Ministras teigė, kad tos sprendimas daromas, nes vasario viduryje jis nepatenkinamai įvertino R. Petraičio praėjusių metų darbą.

„Vadovas, kaip ir sudaro teisės aktai pasinaudojo galimybe kreiptis į atitinkamą komisiją. Jos išvadas gavau vakar vakare, jos patvirtina mano matymą ir mano vertinimą, todėl dar šiandien pasirašysiu, kad Robertas Petraitis atleidžiamas iš pareigų nuo kovo 10 dienos įskaitytinai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė ministras.

Anot jo, laikinai įstaigai vadovaus centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.

Istorinių sostinių plėtros iki 2030 metų koncepciją trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Pagal jo siūlymą, istorinių sostinių statusas turėtų būti suteiktas Seniesiems Trakams ir Trakams bei Širvintų rajone esančiai Kernavei.

Anot K. Vilkausko, reikia siekti, kad šiose teritorijose esantys kultūros paveldo objektai ir gamta būtų ne tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, kad juos jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų reguliuojami lankytojų srautai.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavusios Trakų ir Širvintų rajono merės teigė, kad dėl įvairių šiuo metu galiojančių tvarkų ir ribojimų nei Trakai, nei Kernavė nesulaukia reikšmingų investicijų į infrastruktūrą.

„Situacija Kernavėje šiandien yra tragiška“, – tvirtino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Pasak jos, mažas miestelis, įsikūręs greta piliakalnių, turi du šeimininkus – savivaldybę ir Kernavės kultūrinį valstybinį rezervatą, pavaldų Kultūros ministerijai.

„Situacija – tokia, kad savivaldybė tik surenka šiukšles ir moka už apšvietimą. (...) Mūsų maža savivaldybė, lėšos mažos ir mums sutvarkyti gatvę ar šaligatvį neįmanomai sudėtinga. Reikalinga atskira eilutė savivaldybėms, kurios turi tokius istorinius objektus“, – teigė ji.

Pasak merės, kadangi didelė dalis Kernavės priklauso rezervatui, bet kokio projekto derinimas užtrunka metus, kol gaunami visi leidimai.

„Kernavėje pradėjome projektuoti vieną gatvę, vien projektavimas trunka metus. Bet dabar gavome atsakymą, kad lėšų keliui nebus. (...) Kyla mintis, gal atiduokime visą Kernavę Kultūros ministerijai ir tegu ji tvarkosi“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Kad Kernavė nesulaukia investicijų, patvirtino ir kultūrinio valstybinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.

„Jeigu gautume nors dešimtadalį to, kas skiriama Gedimino kalnui Vilniuje, Kernavės piliakalniai ir miestelis atrodytų tobulai“, – sakė jis.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė tvirtino, kad daug turistų pritraukiantis Trakų miestelis nepateko nė į vieną Europos Sąjungos finansavimo mechanizmą. Pagal vieną programą jis per mažas, pagal kitą negalėjo pretenduoti, nes yra rajono centras.

„Trakai liko be didesnių investicijų“, – sakė ji.

E. Rudelienės teigimu, kaip kurortinė teritorija Trakai iš biudžeto šiemet gaus 166 tūkst. eurų, dar 150 tūkst. eurų kasmet surenka už automobilių statymą miestelyje ir iki 40 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio.

„Tai visos lėšos, kuriomis galime disponuoti būdami kaip turistinis kurortinis reprezentacinis miestas“, – tvirtino ji.

„Jeigu atsirastų senųjų sostinių statusas ir jis galėtų pretenduoti į europines programas, finansavimo mechanizmus, matyčiau tai kaip didžiulę galimybę“, – kalbėjo merė.

K. Vilkauskas siūlė Kultūros komitetui kreiptis į Vyriausybę, kad ši Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavestų parengti Istorinių sostinių plėtros priemonių planą, paskirstant investicijas iki 2030 metų.

Komiteto nariai kol kas sprendimą atidėjo iki kito posėdžio.

