Luisas Archuleta (Luisas Arčuleta), kuriam dabar 77 metai, 1974-aisiais pabėgo iš Kolorado kalėjimo, kur atliko bausmę už tai, kad Denveryje pašovė policijos pareigūną.

Iki trečiadienio, kai buvo sulaikytas, bėglys maždaug keturis dešimtmečius gyveno Espanjolos mieste Naujojoje Meksikoje, prisidengęs Ramono Montoyos (Ramono Montojos) vardu.

„Šis areštas turi pasiųsti aiškią žinią visiems nusikaltėliams: FTB jus suras – kiek tai beužtruktų ar kaip toli bebėgtumėt. Mes patrauksime jus atsakomybėn“, – sakė FTB skyriaus Denveryje vadovas Michaelas Schneideris (Maiklas Šneideris).  

L. Archuleta bus grąžintas į Koloradą, kur jam bus pareikšti kaltinimai dėl pabėgimo iš kalėjimo.

„Bėgantis laikas nenubraukia ir nepateisina jo nusikaltimų ", – sakė Denverio policijos vadovas Paulas Pazenas (Polas Peizenas).

Pasak Nacionalinės turimo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, siekiama, jog trys Baltijos valstybės kartu nutartų, į kurias vietoves būtų galima organizuoti keliones. Kol kas svarstoma apie Kanarų salas bei Madeiros salą.

„Sąrašas galėtų būti ir platesnis, jei situacija tvarkysis ir nebus blogesnė. Mes kreipėmės, kaip būtų galima užtikrinti saugų keliavimą, ką gali padaryti kelionių organizatoriai iš savo pusės, tarsimės ir su Latvija bei Estija“, – žurnalistams penktadienį sakė Ž. Gavelienė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, jei tokiai idėjai būtų pritarta, tuomet tai būtų derinama su Europos ligų kontrolės centru, siekiant gauti patikimus duomenis apie susirgimus atskiruose regionuose, be to, būtų numatyti kriterijai, kada ir kaip būtų galima gabenti turistus.

„Kalbėjome apie galimybę ateityje vertinti ne tik šalis, bet ir jų regionus Europoje. Kol kas tokio mechanizmo netaikome, bet sutarėme, kad turizmo verslo asociacijos kreipsis į visų Baltijos šalių vyriausybes su tokiu siūlymu ir tada jau būtų galima svarstyti tokiuose atitikmenyse, kaip turime Covid-19 valdymo komitetą“, – teigė ministras.

Ž. Gavelienės teigimu, dabartiniu metu lietuviai keliauja per aplinkinius regionus, o ne per Lietuvos kelionių organizatorius, todėl pastarųjų konkurencinės sąlygos yra suvaržytos.

Ankstesnę dieną buvo užregistruoti 127 užsikrėtimo atvejai.    

Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalies teritorijoje nuo COVID-19 mirė 583 žmonės.

Ministerija informavo, kad per praėjusią parą buvo užregistruoti trys nauji mirties nuo COVID-19 atvejai. Visi trys pacientai taip pat sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Ministerija taip pat nurodė, kad iki rugpjūčio 7-osios pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyta 64 200 pacientų, persirgusių COVID-19, iš jų 444 – per pastarąją parą.

Sveikatos apsaugos ministerija pridūrė, kad iki šiol Baltarusijojs atlikta 1,35 mln. testų koronavirusinei infekcijai nustatyti.

„Sukrėsti ir prislėgti reiškiame palaikymą visiems nukentėjusiesiems ir suteiksime pagalbą“, – parašė Ch. Michelis socialiniame tinke „Twitter“.

Jis nurodė, kad Beirute susitiks su Libano prezidentu Micheliu Aounu (Mišeliu Aunu), parlamento pirmininku Nabihu Berri (Nabihu Beriu) ir vyriausybės vadovu Hassanu Diabu (Hasanu Diabu).

Ch. Michelio „Twitter“ žinutė taip pat buvo paskelbta arabų kalba.

Per antradienio sprogimą Beirute žuvo mažiausiai 153 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti ir padaryta milijardų dolerių žala.

