„Mes turime atsargiau žiūrėti į savo užsienio politiką. Kad ji netaptų tik sankcijų politika, nes sankcijos kaip tokios nėra politika“, – sakė J. Borrellis, penktadienį sakydamas kalbą Madrido Komplutensės universitete.   

Jis pažymėjo, kad „ES neskelbia bendro pobūdžio sankcijų, kaip elgiasi Jungtinės Valstijos, nes ES nenori, kad sankcijos neigiamai paveiktų gyventojus ir sukeltų humanitarinių problemų“.

„Mes imamės sankcijų prieš konkrečius fizinius asmenis ar įstaigas, ir sankcijos paliečia konkretų asmenį ar organizaciją – įšaldomas turtas Europoje ir uždraudžiama atvykti į Europą“, – sakė J. Borrellis.

Anot jo, alternatyviai ES stabdo prekybą ir pristabdo importą – šių žingsnių buvo imtasi Rusijos atžvilgiu.

„Mes įvedėme Rusijai ekonomines sankcijas, bet Rusija atsakė kontrpriemonėmis, kurios itin neigiamai paveikė virtinę Ispanijos ekonomikos sektorių“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

„Turime nuodugniai įvertinti klausimą, kam konkrečiai taikyti sankcijas, bet negalime tapti tokiais, kurie imasi sankcijų prieš visus ir viską. Negalime skelbti sankcijų kasdien visam pasauliui“, – sakė jis. 

Paspartintas gyventojų skiepijimas ir plataus masto testavimas bei galimybė atskiruose rajonuose įvesti griežtesnius apribojimus yra priemonės, taikomos siekiant pažaboti viruso plitimą, kai indiškosios viruso atmainos atvejų skaičius išaugo nuo 520 atvejų praeitą savaitę iki 1 313 atvejų – šią, pranešė pareigūnai.

Sveikatos ministerija nurodė, kad viruso variantas B1.617.2  pradeda „plisti vis sparčiau: šiaurės vakarinėje Anglijoje ir kiek lėčiau – Londone, todėl „imamasi ryžtingų veiksmų tolesnei jo plitimo kontrolei“.

„Tačiau manome, kad planas pirmadieniui lieka galioti, nes vakcinos yra pristatytos, be to, vakcinos apsaugo žmones nuo patekimo į ligoninę ir, žinoma, nuo sunkių susirgimo atvejų“, – televizijai „Sky News“ sakė už vakcinas atsakingas ministras Nadhimas Zahawi (Nadhimas Zahavis).

Sveikatos ministerija nurodė, kad viruso variantas B1.617.2  pradeda „plisti vis sparčiau: šiaurės vakarinėje Anglijoje ir kiek lėčiau – Londone.

Praėjusį mėnesį britų vyriausybė įtraukė Indiją, kuri susiduria su pribloškiančia mirčių nuo COVID-19 banga, į „raudonąjį sąrašą“. Tai reiškia, kad iš šios šalies į Britaniją atvykstantys keliautojai privalo karantinuotis viešbučiuose.

Anglijos šiaurės vakaruose esančiame Boltone, kur gyvena didelė išeivių iš Pietų Azijos bendruomenė, įrengti mobilūs testavimo punktai, taip pat 22 tūkst. gyventojams buvo pasiūlyta pasinaudoti namus lankančių brigadų paslaugomis.

Didžioji Britanija laipsniškai atveria savo ekonomiką po ilgus mėnesius trukusių dėl pandeminio koronaviruso įvestų griežtų suvaržymų, sėkmingai vykstant masinio vakcinavimo programai.

Nuo pirmadienio Anglijoje turėtų būti leidžiami susibūrimai uždarose patalpose, duris turėtų atverti barai ir restoranai.

Tačiau kyla klausimas, kiek veiksmingai skiepai apsaugo nuo indiškosios viruso atmainos – vienos iš trijų, nustatytų Britanijoje.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybė „neatmeta“ jokių galimybių reaguoti, tačiau optimistiškai vertino galimybę toliau laisvinti suvaržymus.