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį, kad į istorinių sostinių projektą neįtrauktas nei Vilnius, nei Kaunas. Anot jo, reikėtų spręsti šį klausimą.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis istorinių sostinių statuso idėją pavadino įdomia, tačiau sakė, kad būtina į ją pasigilinti.

„Matyt, reikia pažiūrėti giliau. Ar toks kelias, ar kitoks kelias galėtų būti, bet kad problemų yra ir jas reikia spręsti, tai akivaizdu“, – teigė jis.

Kernavė laikoma pirmąja Lietuvos sostine, kur buvo valstybės valdovų rezidencijos. Ši vietovė su penkiais piliakalniais 2004 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Trakai vadinami senąja Lietuvos sostine. Teigiama, kad miestą įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pastatydamas ten pilį. Įvairių šaltinių teigimu, sostine jis buvo septynerius metus iki 1323 metų, kai Gediminas sostinę amžiams perkėlė į Vilnių.

Kontaktinį pradinukų mokymą bandomajame projekte Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje Vyriausybė trečiadienį pratęsė iki kovo pabaigos. Kartu ministrų kabinetas leido sostinės savivaldybei pasirinkti ir daugiau įstaigų, kuriose periodiškai atliekant koronaviruso testus bendruomenei ir moksleiviams, šie mokosi kontaktiniu būdu klasėse.

Kontaktinis ugdymas progimnazijoje atnaujintas prieš daugiau nei savaitę, per šį laiką nenustatyta užsikrėtimų COVID-19.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad „pirmieji rezultatai rodo, jog projektas yra sėkmingas“.

„Vilniaus miesto savivaldybė mato prasmę ir galimybę plėsti šį projektą, todėl norėtumėme pasiūlyti leisti Vilniaus miesto savivaldybėje jų nuožiūra pasirinkti dar, kiek jie galėtų ir organizacine prasme aprėptų, ugdymo įstaigų, kad šis projektas plėstųsi“, – sakė A. Dulkys.

Ministrų kabinetas taip pat sutarė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuos susitikimą ir su merais, taip prie projekto bus sudarytos sąlygos prisijungti ir kitų savivaldybių mokykloms.

„Esmė yra, kad savivaldybė galėtų plėsti imtį jau dabar. O dėl plėtros kitose savivaldybėse – švietimo ministrė jau minėjo, kad prijungsime visus entuziastus ir bandysime tuo keliu judėti per visą Lietuvą“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vilniaus mero patarėjas Karolis Vaitkevičius BNS informavo, kad toliau pradinukus svarstoma grąžinti į dar 3-4 mokyklas, tai galėtų įvykti nuo kovo vidurio. Renkantis įstaigas, bus įvertintas jų dydis ir galimybės užtikrinti jose srautų valdymą, testavimo galimybes.

Premjerė Ingrida Šimonytė sprendimo išvakarėse sakė, kad dar reikia laiko techniškai pasiruošti visų kitų mokyklų atvėrimui. Pagal Vyriausybės karantino švelninimo planą, pirmiausia numatyta grąžint i mokyklas visus pradinukus ir abiturientus.

Planas numato, kad visi pradinukai galės grįžti į mokyklas, kai naujų  100 tūkst. gyventojų tenkančių koronaviruso atvejų per dvi savaites bus mažiau nei 200, o teigiamų testų dalis nesieks 10 procentų.

Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose, taip pat vietovėse, kur padėtis blogesnė, būtų galima „ir toliau eiti pilotinių modelių ar specialių reikalavimų keliu“, per Vyriausybės posėdį sakė premjerė.

„Buvo dvi pagrindinės mintys ekspertų taryboje, kad reikėtų suteikti prioritetą toms veiklos, kurios yra lauke, ir tas yra nutarime siūloma, atviri muziejai, Europos parkas ar panašaus tipo institucijos. Dėl kitų įstaigų, kurios yra uždaros, nuskambėjo mintis ne kartą ir manau, kad tuo keliu mums reikia ir bandyti eiti, jog reikėtų ieškoti sprendimų savivaldybių lygmeniu“, – sakė I. Šimonytė.

