, britų įstatymų leidėjai aktyvavo įstatymą, kuris numato, kad B. Johnsonas turi iki dienos pabaigos kreiptis į ES lyderius su prašymu atidėti „Brexit“, kad JK negalėtų spalio 31 dieną „iškristi“ iš bloko be sutarties.

JK premjeras išsiuntė Briuseliui laiško, kurio tekstas yra įtrauktas į įstatymą, įpareigojantį jį prašyti „Brexit“ atidėjimo, kopiją, bet jo nepasirašė, rodo Dauningo gatvės anksti sekmadienį paskelbtas dokumentas.

Be to, B. Johnsonas parašė ir pasirašė dar vieną laišką, kuriame pareiškė, kad nenori atidėti JK išstojimo iš ES.

„Deja, parlamentas praleido galimybę suteikti impulsą ratifikacijos procesui“, – parašė JK premjeras pasirašytame laiške, kuriame apgailestavo, kad ES lyderiams dabar teks skirti dar daugiau laiko „Brexit“.

„Dar vienas atidėjimas pakenks JK ir mūsų partnerių ES interesams bei mūsų santykiams. Privalome užbaigti šį procesą“, – tvirtino premjeras.

Vis dėlto B. Johnsonas sakė esąs „įsitikinęs“, kad pavyks ratifikuoti „Brexit“ susitarimą iki spalio 31 dienos.

Trečiame laiške, kurį parašė JK ambasadorius ES Timas Barrow (Timas Barou), paaiškinama, kad prašymas atidėti „Brexit“ buvo išsiųstas tik tam, kad nebūtų pažeistas įstatymas.

Šalies vadovas dalyvaus Japonijos imperatoriaus Naruhito inauguracijoje ir susitiks su premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe).

G. Nausėdą lydi į Japonijos rinką siekiantys patekti Lietuvos verslininkai ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Jis pasirašys susitarimą su Japonijos kolega dėl bendradarbiavimo energetikos srityje.

Lietuva tikisi, kad Japonijos įmonės gali dalyvauti tiesiant jūrinę elektros jungtį į Lenkiją, taip pat domimasi japonų energijos gamybos pajėgumais.

G. Nausėda susitiks su Japonijos verslo federacijos „Keidanren“ atstovais, didžiųjų energetikos bendrovių lyderiais, matysis su elektroninės komercijos ir finansinių technologijų įmonės „Rakuten, Inc.“ vadovu Hiroshiu Mikitaniu, lankysis Lietuvos ir Japonijos verslo forume, kur skaitys atidarymo kalbą.

Vizitas tęsis iki ketvirtadienio.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ir dabar kodekso nuostatos leidžia taikyti atsakomybę dėl tautinės ar religinės nesantaikos kurstymo, todėl tokia nuostata būtų perteklinė.

F. Kukliansky BNS tvirtino, kad per pastarąjį mėnesį Vilniuje, Šiauliuose bei Kauno rajone, Akademijoje, užfiksuoti net penki tokie atvejai – piešiamos svastikos, perbraukta Dovydo žvaigždė, Šiauliuose subjaurotas paminklas XX a. žydų pramonininkui Chaimui Frenkeliui.

„Galiu daryti išvadą, kad suintensyvėjo chuliganiški, antisemitiniai veiksmai. Nenoriu spręsti, kas tai daro, ar kokie nors girti paaugliai, ar šiaip girtuokliai, ar chuliganai, ir iš kokių paskatų – ar dėl antisemitinių, ar provokacinių. To nežinau. Nes nė vienas teisės pažeidimas iki šios dienos nebuvo išaiškintas“, – BNS sakė F. Kukliansky.

F. Kukliansky ragina policiją, prokuratūrą „suintensyvinti darbą“, dėti daugiau pastangų dėl prevencijos. Kartu ji pažymi, jog būtų galima semtis patirties iš kitų Europos valstybių, pavyzdžiui Didžiosios Britanijos, kur, pasak jos, yra atliekamas nusikaltimų, susijusių su antisemitizmu, stebėjimas, o šalies teisinėje sistemoje yra išskirta atsakomybė būtent už tokius nusikaltimus.

„Anglijoje antisemitizmas išskiriamas į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nežinau, ar Lietuvoje kas nors piešia prieš totorius nukreiptus užrašus. O svastika yra segmentas, kuris primena Holokaustą, kuriuo buvo išnaikinta bendruomenė. Tai aišku, kad turi būti susirūpinta būtent šitais nusikaltimais. Jei mums yra rodomas toks išskirtinumas iš antisemitų pusės, tai gal turi būti parodytas išskirtinumas ir iš valstybės“, – tvirtino ji.

„Ta svastika prie bendruomenės – nėra taip, kad negalėčiau dėl to gyventi. Bet svarbu valstybės prestižas“, – kalbėjo F. Kukliansky.

E. Jankevičius sako, kad ministerija tokiam siūlymui nepritartų.

„Manome kad nereikėtų pildyti kodekso. Tas punktas dėl tautinės, rasinės neapykantos yra pakankamas ir galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Įvedus papildomą nuostatą dėl antisemitizmo, tai nepakeistų tokio pobūdžio nusikaltimo skaičiaus. Žinoma, labai gaila, kad tokių nusikaltimų daugėja. Bet reikia manyti, kad tai glūdi kitur, o ne Baudžiamajame kodekse“, – BNS teigė ministras.

Policija BNS patvirtino atliekanti tris ikiteisminius tyrimus dėl incidentų Vilniuje: rugsėjo viduryje iš žemių supiltos svastikos prie žydų bendruomenės būstinės, savaitgalį nupaišytos perbrauktos Dovydo žvaigždės ant sienos Gaono gatvėje, prie žydų kvartalo istorinei atminčiai skirto piešinio. Šiais atvejais, ikiteisminiai tyrimai atliekami ir dėl neapykantos kurstymo tautiniu ar religiniu pagrindu, ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Dar viename tyrime dėl spalio pradžioje nupieštos svastikos J. Balčikonio gatvėje tyrimas atliekamas tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Tuo metu Šiauliuose atliekama administracinė teisena. Apie įtariamuosius policija nepraneša.