Tuo tarpu Karalienės Marijos universiteto Londone epidemiologijos dėstytoja Deepti Gurdasani (Dipti Gurdasani) sakė, kad suvaržymų laisvinimą reikėtų atidėti.

„Iš tikrųjų toliau turėtume truputį labiau griežtinti suvaržymus, kad susigrąžintume kontrolę, nes reikia neužmiršti, kad esant dabartiniams suvaržymams (naujų atvejų skaičius) iš tiesų auga, ir auga greitai“, – sakė ji, duodama interviu „Times Radio“.

Indiškoji koronaviruso atmaina taip pat kelia nerimą Škotijoje ir Velse, kurie savarankiškai renkasi sveikatos apsaugos politikos strategiją. Šių regionų vyriausybės neatmeta galimybės, kad gali tekti imtis tolesnių veiksmų.

Vyriausybės sprendimai. Ministrų kabinetas rinkosi į posėdį. Jame priimti sprendimai:

* Patikslintas 2021 metų valstybės biudžetas. Numatoma, kad pajamos jame didės 572 mln. eurų, išlaidos – 732 mln. eurų. Biudžeto deficitas turėtų siekti 8,4 proc. BVP – 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame šių metų valstybės išlaidų plane. Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad valstybė šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. daugiau nei buvo planuota priimant biudžetą.

* „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti.

* Pritarta siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems.

* Medikų algoms šiemet siūloma numatyti papildomus 75 mln. eurų. Visi šie pasiūlymai teikiami svarstyti Seimui.

* Pritarta 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionalinio plano „Naujos kartos Lietuva“ teikimui Europos Komisijai.

* Patvirtinta, kad Lietuva skirs 200 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių Rytų parnterystės šalims. Pusė šių vakcinų jau numatyta Ukrainai.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1125 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 576,3 atvejus – jis krenta nuo pat savaitės pradžios.

* Lietuvoje Neringa išlieka sparčiausiai skiepijančia savivaldybe šalyje, tarp didmiesčių lyderiai taip pat nesikeičia – daugiausia paskiepytų žmonių yra Alytuje ir Kaune.

* Kaunas nusprendė tęsti kontaktinį pradinukų mokymą, nepaisant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijų.

* JAV atšaukė reikalavimus dėvėti apsaugines kaukes abiem dozėmis nuo koronaviruso paskiepytiems žmonėms.

* Italija panaikino saviizoliacijos reikalavimus turistams iš Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio.

Šeimų maršas. Vytauto Kernagio fondas kreipėsi į autorinių teisių apsaugos asociacijas LATGA ir AGATA, kurios paragino nutraukti viešą V. Kernagio kūrinių naudojimą savaitgalį vyksiančiame Šeimų gynimo marše. Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad šeštadienį vyksiančiame marše dirbs „gausios policijos pajėgos“, tačiau konkretaus skaičiaus neįvardijo.

Permainos „Regitroje“. Stringant automobilių registracijai dėl įsigaliojusios naujos tvarkos, „Regitros“ atstovai žada daugiau automobilių priimti gyvose eilėse, skirti atskirą padalinį naujų automobilių pardavėjams.

Vizitas Moldovoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Moldovos sostinėje Kišiniove. Su Moldovos prezidente Maia Sandu susitikęs G. Nausėda teigė, kad Lietuva remia Moldovos siekį integruotis į Europos Sąjungą ir yra pasiryžusi pasidalinti savo patirtimi.

Situacija Gazoje. Izraelis per antskrydžius bombarduoja ir artilerijos sviediniais apšaudo Gazos Ruožą, reaguodamas į naują intensyvų apšaudymą raketomis iš šio „Hamas“ valdomo palestiniečių anklavo. Prieš kelias dienas prasidėjusiam kruvinam konfliktui intensyvėjant, žuvusių palestiniečių skaičius jau viršijo 100.

Ataka Airijoje. Dėl išpirkos reikalaujančio viruso (angl. ransomware) atakos Airijos sveikatos apsaugos administracija penktadienį paskelbė išjungusi savo kompiuterių sistemas. Panaši ransomware ataka praėjusią savaitę privertė uždaryti didžiausią JAV produktotiekį, dėl ko šalies Rytų pakrantėje prasidėjo paniškas degalų pirkimas.