Šalyje dėl pandemijos neveikiant muziejams, sostinėje esantis MO muziejus pasisiūlė tapti pirmuoju, kuriame lankytojai būtų priimami laikantis aukščiausių saugumo priemonių.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė komentuodama siūlymą teigė, kad jis gautas tik posėdžio išvakarėse ir „reikia panagrinėti ir pasižiūrėti, kiek siūlymai gali būti replikuoti ir kitose institucijose, pvz., kituose muziejuose, kitose kultūros įstaigose, ir priimti sprendimą, kuris galėtų būti harmonizuotas“.

Kultūros ministras Simonas Kairys sakė, jog iki kitos savaitės bus parengti siūlymai, kokiomis sąlygomis galėtų atsidaryti tiek privačios, tiek valstybinės įstaigos, kurios irgi teikia veiklos pandemijos sąlygomis planus.

„Grįžtant prie MO muziejaus ir kitų iniciatyvų, aš turiu matyti ir kitą pusę, nes valstybei priklausantys muziejai irgi yra sureagavę, aktyviai sudarinėja tvarkas, įrodinėja, kad gali atsakingai atsiverti, ir reikia suderinti dalykus. Manau, tikrai kitą savaitę ateisim su pasvertais sprendimais, kaip duoti visuomenei daugiau erdvės, pavargus nuo karantino, kažkur lankytis“, – sakė S. Kairys.

Ministrų kabineto vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad sergamumo rodikliai savivaldybėse smarkiai skiriasi, ir „yra savivaldybių, kur epidemiologinė situacija geresnė tiek, kad ji yra kažkur geltonoje zonoje, ir jei Lietuvoj būtų tokia situacija, mes daug veiklų būtume galėję vienu ar kitu režimu leisti“.

„Akivaizdu, kad arba tos savivaldybės turės ilgai laukti, kol blogesnės situacijos savivaldybės tvarkysis, arba mes turime eiti į tam tikrą diferencijuotą sprendimą dėl to, kas galėtų vykti lokaliai savivaldybėse, kuriose padėtis geresnė, o tose savivaldybėse, kur padėtis blogesnė, mes galėtume ir toliau eiti pilotinių modelių ar specialių reikalavimų keliu“, – kalbėjo premjerė.

MO muziejus pateikė valdžiai veiklos planą, kaip užtikrintų saugumo reikalavimus, jei galėtų atsidaryti kaip pilotinis projektas.

MO muziejus pateiktame plane numato, kad bilietai būtų parduodami elektroniniu būdu su išankstine registracija, lankytojams pasirenkant konkretų apsilankymo laiką. Lankytojų srautus siūloma riboti atsižvelgiant į 14 dienų sergamumą 100 tūkst. gyventojų.

Edukacijos ir ekskursijos bei kitos paslaugos, kuriose dalyvautų daugiau nei du asmenys ar vienas šeimos ūkis, muziejuje nevyktų.

MO muziejus teigia, kad atidaryti muziejus ragina ir Europos muziejų tinklas (NEMO), jo teigimu, muziejų uždarymas yra netinkama pandemijos valdymo priemonė.

Anot MO muziejaus, kiekviena diena saviizoliacijoje žmonėms didina stresą, kaupia pyktį, o muziejai jau dabar galėtų prisidėti prie streso mažinimo ir tai daryti saugiai.

Šiuo metu sostinėje vyksta bandomasis projektas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, kai masiškai testuojant pradinukus jie grąžinti į klases.

„Turime Europos Komisijos prašymą solidarizuotis ir laikinai paskolinti vakcinų Austrijai, Čekijai ir Slovakijai, prašymas grindžiamas itin bloga šiuo metu epidemiologine situacija ir dideliu mirtingumu šiose šalyse“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, kiekviena iš šių šalių prašo joms šiuo metu skirti po 100 tūkst. papildomų vakcinų dozių, ir šį skaičių proporcingai paskirsčius visoms Europos Sąjungos šalims „Lietuvai čia tektų prisidėti nepilnai dviem tūkstančiais dozių“.

