Teisingumo ministerija tokias pataisas parengė šių metų birželį gavusi Europos Komisijos (EK) pranešimą apie pažeidimą dėl netinkamo Europos Sąjungos (ES) teisės perkėlimo.

Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse „odos spalvos“ ir „etninės kilmės“ kriterijai nėra tiesiogiai įtraukti tarp priežasčių, dėl kurių veika laikoma neapykantos ir smurto kurstymu.

EK vertinimu, „odos spalva“ ir „etninė kilmė“ ES tarybos pamatiniame sprendime yra aiškiai įtvirtinti kaip atskiri kriterijai, atsieti nuo tokių kriterijų kaip rasė, kilmė ar tautybė.

Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos bei neapykantos nusikaltimų ir šalia galiojančių kriterijų, tokių kaip tautybė, rasė, lytis ir kiti, įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus.

Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolsks tiegimu, pakeitimai leis „efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“.

„Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojama E. Dobrovolska.

Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Jo teigimu, reikia stiprinti demokratinių šalių bendradarbiavimą atremiant autoritarinių valstybių spaudimą.

Tai G. Landsbergis kalbėjo sekmadienį per valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimą Vilniuje.

„(...) kuo toliau, tuo trumpalaikės baimės pardavimas labiau įsigali politikoje. Suprantama, atrodo, kad tai labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nusiperkamas rinkėjų balsas. O jei šalia baimės dar pridedi keletą neapykantos monetų – balsas garantuotas“, – sekmadienį sakė partijos pirmininkas.

Suprantama, atrodo, kad tai labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nusiperkamas rinkėjų balsas. O jei šalia baimės dar pridedi keletą neapykantos monetų – balsas garantuotas.

Jo teigimu, „baimė – politikos greitasis maistas: greitos, tačiau kenkiančios kalorijos“.

Konservatorių lyderis pabrėžė, kad baimės ir neapykantos politika ilgam sugadina viešąjį gyvenimą.

„Todėl taip svarbu atsirinkti, kurie politikai šiandien gydo visuomenės žaizdas, kurie jas toliau gilina“, – tvirtino jis.

Pasak G. Landsbergio, tai galima padaryti pagal politikų naudojamą žodyną, ar jis yra skaldantis, ar vienijantis.

„Iš vienų girdime sprendimus, iš kitų – gąsdinimus: pavojus šeimai, grėsmė lietuvių kalbai. Garsiai šaukiama apie pamintą, sunaikintą teisę bei Konstituciją. Dar daugiau – skiepai ir galimybių pasas prilyginti koncentracijos stovykloms“, – sakė politikas.

„Nors tikrasis pavojus šalia – ligoninės perpildytos ir mirštančiųjų neskiepytų žmonių skaičius auga. Tie, kurie gąsdina, dažniausiai nesugeba paaiškinti, už kurio kampo tie pavojai tyko ir kas gąsdintojo šeimai ar kalbai grasina“, – teigė jis.

G. Landsbergis atmetė politinių oponentų priekaištus dėl Lietuvos laikysenos Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad Lietuva nesiekia su kuo nors pyktis, tik nori artimiau bendrauti su demokratiniais kraštais.

„Ir taip, tai – vertybinis sprendimas. (...) Kita vertus, nereikia pamiršti, kad vertybinė politika yra ir pragmatinė. Sunkumai, su kuriais susidūrė Lietuvos įmonės, dirbusios Rusijoje, Baltarusijoje ar dabar gali susidurti Kinijoje, tik primena, kad tai nėra demokratinės valstybės, kad jos taisykles ir įstatymus rašo ir pritaiko taip, kaip reikia joms. Todėl ir politiniai, ir ekonominiai ryšiai su jomis nėra tvarūs“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Anot jo, šiuo metu pasaulyje susidarė blokas autoritarinių valstybių, kurios pasiruošę demokratiniam pasauliui mesti rimtą iššūkį – geopolitinį, ideologinį, technologinį, ekonominį, net karinį.

G. Landsbergio teigimu, tai, kaip demokratinis pasaulis atrems jų spaudimą, priklausys tokių šalių kaip Lietuva likimas.

„Ir kad nuo to, ar pasaulio demokratijos pajėgs tą iššūkį atremti, priklauso tokių valstybių, kaip Lietuva, likimas. Šioje situacijoje negalime likti neutralūs – turime aiškiai įvardyti, su kuo mes ir už ką mes. Nes mums tai yra – visiškai pažodžiui – gyvybinis klausimas“, – per suvažiavimą kalbėjo G. Landsbergis.