Po savo kelionės Ch. Michelis, kurio Taryba vienija visų 27 ES valstybių lyderius, dalyvaus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) rengiamoje vaizdo konferencijoje. Joje bus siekiama užsitikrinti paramą pagalbos operacijoms.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) pažymėjo, jog Ch. Michelis ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) parašė 27 Bendrijos narėms laišką, kuriuo paragino jas išskirti daugiau pagalbos Libanui.

Per sekmadienį vyksiančią vaizdo konferenciją ES pagrindinei vykdomosios valdžios institucijai atstovaus krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

„Dirbame prie humanitarinių poreikių įvertinimo, ir mums reikia kuo daugiau informacijos“, – sakė E. Mameris.

„Esame nepaprastosios padėties etape. Tai nėra atstatymui skirta konferencija – ji bus surengta vėliau“, – perspėjo pareigūnas.

Anot Europos Komisijos, jos pastangomis į Beirutą išsiųsta 300 gelbėjimo ekspertų, taip pat išskirta 33 mln. eurų neatidėliotiniems poreikiams, įskaitant medicinos pagalbą.

„Sukrėsti ir prislėgti reiškiame palaikymą visiems nukentėjusiesiems ir suteiksime pagalbą“, – parašė Ch. Michelis socialiniame tinke „Twitter“.

Jis nurodė, kad Beirute susitiks su Libano prezidentu Micheliu Aounu (Mišeliu Aunu), parlamento pirmininku Nabihu Berri (Nabihu Beriu) ir vyriausybės vadovu Hassanu Diabu (Hasanu Diabu).

Ch. Michelio „Twitter“ žinutė taip pat buvo paskelbta arabų kalba.

Per antradienio sprogimą Beirute žuvo mažiausiai 153 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti ir padaryta milijardų dolerių žala.

Po savo kelionės Ch. Michelis, kurio Taryba vienija visų 27 ES valstybių lyderius, dalyvaus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) rengiamoje vaizdo konferencijoje. Joje bus siekiama užsitikrinti paramą pagalbos operacijoms.

Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) pažymėjo, jog Ch. Michelis ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) parašė 27 Bendrijos narėms laišką, kuriuo paragino jas išskirti daugiau pagalbos Libanui.

Per sekmadienį vyksiančią vaizdo konferenciją ES pagrindinei vykdomosios valdžios institucijai atstovaus krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

„Dirbame prie humanitarinių poreikių įvertinimo, ir mums reikia kuo daugiau informacijos“, – sakė E. Mameris.

„Esame nepaprastosios padėties etape. Tai nėra atstatymui skirta konferencija – ji bus surengta vėliau“, – perspėjo pareigūnas.

Anot Europos Komisijos, jos pastangomis į Beirutą išsiųsta 300 gelbėjimo ekspertų, taip pat išskirta 33 mln. eurų neatidėliotiniems poreikiams, įskaitant medicinos pagalbą.

Kremliaus pranešimas buvo paskelbtas po V. Putino pokalbio telefonu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Be kitų klausimų, jiedu aptarė Baltarusijoje artėjant rinkimams padidėjusią įtampą.

Nurodoma, kad Rusijos lyderis per pokalbį pabrėžė, jog Maskva „suinteresuota, kad Baltarusijoje išliktų stabili vidaus politikos padėtis ir artėjantys prezidento rinkimai vyktų ramioje atmosferoje.

A. Lukašenkos autoritariniam valdymui nelauktai stiprų iššūkį metė opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja. Tūkstančiai jos šalininkų pastarosiomis dienomis dalyvavo kampanijos mitinguose, per kuriuos buvo raginama užbaigti jau 26 metus gyvuojantį A. Lukašenkos režimą.

Baltarusijos saugumo tarnybos praeitą savaitę sulaikė 33 Rusijos piliečius ir paskelbė, kad jie yra Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“, esą kontroliuojamos vieno artimo V. Putino sąjungininko, nariai.

Kremlius nurodė, kad lyderiai „apsikeitė nuomonėmis“ dėl šių asmenų arešto.

Pranešime sakoma, kad jiedu išreiškė „įsitikinimą, jog susidariusi padėtis bus išspręsta tarpusavio supratimo dvasia, būdinga abiejų šalių bendradarbiavimui“.