Kaip pažymėjo ministras, tokiu sprendimu Lietuvą šios vakcinų dozės tiesiog pasiektų keliomis savaitėmis vėliau, nei buvo planuota.

„1 tūkst. 860 vakcinos dozių būtų pristatytos šiek tiek vėlesniu terminu, bet tą patį ketvirtį. Lietuvai kiekiai nesikeičia, tik bus keletu savaičių vėliau“, – teigė A. Dulkys.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad Lietuva skolina vakcinas, kurios dar nėra gautos: „Mes kai kurių terminų gavimą pavėlinsim, kad padėtumėm kai kurioms šalims, bet kiekiai ir toliau bus tie patys“.

Šį klausimą Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Sostinėje, šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo Bibliotekos, susirinkę pora dešimčių egzamino ir mokymų laukiančių žmonių sako, kad teisė vairuoti jiems reikalinga darbo reikalais.

Čia taip pat atvyko keliolika vietos vairavimo mokyklų instruktorių, kurie teigia, kad sunku ketvirtą mėnesį gyventi be pajamų.

Virėja dirbanti Rūta Balavakaitė sako vairavimo egzamino „Regitroje“ laukianti nuo gruodžio, teisė vairuoti jai reikalinga darbo tikslais.

„Egzamino laukiu jau nuo gruodžio mėnesio, bet jis buvo atšauktas (...) Darbo reikalai – svarbiausia, nes į Vilniaus rajoną paskutinis autobusas yra dešimtą valandą, o grįžti namo, kai dirbi iki 23 valandos, nėra šansų“, – BNS sakė 40-ties metų moteris.

„Darbdaviai laukia, bet daugiau nelauks“, – pridūrė ji.

Dabar karantinas, negali susirasti darbo, nes vienas iš pagrindinių rodiklių ieškant darbo yra teisė vairuoti.

35-erių Tomas Kazickas BNS sakė teisę vairuoti anksčiau praradęs, gruodį registravosi laikyti egzaminą „Regitroje“, tačiau jis buvo atšauktas.

Vyras teigia, kad ir susirasti darbą neturint teisės vairuoti yra sudėtinga.

„Labai norėčiau, kad dabar galėčiau išsilaikyti B kategorijos egzaminą (...) Dabar karantinas, negali susirasti darbo, nes vienas iš pagrindinių rodiklių ieškant darbo yra teisė vairuoti“, – teigė statybininku dirbantis vyras.

Tuo metu 20-metė Kamilė Kondratjeva teigia laukianti praktinio egzamino vairavimo mokykloje, kurios šiuo metu uždarytos.

„Man reikia išsilaikyti praktiką vairavimo mokykloje (...) Šiuo metu ieškau darbo ir teisės pravestų“, – BNS sakė šiuo metu darbo ieškanti mergina.

Ji pridūrė nesuprantanti, kodėl negalima leisti dirbti vairavimo mokykloms.

„Žmonės viešuoju transportu važinėja ir taisyklių nesilaiko, grožio salonai dirba – sąlytis su žmogumi yra, o vairavimo mokyklos negali atsidaryti“, – teigė K. Kondratjeva.

„Tai yra nelygybė“

Vienas akcijos sostinėje organizatorių Arnoldas Žalkovskis BNS sakė, kad neteisinga, jog kai kuriems sektoriams leidžiama veikti, o vairavimo egzaminai ir mokymas yra uždrausti.

„Tai yra nelygybė, pavyzdžiui autobusuose gali važiuoti daugiau nei keli žmonės, o mokykliniuose automobiliuose negalima po vieną“, – teigė 26-erių kurjeris.

Jis sako kurjeriu šiuo metu dirbantis su kolega, kuris turi teisę vairuoti.

„Su autobusiukais vežioju siuntinius, draugas vairuoja, tai aš irgi turiu prisijungti ir padėti“, – tvirtino vyriškis.

Akcijos organizatorius taip pat teigė nuliūdęs, kad akcija neįvyko Kaune.

„Ne visuose, Kaunas labai nuliūdino, nes net sutikimo nedavė piketui. Tikiuosi, valdžia atkreips dėmesį ir atidarys ne tik „Regitrą“, bet ir vairavimo mokyklas“, – sakė A. Žalkovskis.