Sekmadienį TS-LKD suvažiavimas G. Landsbergį patvirtino partijos pirmininku naujai ketverių metų kadencijai.

Ši partija Seime turi didžiausią – 50 narių – frakciją, į Vyriausybę yra delegavusi devynis ministrus ir premjerę.

Taip ji kalbėjo sekmandienį per valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavimą.

„Sakiau ir sakysiu, kad darysiu viską kovodama už žmonių gyvybes, saugumą ir ateitį, net jeigu tam prireiks ir nepopuliarių sprendimų“, – teigė ji.

Pasak Vyriausybės vadovės, šiuo metu dalyvaujama savotiškose lenktynėse su koronaviruso mutacijomis, aktyviu plitimu židiniuose, todėl, anot jos, kiekvienas visiškai paskiepytas žmogus yra svarbus šios kovos dalyvis.

I. Šimonytė dėkojo tiems, kas pasitiki mokslu, medicina, valstybe, popiežiumi ir ragino daryti viską, kad nereikėtų riboti medicinos paslaugų ar sukelti medikams dilemą, kuriam sunkiai sergančiam žmogui suteikti medicinos pagalbą pirmiausia.

Būčiau kur kas laimingesnė, jei būtų galima apsieiti be ribojimų ir kasdienybės įpročių pokyčių.

„Būčiau kur kas laimingesnė, jei būtų galima apsieiti be ribojimų ir kasdienybės įpročių pokyčių“, – sakė ji.

„Deja, gana dažnai Lietuvoje tariama laisvė tampa pretenzija į egoizmą, o ne  pagarbaus ir oraus gyvenimo atsakingoje bendrystėje galimybe“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, dabar Lietuvoje „nenormaliai daug laiko skiriama tam, kad sugalvotų, kaip reikalavimus apeiti, tarsi jie nustatyti dėl pačių reikalavimų“.

„Deja, bet atrodo, kad akivaizdžius dalykus tenka įrodinėti kovojant už laisvę numirti ir dar pakeliui numarinti kitus“, – sakė I. Šimonytė.

Kovą su COVID-19 ji vadino solidarumo, atsakingumo ir empatijos egzaminu.

„Tikrai noriu tikėti, kad mes jį vis tiek išlaikysime, nepaisant antimokslo ir antilaisvės apologetų“, – teigė premjerė.

Kalbėdama apie neteisėtos migracijos valdymą I. Šimonytė situaciją lygino su šacmatų partija, kuri žaidžiama nesilaikant jokių taisyklių.

„Negali varžytis prie šachmatų lentos su tais, kurie užuot judinę figūras pagal taisykles, tiesiog trenkia per galvą“, – taip Minsko režimą apibūdino Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad Vyriausybei pavyko pasiekti, jog neteisėta migracija per Baltarusiją būtų oficialiai pripažinta visos Europos Sąjungos problema.

„Skaidriai ir greitai pastatysime fizinį barjerą, kuris bus vienas ilgiausių Europoje“, – sakė politikė.

Šiemet per pasienį su Baltarusija į Lietuvą pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.

„Tai buvo tiesiog eilinis, tradicinis, vakarinis parėkavimas, nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis. Apsauga nebuvo suaktyvinta, nebuvo jokių neramumų“, – BNS sekmadienį sakė Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius.

Pasak jo, prievartos veiksmų ar specialiųjų priemonių migrantų atžvilgiu panaudota nebuvo.

„Apsauga reagavo ramiai, nes tai kartojasi kiekvieną vakarą“, – kalbėjo R. Pocius.

Centro vadovė Beatričė Bernotienė sakė, kad šeštadienį keli migrantai bandė pabėgti iš stovyklos.

Anot R. Pociaus, tokie bandymai vyksta kasdien, tačiau iš Pabėgėlių priėmimo centro Jonavos rajone dar nepasišalino nė vienas asmuo.

Sekmadienį mirė centre gyvenęs sergantis migrantų vaikas, tačiau R. Pocius teigė, kad jo mirtis ir šeštadienio įvykiai nėra susiję.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė irgi tvirtino, jog, pirminiais duomenimis, šie įvykiai nėra susiję, tačiau galutinai į tai bus atsakyta pabaigus vykdomus tyrimus.

„Pagal pirminę mūsų turimą informaciją, tie neramumai, kurie buvo kilę, ir tas mirties atvejis nėra susiję“, – sakė ministrė.

„Bet aš manau, kad teisėsaugos institucijos tikrai išsiaiškins ir pateiks visą informaciją“, – teigė ji.