Išvedė pajėgas. JAV išvedė savo pajėgas iš Afganistano pietuose esančio Kandaharo aerodromo, kuris anksčiau buvo antra pagal dydį amerikiečių karinė bazė šalyje. Kandaharo provincijoje, kur susikūrė Talibanas, pastaraisiais mėnesiais vyko intensyvūs kovotojų ir Afganistano pajėgų susirėmimai.

Peticija dėl olimpiados. Tokijo gubernatorei įteikta peticija su daugiau kaip 351 tūkst. parašų, kuria pareigūnai raginami atšaukti mieste šią vasarą turinčią vykti olimpiadą ir „teikti pirmenybę gyvybei“. Japonija šiuo metu grumiasi su ketvirta COVID-19 banga – Tokijuje ir dar penkiose prefektūrose galioja nepaprastoji padėtis.

Picasso paveikslas. Pablo Picaso meilužės ir mūzos Marie-Therese Walter portretas „Moteris, sėdinti prie lango“ aukcione Niujorke buvo parduotas už 103,4 mln. JAV dolerių. Tai yra jau penktas ispanų dailininko darbas, parduotas už daugiau nei 100 mln. dolerių. 

„Kiek žinau, informacijos apie tai, kad situacija pasikeitusi, negavau, tai panašu, kad paieška vykdoma, kartu su Kalėjimo departamento pareigūnais policija vykdo aktyvią paiešką“, – per trumpąją spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Požėla.

„Daug, tikrai daug (pareigūnų), pasitelkti Kauno apskrities pareigūnai, Kriminalinės policijos pareigūnai, ieško tikrai pakankamai didelės policijos pareigūnų pajėgos“, – teigė policijos vadovas.

Klausiamas, ar pabėgę nuteistieji kelia grėsmę visuomenei, R. Požėlas atsakė, kad „jie nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, yra pasišalinę savavališkai iš įkalinimo vietų, tai natūralu, kad tam tikras grėsmes matome“.

Ieško tikrai pakankamai didelės policijos pareigūnų pajėgos.

Kalėjimų departamentas pranešė, kad penktadienį iš Pravieniškių pataisos namų pabėgo du nuteistieji, vykdoma jų paieška, pasitelktas ir pasieniečių sraigtasparnis.

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai naktį per vaizdo kameras pastebėjo du asmenis perlipančius tvorą ir nubėgančius į mišką.

Nustatyta, kad du nuteistieji savavališkai pasišalino iš įkalinimo įstaigos.

Departamentas skelbia, kad bausmę atliekantys drausmės grupės nuteistieji Egidijus Žilinskas, gimęs 1996 metais, ir Rolandas Kazakevičius, gimęs 1974 metais, iš pataisos namų bendrabučio patalpos pasišalino išlaužę lango grotas ir po to perlipo per įstaigos apsaugos perimetro tvorą.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas portalui kauno.diena.lt patikslino, kad pabėgimas konstatuotas apie 3 val. nakties. Abu bėgliai šiuo metu buvo drausmės grupėje, į kurią patenkama už blogą elgesį bei nusižengimus.

E.Žilinskas, atvežtas į šios įkalinimo įstaigos 3-ąjį sektorių tik šių metų sausį, yra kaunietis. R.Kazakevičius, kuris šiame sektoriuje – nuo 2020-ųjų gruodžio, – iš Klaipėdos.

Kalėjimo departamento nuotr.

Abu – jau ne kartą teisti.

E. Žilinskas – už vagystę, plėšimą bei turto pasisavinimą. Jo bausmės termino pabaiga – 2023 metų vasario 28-oji. R. Kazakevičius teistas už plėšimą, turto prievartavimą ir sukčiavimą. Jam skirta bausmė turėjo baigtis 2024 metų gruodžio 12 dieną.

Vyksta pabėgusiųjų paieška, nuteistųjų ieško Kalėjimų departamento ir policijos pareigūnai, pasitelktas Valstybės sienos apsaugos sraigtasparnis.