Baltarusija apkaltino areštuotus rusus siekus destabilizuoti padėtį šalyje kurstant masinius neramumus išvien su opozicijos lyderiais.

Rusija pareikalavo, kad Baltarusija paleistų sulaikytuosius, kurie, anot Maskvos, niekuo nenusižengė.

Tai BNS penktadienį patvirtino jis pats, tačiau detaliau, kuo yra įtariamas, nekomentavo.

„Aš negaliu įtarimų komentuoti“, – BNS sakė R. Laukys.

Viruso plitimas. Praėjusią parą nustatyti 23 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 2194. Dešimt naujų atvejų susiję su protrūkiais Kaune esančiuose Prano Mažylio gimdymo namuose, Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, Panevėžyje veikiančioje plastikinių ir guminių gaminių gamybos įmonėje, Ignalinoje ir sostinės klube „Bardakas“. Šeši asmenys taip pat užsikrėtė su pavieniais sergančiais asmenimis, be kita ko, registruoti šeši įvežtiniai atvejai iš Prancūzijos, Ispanijos, Ukrainos, Kroatijos, Jungtinės Karalystės ir Kazachstano, o vieno žmogaus užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Diagnozė teatro vadovui. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriui Jonui Sakalauskui diagnozuotas koronavirusas. Tai BNS penktadienį patvirtino jis pats. Vadovo teigimu, šiuo metu nustatinėjami kontaktiniai asmenys, kurių gali būti keliolika, visi jie – teatro darbuotojai. Simptomus J. Sakalauskas teigė pajutęs trečiadienį, o savaitgalį dalyvavo lauko renginiuose Klaipėdoje.

Baudos už pažeidimus. Už privalomą apsauginės veido kaukės nedėvėjimą trečiadienį buvo nubausti septyni žmonės. Policijos departamentas informavo BNS, kad du žmonės nubausti Vilniaus viešajame transporte, po vieną – Pasvalio degalinėje, Vilniaus ir Klaipėdos prekybos centruose bei du žmonės prekybos vietoje Kazlų Rūdoje. Dėl saviizoliacijos taisyklių pažeidimo praėjusią parą šalyje buvo nubausti aštuoni žmonės.

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje praėjusią parą užfiksuotas didžiausias atvejų skaičius nuo epidemijos pradžios – 809, taip pat registruota 13 mirčių. Bendras atvejų skaičius šioje šalyje išaugo iki 50 tūkst. 324, taip pat mirė 1787 žmonės. Rusijoje patvirtinti 5,24 tūkst. atvejų, mirė dar 119 žmonių, iš viso virusas šioje šalyje patvirtintas 877 tūkst. 135 asmenims, mirė 14 tūkst. 725 žmonės. Latvijoje praėjusią parą patvirtinti šeši nauji atvejai, Estijoje – 10. Bendras skaičius šiose šalyse siekia atitinkamai 1281 ir 2133 atvejų, Latvijoje nuo koronaviruso mirė 32 žmonės, Estijoje – 63.

Ministro apklausa. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo penktadienį bus apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. FNTT tyrime įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba viršijus įgaliojimus, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti ir sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Ministras penktadienį patenkino jos prašymą ir atleido iš viceministrės pareigų.

Nota dėl Astravo. Lietuva penktadienį perdavė Minskui notą, kurioje smerkiamas Astravo atominės elektrinės paleidimo procesas, Baltarusija raginama stabdyti AE įjungimo darbus, kol bus įgyvendintos Europos Sąjungos streso testų rekomendacijos.

Prašymas išduoti V. Kučinską. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Slovėniją dėl šioje šalyje sulaikyto „Arvi“ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko perdavimo Lietuvai. Ikiteisminį tyrimą, kuriame verslininkas yra įtariamasis, vykdo Kauno apygardos prokuratūra, tačiau detalės neatskleidžiamos. Verslininkas sukčiavimu yra įtariamas ir Rusijoje, jis liepos pabaigoje šios šalies prašymu sulaikytas Slovėnijoje.

Populiariausios knygos. Šalies bibliotekose pernai populiariausių knygų trejetuke buvo Santos Montefiore romanas „Neištikimybė“, George'o Orwello (Džordžo Orvelo) „Gyvulių ūkis“ ir Rūtos Šepetys „Druska jūrai“. Lietuviškų knygų sąraše – tinklaraštininkės Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės romanas „Tikros ir netikros seserys“, Jurgio Kunčino „Tūla“, Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“.