Pasak A. Bilotaitės, tyrimus dėl savaitgalio įvykių Pabėgėlių priėmimo centre atlieka policija ir Viešojo saugumo tarnyba.

Rukloje apgyvendinami socialiai pažeidžiami migrantai ir jų šeimos. Dabar ten yra apie 300 asmenų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad sekmadienio rytą ligoninėje mirė šiame centre gyvenęs 2010 metais gimęs vaikas.

Vaikas buvo paralyžiuotas, sirgo epilepsija ir kitomis ligomis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija atvyko beveik 4,2 migrantų.

Valdančiųjų konservatorių suvažiavimas Vilniuje G. Landsbergį partijos vadovu patvirtino dar ketveriems metams.

Balsavimo dėl to per suvažiavimą nerengta, nes niekas jo nepageidavo.

Metų pradžioje TS-LKD ketino surengti tiesioginius ir pirmus atvirus partijos pirmininko rinkimus, tačiau visiems iškeltiems kandidatams atsiėmus savo kandidatūrą, išskyrus dabartinį lyderį, užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį, rinkimų atsisakyta.

G. Landsbergis pripažintas de facto išrinktu partijos pirmininku dar vienai kadencijai.

TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas sekmadienį teigė, kad į partijos pirmininkus iš viso buvo iškelta 16 asmenų, 15 jų atsiėmė kandidatūras.

Jo duomenimis, G. Landsbergio kandidatūra į partijos pirmininkus iškelta 72 kartus, tai yra dvigubai daugiau nei kitų partijos narių.

„Palaikymas Gabrieliui Landsbergiui motyvuotas sėkmingu vadovavimu TS-LKD bei laimėtais Seimo rinkimais, po kurių buvo suformuota valdančioji dauguma Seime bei Vyriausybė. Po aštuonerių metų veikimo Seimo opozicijoje būtent šie politiniai laimėjimai ir Tėvynės sąjungos lyderystės politiniame lauke įtvirtinimas yra tiesiogiai sietini su teigiamu partijos pirmininko veiklos vertinimu“, – sakė V. Benkunskas.

„Akivaizdu, kad tiek partijos skyriai ir jų nariai, tiek kiti partijos lyderiai išreiškė vieningą pasitikėjimą G. Landsbergiu ir de facto suteikė mandatą toliau tęsti darbus“, – tvirtino jis.

Anot V. Benkunsko, atsižvelgęs į susidariusią situaciją partijos Priežiūros komitetas konstatavo, kad kai renkant pirmininką kandidatuoti lieka vienas pretendentas, tolesnės įprastos rinkimų procedūros nebeįmanomas.

Partijos taryba patvirtino, kad G. Landsbergis naują kadenciją pradės suvažiavimui patvirtinus tokį sprendimą.

G. Landsbergis TS-LKD vadovauja nuo 2015 metų.

Jos įstatai numato, kad tas pats asmuo TS-LKD pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Ši partija Seime turi didžiausią – 50 narių – frakciją, į Vyriausybę yra delegavusi devynis ministrus ir premjerę.

Incidentas įvyko apie 23.15 val. Žemaičių Naumiesčio gatvėje. Nenustatytas asmuo išdaužė policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ galinio stiklo langą ir pasišalino.

Nuostolis nustatinėjamas.

Pirminiais duomenimis, šeštadienį 10.50 val. R. Kalantos gatvėje esančiame bute vyras peiliu sužalojo 1959 metais gimusią moterį. Ji paguldyta į ligoninę.

Įtariamasis, gimęs 1981 metais, uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Vienuolika mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti iš dalies.

Per parą 726 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso paskiepyti 1296 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1072 žmonės, 122 iš jų – reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, ligoninėse yra 63 žmonėmis daugiau.

Ligoninės ir mirtys

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 111 žmonių – šešiais mažiau nei para anksčiau.

80 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 880 žmonių.

Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.

Praėjusią parą mirė penki 70–79 metų žmonės, keturi iš jų nebuvo pasiskiepyję nuo COVID-19, vienas – pilnai vakcinuotas.

Taip pat mirė penki 80–89 metų grupei priklausę asmenys, keturi iš jų – irgi neskiepyti.

Dar mirė du vyresni nei 50 metų žmonės ir vienas vyresnis nei 60-ies, visi jie buvo neskiepyti.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4913 žmonių, iš jų pilnai paskiepyti buvo 93. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9747 mirtys.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 736 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota per 1 mln. 601,8 tūkstančio.