Pagal sekmadienį įsigaliosiančias naujas taisykles Italija vadinamuosius skrydžius be COVID-19 taip pat leis ne tik iš JAV ir į jas, bet ir iš Kanados, Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir į šias šalis.

Tokie skrydžiai bus organizuojami ne tik į Romą ir Milaną, bet ir į Neapolį bei Veneciją, sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Tačiau pratęsiamos priemonės, blokuojančios atvykimą iš Brazilijos.

„Sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza (Robertas Speranca) pasirašė įsakymą, kuriuo leidžiama atvykti iš ES ir Šengeno erdvės šalių, taip pat [Didžiosios] Britanijos ir Izraelio, [asmenims], turintiems neigiamą testo atsakymą, išvengiant dabartinės minikarantino sistemos“, – sakė atstovas.

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) yra sakęs, kad turistų sugrįžimas yra labai svarbus trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos atsigavimui.

Italija yra tarp šalių, labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos. Italijos ekonomika pernai susitraukė net 8,9 procento, nuo pandemijos pradžios šalyje mirė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių.

Praėjusį mėnesį kavinėms ir restoranams vėl buvo leista tiekti maistą lauko terasose, vėl buvo atidaryti muziejai ir kino teatrai, tačiau visoje šalyje tebegalioja komendanto valanda nuo 22 valandos.

Kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ ir kitos nacionalinės vienybės vyriausybę remiančios partijos spaudžia M. Draghi toliai švelninti suvaržymus. Šis klausimas turi dominuoti pirmadieniui planuojamose koalicijos derybose.

Italijoje per parą užregistruojamų COVID-19 atvejų skaičius pastarosiomis savaitėmis mažėja, o vakcinavimo kampanija po lėto starto pagaliau įsibėgėja. 60 mln. gyventojų turinčioje šalyje jau sunaudota maždaug 26 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių.

Tai patvirtino savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

„Kaunas tęsia pradinukų kontaktinį mokymą. Toks sprendimas priimtas nuodugniai įvertinus reguliariai vykdomų tyrimų kaupinių metodu rezultatus ir tendencijas – jau tris kartus mažiesiems kauniečiams atliktų profilaktinių tyrimų analizė rodo mažėjančius teigiamų atsakymų skaičius“, – komentare žiniasklaidai teigia E. Andriuškienė.

Anot jos, šią savaitę tarp daugiau kaip 11 tūkst. tirtų mažamečių nustatyta „vos 20 koronavirusinės infekcijos atvejų“.

Pasak E. Andriuškienės, klasėse besimokantys pradinukai yra reguliariai testuojami, pedagogai paskiepyti, o mokyklose imtasi papildomų priemonių, kad mokinių saugumas būtų užtikrintas ir pradinės klasės netaptų naujais užkrato židiniais.

Turime galvoti ne vien apie galimas grėsmes, kurios šiuo atveju yra minimalios, bet ir apie miesto mažiausiųjų ateitį.

„Atsižvelgiant į situaciją bei naudojantis visomis turimomis COVID-19 prevencijos priemonėmis, nėra pagrindo likus vos kelioms savaitėms iki mokslo metų pabaigos nutraukti kontaktinio ugdymo“, – tvirtino ji.

Savivaldybė žada ir toliau aktyviai stebėti epidemiologinius rodiklius, kaupinių rezultatus bei vadovautis „Vyriausybės ir visuomenės sveikatos specialistų bei medikų rekomendacijomis“ bei neatmeta, jog esant poreikiui bus nedelsiant imamasi „visų priemonių, kad apsaugotume Kauno vaikus“.

„Turime galvoti ne vien apie galimas grėsmes, kurios šiuo atveju yra minimalios, bet ir apie miesto mažiausiųjų ateitį, kurią neigiamai paveiks nuolatos kaitaliojamas ugdymo procesas.

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ketvirtadienį rekomendavo Kaune stabdyti kontaktinį pradinukų ugdymą. Į centrą prašydama išvados kreipėsi pati Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės atstovai tvirtino, kad galutiniai sprendimai priklausys nuo to, ar bus matomos epidemioliginės situacijos gerėjimo tendencijos.