Dėmesys Beirutui. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis) šeštadienį vyksta į Beirutą, kad pareikštų Briuselio paramą Libano sostinei po šią savaitę įvykusio pražūtingo sprogimo.  Per antradienio sprogimą žuvo mažiausiai 153 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti ir padaryta milijardų dolerių žala. Šiuo metu sulaikyti ir pirmieji įtariamieji.

Kalėjimo bėglys. JAV sučiuptas 46 metus slapstęsis kalėjimo bėglys Luisas Archuleta (Luisas Arčuleta), kuriam šiuo metu yra 77-eri. Jis gyveno išgalvota pavarde viename ramiame Naujosios Meksikos mieste. Už policininko nužudymą Denveryje kalėjęs vyras 1974-aisiais pabėgo iš Kolorado kalėjimo. Kalėjimo bėglys bus grąžintas į Koloradą, kur jam bus pareikšti kaltinimai dėl pabėgimo iš kalėjimo.

„Bendras dalyvavusių išankstiniame balsavime skaičius rugpjūčio 4-6 dienomis – 88 žmonės“, – , BNS informavo Baltarusijos ambasada Lietuvoje.

Pasak ambasados, vadovaujantis Baltarusijos teisės aktais, ambasadoje įkurtoje rinkimų apylinkėje nuo antradienio kasdien kabinami tos dienos balsavimo protokolai, jie prieinami ir nepriklausomiems stebėtojams. 

Savanoriai, vykdantys rinkiminę apklausą Vilniuje, teigia, kad balsuoti Baltarusijos ambasadoje yra užsiregistravę per 400 žmonių.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks sekmadienį.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus siekia užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo.

A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi šiuo metu turi 21 tūkst. 131 Baltarusijos pilietis, penkiems iš jų suteiktas prieglobstis.

„Siekdama iš Europos Sąjungos valstybės narės perimti įtariamąjį Lietuvos pilietį, kurio baudžiamasis persekiojimas vyksta Lietuvos Respublikoje, Generalinė prokuratūra, gavusi teritorinės prokuratūros prašymą, pradėjo Europos arešto orderio procesą“, – BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

R. Stundienės teigimu, šis procesas yra sudėtingas ir daugiapakopis, tad detalesnę informaciją prokuratūra galės pateikti tik sulaukus atsakymo į kreipimąsi iš Slovėnijos.

„Apie Europos arešto orderio vykdymo eigą galėsime pakomentuoti daugiau, tik gavę informaciją iš kitos Europos Sąjųngos valstybės narės“, – sakė prokuratūros atstovė.

Anot jos, sunku pasakyti, kiek laiko gali užtrukti visas procesas, nes jis vyks pagal Slovėnijos įstatymus.

„Kiekviena šalis turi savo praktiką, pavyzdžiui, su Didžiąja Britanija vyksta net metus, tad kaip konkrečiai vyks pagal šios šalies teisės aktus, negalime pasakyti“, – kalbėjo R. Stundienė.

Ji sakė negalinti atskleisti, dėl kokių konkrečiai nusikalstamų veikų Kauno apygardos prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą, kuriame V. Kučinskas turi įtariamojo statusą.

Portalas 15min.lt anksčiau skelbė, kad verslininkas yra įtariamas dėl galimo sukčiavimo, svetimo turto iššvaistymo, turtinės žalos padarymo apgaule ir nusikalstamo bankroto.

Tai, kad Rusijoje sukčiavimu įtariamas V. Kučinskas buvo sulaikytas Slovėnijoje, BNS pranešė liepos 24 dieną. Jis buvo sulaikytas Rusijos prašymu.

Anksčiau skelbta, kad iš V. Kučinsko Rusijos bankas „Alfa Bank“ per teismus bando atgauti maždaug 20 mln. eurų skolą. Banko advokatas yra sakęs, kad verslininkas kaltinamas sąmoningai pateikęs bankui klaidinančią informaciją apie Kaliningrade veikusios jo valdomos trąšų gamybos įmonės „Arvi NPK“ finansinę situaciją.