Protesto akcijos vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Marijampolėje.

Instruktoriai: prastovose išgyventi sudėtinga

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ instruktorius Artūras Bilotas sako jau keletą mėnesių esantis prastovoje – kaip ir kiti vairavimo instruktoriai.

„Valgyti norime. Nuo gruodžio 20 kažkur esu prastovoje“, – BNS teigė 52-ejų vyras.

Jis tvirtina, kad vairavimo mokyklos pasiruošusios užtikrinti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų galima apsisaugoti nuo COVID-19.

Žmonės viešuoju transportu važinėja ir taisyklių nesilaiko, grožio salonai dirba – sąlytis su žmogumi yra, o vairavimo mokyklos negali atsidaryti.

„Per pirmą karantiną irgi valėme automobilius, yra dezinfekciniai skysčiai, patys su kaukėmis, mokiniai su kaukėmis, vėdiname mašinas“, – sakė A. Bilotas.

Jis pridūrė besitikintis, kad Vyriausybė atvers ne tik „Regitrą“, bet ir vairavimo mokyklas, nes mokiniams laikyti egzaminą „Regitroje“ po kelių mėnesių pertraukos yra „loterija“.

Saugos reikalavimų sako pasiruošę laikytis ir „Rigvedos“ instruktoriai.

52-ejų Pavelas Gulbinovičius teigia, kad per pirmą karantiną atvejų jų vairavimo mokykloje nebuvo.

Vairavimo instruktorius taip pat sako, kad nedirbant keletą mėnesių išgyventi sudėtinga.

„Labai sunkiai pavyksta išgyventi, nes sėdi namie, niekur negalima išvažiuoti – uždarytas kaip“, – BNS sakė P. Gulbinovičius.

Pagal Vyriausybės patvirtintą karantino švelninimo planą, praktinio vairuotojų mokymo ir vairavimo egzaminai bei vairavimo mokymai būtų atnaujinti, kai koronaviruso atvejų rodiklis nukristų žemiau 200 naujų užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites ribos, o teigiamų testų dalis sudarytų ne daugiau nei 10 procentų.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šis rodiklis Lietuvoje siekia 254,7 naujo atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vokietija atsidūrė „didelės rizikos situacijoje“ dėl didelio COVID-19 atvejų skaičiaus kaimyninėse šalyse, laiške rašė jos ambasadorius ES Michaelis Claussas (Michaelis Klausas). Laišką, kuriame nurodyta pirmadienio data, trečiadienį matė naujienų agentūra AFP.

Tai buvo atsakymas į Europos Komisijos praėjusią savaitę atsiųstą laišką su įspėjimu Vokietijai ir dar penkioms ES šalims – Belgijai, Danijai, Suomijai, Vengrijai ir Švedijai – dėl jų taikomų ir pernelyg griežtomis laikomų priemonių.

Vokietija sulaukė kritikos, kad nesilaiko ES rekomendacijų dėl kelionių suvaržymų kovojant su pandeminio koronaviruso plitimu. Berlynas griežtai apribojo susisiekimą su Austrijos Tirolio regionu, taip pat su Čekija ir Slovakija.

Europos Komisijos laiške pažymima, kad sergamumas Čekijoje ir Slovakijoje nėra didesnis nei kai kuriose kitose ES šalyse, ir sakoma, kad Vokietijos valdžia nepriima COVID-19 testų rezultatų čekų ir slovakų kalbomis.

Vokietija atsakyme tvirtino, kad suvaržymai atitinka ES nediskriminavimo ir proporcingo atsako į grėsmę standartus, „atsižvelgiant į konkrečią situaciją pasienio regionuose“.

Berlynas teigia, kad, šiaip ar taip, turi teisę „atskirais atvejais nukrypti“ nuo ES rekomendacijų „sveikatai apsaugoti“. Šioje sferoje sprendimus priima ES valstybės narės, o ne blokas.

Laiške taip pat sakoma, kad suvaržymai netrukdo per sieną vežti prekių.