NVSC duomenimis, šios savaitės pradžioje Kauno mieste net 14-oje ugdymo įstaigų užfiksuoti aktyvūs protrūkiai. COVID-19 atvejai nustatyti 10-tyje pagrindinių ir keturiose pradinėse mokyklose. 

Kauno mieste 58-iose mokyklose iš 80-ties vyksta aktyvus pagal pradinio ugdymo programą ugdomų mokinių savanoriškas profilaktinis kaupinių tyrimo metodu testavimas tam, kad ugdymo procesą galima būtų vykdyti kontaktiniu būdu.

„Renginyje dirbs gausios policijos pajėgos, kurios bus pasirengusios pagelbėti ir padėti. Dirbs uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai, raitosios policijos pajėgos, taip pat kinologai“, – per trumpąją spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Požėla.

Kels net sraigtasparnį

Anot jo, taip pat bus pasitelkiamas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kuris padės renginį stebėti iš oro.

Policija taip pat kreipėsi ir į Viešojo saugumo tarnybą, kad, reikalui esant, jos pagalba irgi būtų pasitelkiama.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Saulius Gagas teigė, kad pareigūnų skaičius neatskleidžiamas dėl taktinių priežasčių, tačiau bus pasitelktos pajėgos ir iš kitų rajonų.

„Tas skaičius neatskleidžiamas dėl taktinių sumetimų, bet jų bus tiek, kiek reikia“, – klausiamas, kiek pareigūnų budės per renginį, atsakė S. Gagas,

Anot jo, dienos eigoje, pareigūnų skaičius gali būti ir dar didinamas, jei toks poreikis būtų nustatomas.

Policijos atstovai teigė gavę informaciją, kad planuojama, jog renginyje bus apie 7 tūkst. dalyvių, tačiau numatoma, kad skaičiai iš tiesų bus didesni.

„Mes turime informaciją, kad leidimas buvo prašomas septyniems tūkstančiams renginio dalyvių, tačiau dabar matome, kad akivaizdu, kad tas skaičius bus tikrai viršytas, todėl atitinkamai koreguojame ir savo pasirengimą“, – kalbėjo R. Požėla.

Anot policijos generalinio komisaro, renginyje taip pat dirbs speciali policijos grupė, pareigūnai civiliais drabužiais, kurie bus pasirengę deeskaluoti konfliktus, jei tokių kiltų.

„Taip pat dirbs speciali policijos speciali grupė, civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai su specialiu raiščiu, kad juos būtų galima atskirti, pagrindinis jų uždavinys – bendrauti  su dalyviais, atsakyti į klausimus, padėti įvairiose situacijose, spręsti klausimus ir deeskaluoti galimus konfliktus, jei tokių bus“, – sakė R. Požėla.

Ragina laikytis karantino ribojimų

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad koncertinė programa renginyje nėra leidžiama, išskyrus – kelis kūrinius tarp kalbų. Jei tokie renginio leidime nustatyti reikalavimai būtų pažeisti, policija taip pat žada imtis priemonių ir įspėti organizatorius.

„Karantinas Lietuvoje vis tik nėra atšauktas ir tam tikri reikalavimai yra galiojantys, tai vėlgi, kiek tai įmanoma, policija stebės karantininių reikalavimų vykdymą ir jei, deja, matysime pažeidimus, tie pažeidimai bus fiksuojami“, – taip pat priminė generalinis komisaras.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas Šeimos gynimo maršas, kurio dalyviai protestuos prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Organizatoriai teigia besipriešinantys valdančiosios daugumos iniciatyvoms, kurias laiko prieštaraujančiomis Konstitucijai, socialinių lyčių koncepcijos diegimui švietimo įstaigose. Pasak jų, svarstomos iniciatyvos prieštarautų konstituciniam principui, leidžiančiam tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Planuojama, kad renginio dalyviai pajudės iš Klaipėdos, o pakeliui prie jų prisijungs dalyviai iš visų šalies regionų. 18 valandą planuojamas renginys Vilniaus Vingio parke.