Sustiprinančią, tai yra trečiąją, skiepo dozę per parą gavo 95 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 22,3 tūkst. žmonių.

Iš viso Lietuvoje iki šiol skiepijimui sunaudota 3,19 mln. vakcinos dozių.

Epidemiologinė situacija

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 603,3 – per parą jis paaugo daugiau nei 15 punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis truputį pakilo ir siekia 6,6 procento.

Šalyje praėjusią parą atlikti 7288 molekuliniai (PGR) ir 6104 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 325,6 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 14 tūkst. 595 – per tūkstantį daugiau nei ankstesnę parą.

„Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius“, – BNS sakė Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė.

Ji teigė paraginusi medikus ruošiančias įstaigas greičiau pradėti rengti paskaitas apie emocinę sveikatą.

„Aš pati Lietuvos medikų sąjūdžio vardu rašiau raštus į universitetus ir kolegijas, kurios rengia sveikatos sistemos darbuotojus, kad kuo greičiau į programas įtrauktų kursą apie psichinės sveikatos gerinimą: išmokytų atpažinti mobingą, išmokytų apsiginti nuo jo, ir tai irgi būtų pakankamai svari priemonė neleisti plėstis procesui, kuris yra iš tikrųjų toksiškas ir žalojantis“, – kalbėjo medikų atstovė.

Aš galvoju, kad jeigu šio projekto nenumarins laikas, jis turėtų pakeisti mūsų sveikatos sistemos darbuotojų įpročius.

Anot jos, studentai, išmokę šio elgesio jau universitete, vėliau taiko jį darbovietėse ir namuose. Tačiau situacija keičiasi: vykusių psichoterapijos grupių metu jau pastebėta, jog jaunesni medikai yra atviri, lengviau kalba apie iškylančius psichologinius iššūkius nei jų vyresni kolegos.

„Jeigu žmogus atpažįsta laiku ir neįsivelia į toksiškus santykius, prisiima atsakomybę ir už savo gerovę, jis gali pats keisti savo elgesį ir atitinkamai, jeigu sistemoje vienas asmuo keičia savo elgesį, keičiasi visa sistema“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Pasak jos, ministerijos parengtas projektas suteikia būtinas žinias, yra konkretus – turi numatytą finansavimą ir tikslines grupes, todėl yra tinkama reakcija į skaudžias nelaimes, tokias kaip medikų savižudybės.

Tarp problemų – subordinacija, kompetencijų stoka

Kaip šią savaitę pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo planu siekiama didinti esamų ir būsimų gydymo įstaigų specialistų emocinę gerovę, o jo priemonės orientuotos į geresnį gydymo įstaigų valdymą, pozityvaus mikroklimato kūrimą, taip pat medicinos ir sveikatos mokslų studijų dėstytojų, studentų, vadovų bei darbuotojų socialinių, emocinių kompetencijų, psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo ugdymą.

Pasak ministerijos, moksliniai tyrimai, konsultacijos ir apklausos atskleidė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai užtikrinant psichologinę gerovę yra nusistovėjusi subordinacija tarp skirtingą statusą turinčių darbuotojų, vadovams reikalingų kompetencijų stoka, darbo užmokesčio ir krūvių sudarymo neskaidrumas, smurto prevencijos problemos.

Įvertinus šias problemas, bus siekiama gerinti specialistų psichikos sveikatos raštingumą ir psichologinį atsparumą, gebėjimą įveikti stresą.

Plane keliami tikslai įpareigoti įstaigų vadovus bei vidurinės grandies vadovus rūpintis darbuotojų psichologine gerove. Bus stiprinamos lyderių vadovavimo, krizių valdymo, komunikacijos kompetencijos, numatomas jų veiklos vertinimas šiose srityse.

Pasak ministerijos, vienas svarbiausių tikslų – apibrėžti darbuotojų psichologinei gerovei palankią darbo aplinką kuriančius veiksnius bei principus ir skatinti gydymo įstaigas juos taikyti praktiškai.

Taip pat naujomis priemonėmis siekiama mažinti psichologinio smurto ir mobingo apraiškas gydymo įstaigose, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą.

Plano priemonėms iki 2024 metų įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mln. eurų. Daugelis numatytų investicijų tiesiogiai nukreipta į veiksmus, skatinančius sisteminius pasikeitimus bei psichologinės gerovės aspektų integravimą. 14 priemonių skirtos teisėkūros pasikeitimams, reikalingiems skatinti naujus ar tikslinti esamus procesus.