Dabar Europos Komisija turi įvertinti, ar Vokietija adekvačiai atsakė į oficialų įspėjimo laišką.

Jei Komisija nuspręs, kad atsakymas nepatenkinamas, ji teoriškai turės galimybę pradėti teisinius veiksmus prieš Berlyną, nors niekada to nėra dariusi valstybių narių prerogatyvų atvejais.

„Aritmetinis skirtumas tarp vakcinų, kurios pasiekė Lietuvos žemę iki šiol ir kurios yra išskiepytos tai tinkamai įregistruojant, yra apie 75 tūkst., tai yra tiesa“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.

Tačiau ji pažymėjo, kad vakcinavimo duomenys ne iš karto suvedami į e. sveikatos sistemą ir vėliau koreguojasi, be to, iš 75 tūkst. vakcinų dozių 50 tūkst. Lietuvą pasiekė savaitės pradžioje.

„Iš tų 75 tūkst. vakcinų 50 tūkst. Lietuvą pasiekė tik vakar ir užvakar, vadinasi, jos buvo savivaldybėms išskirstytos vakar ir šiandien , ir jos bus suskiepytos, bet suskiepyti jas tuo metu, kai lėktuvas pasiekia Lietuvos žemę, yra neįveikiama užduotis. Prezidento rūpestį labai vertinam, bet manau, kad procesas vyksta, kaip turėtų vykti“, – sakė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda per spaudos konferenciją anksčiau trečiadienį teigė, kad šalyje yra nepanaudota 75 tūkst. vakcinos dozių.

„Tai yra, kelias ateinančias dienas, net ir labai intensyviai dirbdami, mes turime darbo absorbuoti šitą vakciną“, – sakė šalies vadovas.

Ministrų kabineto vadovė I. Šimonytė replikavo, kad „Sveikatos apsaugos ministerijos sandėly vakcinų nebėra, paskutinės, kurios buvo gautos vakar, iškeliavo į savivaldybes šiandien“.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 8179 žmonės, antrąja doze – 499 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 180 tūkst. 235 žmonės, abiem dozėmis – 73 tūkst. 811 asmenų.

Asociacijos prezidentas ir sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis sako, kad šešis mėnesius uždarytiems sporto klubams iš valstybės gautos paramos neužteks padengti visus nuostolius. 

Jis siūlo valstybei šiam verslui mokėti subsidijas pagal jų 2019 metų pajamas, nes subsidijos, siejamos su jų sumokėtu GPM, „labai menkai gelbsti“.

„Pajamos mūsų kritę nuo 90 iki 100 proc. Siūlome rištis prie pajamų, tai lengviausiai paskaičiuojamas metodas. Kalbame apie 20 mln. eurų pagalbą. Tiek pajamų 2019 metais per pusmetį sporto klubai generavo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė V. Šiugždinis.

Vasara – ne tas sezonas, kas mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą.

„Didžiausi mūsų kaštai yra nuoma ir komunaliniai mokesčiai“, – pridūrė jis.

Vilniaus sporto klubo „The One“ vadovė ir trenerė Jurga Masulevičiūtė tikino, kad nedideli sporto klubai yra labiausiai nukentėję.

„Situacija kritinė, ypač mažiesiems. 90 proc. įmonių kalba apie tai, kad jeigu negaus paramos šiandien, užsidarys. Vasara – ne tas sezonas, kas mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą“, –  teigė J. Masulevičiūtė.  

V. Šiugždinis pabrėžė, kad sektoriaus veikla yra sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pranešė, kad ketinamos mokėti subsidijos, kurios  priklausys ir nuo pastoviųjų kaštų. Jis žada kitą savaitę situaciją aptarti su sveikatingumo ir sporto klubais.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad laisvų lėšų dar didesnei paramai nėra.

„Papildomų šaltinių, kad nereiktų iš kažkur atimti, nėra, tik skolinantis“, – komitete teigė jis. 

Sporto klubai buvo uždaryti pernai lapkritį, šalyje antrą kartą įvedus visuotinį karantiną.