Pasak R. Požėlos, magistraliniu keliu A1 vykstančios kolonos pareigūnai nelydės, tačiau bus užtikrinama, kad jos dalyviai laikytųsi kelių eismo taisyklių. Automagistrale Klaipėda-Vilnius vykstančius kitus žmones, jis ragino rinktis kitus kelius.

Įspėjo apie spūstis

„Mes dabar turime informaciją, kad vien iš Klaipėdos miesto rytoj, apie devintą valandą ryte, žada pajudėti apie trys tūkstančiai transporto priemonių, tai panašu, kad bus daug prisijungimų iš miestų miestelių, tai ta kolona, galbūt nuo Kauno ar Vievio, tikrai gali būti įspūdingai atrodanti, todėl tie galimi srautų sutrikimai važiuojant ar kamščiai, tikrai tas bus“, – kalbėjo generalinis komisaras.

Renginio iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Reaguojant į šį renginį feisbuke atsirado iniciatyvų Vingio parke surengti alternatyvius renginius, palaikančius LGBT bendruomenę.

Policijos duomenimis, vienas tokių renginių vyks prie Baltojo tilto, du – Vingio parko prieigose, prie pėsčiųjų tilto Žvėryne. Šiuo renginiuose tikimasi sulaukti po kelias dešimtis dalyvių.

„Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tai, kad darbo grupės sprendimas tėra pasiūlymas patvirtina ir atrankos tvarkos aprašas, kuriame nurodoma, kad „darbo grupės geriausiai įvertintas pretendentas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus yra rekomendacija Vyriausybei“.

Teisingumo ministrės patarėja Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė BNS informavo, kad V. Valančiaus, kaip geriausiai įvertinto pretendento, kandidatūros siūlymą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau antradienį pateikė Vyriausybei, kartu pateiktas ir darbo grupės protokolas bei pretendentų eiliškumo sąrašas su reitingu.

V. Valančiaus kandidatūrai dar turės pritarti Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda, dėl paskyrimo balsuos ir Seimas. Jei visos šios procedūros bus įvykdytos, V. Valančiaus tinkamumą vertins ir specialus komitetas Liuksemburge.

Darbo grupės nuomonė nėra ir negali saistyti prezidento, ji yra tik rekomendacinio pobūdžio ir skirta tik Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei.

Prieš bemaž dvejus metus V. Valančius jau buvo sulaukęs tuometinės premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės palaikymo, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas.

G. Nausėda tuomet BNS sakė, kad V. Valančiaus kandidatūra nebuvo su juo derinta ir teigė, kad kiti atrankoje dalyvavę pretendentai jam pasirodė priimtinesni.

„Sakykime taip: ir nuosekli veikla, ir jokių neformalių informacijų nebuvimas leido lengviau apsispręsti ties kitais kandidatais", – tąkart sakė prezidentas, BNS paklausus, kokie kriterijai lėmė jo sprendimą dėl V. Valančiaus.

Prezidentūra norėtų kelių kandidatų

Anot R. Jasiulionio, Prezidentūros kanceliarija laikosi nuomonės, kurią buvo išsakiusi ir Teisingumo ministerijai – darbo grupė turėtų atrinkti ne vieną, bet visas tinkamiausias kandidatūras, iš kurių prezidentas ir kitos institucijos turėtų galimybę rinktis.

„Tokia praktika yra susiklosčiusi atrenkant ir skiriant teisėjus į Lietuvos teismus. Priešinga praktika būtų ydinga, ribotų įstatymuose nustatytą prezidento ir kitų valdžios institucijų diskrecijos teisę skirti į pareigas teisėjus ir kitus pareigūnus“, – tvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Pasak jo, poziciją, kad darbo grupė turi pateikti kelias kandidatūras, prezidentas yra išsakęs ir ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei.

G. Nausėdos patarėjas taip pat pabrėžė, kad, pagal įstatymus, sprendimą dėl į ES Bendrąjį Teismą deleguojamo asmens priima Vyriausybė, prezidentas ir Seimas, o ne atranką vykdanti darbo grupė.

„Taigi, į šį postą pretenduojantysis turi turėti aukštą profesinę kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją bei visų trijų institucijų politinį palaikymą“, – teigė R. Jasiulionis.

Į šį postą pretenduojantysis turi turėti aukštą profesinę kompetenciją, nepriekaištingą reputaciją bei visų trijų institucijų politinį palaikymą.

Jo teigimu, prezidentas nėra bendravęs su atrankoje dalyvavusiais asmenimis, apie jų kandidatavimą, gebėjimus ar norą užimti ES Bendrojo Teismo teisėjo pareigas.

Norą galėti pasirinkti iš kelių kandidatų Prezidentūra buvo išsakiusi ir praėjusios kadencijos teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui. Atrankos tvarkos nepakeitus prezidento atstovai atranką vykdžiuosioje darbo grupėje nebedalyvavo.

Dalies detalių ministerija neatskleidžia

Nors viešai ministerija pateikia tik kandidatų eiliškumą, tačiau Vyriausybei pateiktas pilnas sąrašas su kiekvienam pretendentui skirtais balais. Tiesa, šis klausimas ministrų kabinete bus sprendžiamas kaip riboto naudojimo, tad ši sąrašo dalis ir toliau liks nevieša.

Nevieša liks ir protokolo dalis, kurioje nurodoma ar vertinant kandidatus buvo pareikšta nušalinimų arba, ar nors vienas narys nuo kandidatų vertinimo nusišalino pats.

Anot R. Laurinavičiūtės-Vaisbrodės, „ši informacija yra susijusi su konkrečių pretendentų vertinimu“ ir yra perduota ministrų kabinetui kartu su darbo grupės protokolu, todėl negali būti viešinama.

Klausimus dėl nušalinimo BNS uždavė, nes pagal šiemet pavasarį patvirtintą naująją atrankos tvarką, darbo grupėje dalyvauja ir universitetų atstovai – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius Saulius Katuoka bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės bendrosios dalies mokslo centro vadovas Jonas Prapiestis.

Tuo tarpu atrankoje dalyvavo VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis ir MRU Teisės mokyklos dekanė Lyra Jakulevičienė. T. Davulis šioje atrankoje buvo įvertintas kaip antras geriausias kandidatas, L. Jakulevičienei skirta ketvirtoji vieta.

Kiek anksčiau E. Dobrovolska teigė, kad atrankos tvarkoje yra numatyta galimybė tiek komisijos nariams nusišalinti patiems, tiek kandidatams pareikšti jiems nušalinimus, tačiau tai galutiniam įvertinimui nedaro įtakos.

„Pažymėtina, kad siekiant lygiateisiškumo, numatyta, kad nusišalinus vienam ar keliems komisijos nariams, kandidato balai yra prilyginami apskaičiuojant komisijos narių skaičių, t.y. užtikrinama, kad maksimalų balų skaičių gali gauti kiekvienas kandidatas, nepaisant kiek komisijos narių nusišalina nuo jo vertinimo“, – BNS perduotame komentare sakė ji.

E. Dobrovolska taip pat sakė neturėjusi pokalbių apie kandidatus su prezidentu ar jo kanceliarija, premjere ar kitais Vyriausybės atstovais.

Jau penktoji atranka

Pirmadienį įvykusi atranka buvo jau penktoji, kuria bandoma nusiųsti Lietuvos deleguojamą teisėją į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą.

Teisingumo ministre tapusi E. Dobrovolska kovo mėnesį pakeitė atrankos tvarką – joje nustatyta, kad kandidatų sąrašas ir jų gyvenimo aprašymai yra skelbiami viešai, įtvirtintas privalomas B1 prancūzų kalbos mokėjimo lygis, patvirtinta nauja komisijos sudėtis.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba 2019-aisiais Seimo pritarimu paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Rimvydas Norkus bei V. Valančius. Nors pastarojo teisėjo kadencija baigėsi užpernai spalį, nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinis Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

Pernai rudenį atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė prezidentas, kuris pačią atranką vadino „ir mažai skaidria, ir neefektyvia, ir nepateisinamai ilgai užsitęsusia“ bei sakė nemanantis, kad E. Pašilis atitinka joje keliamus reikalavimus.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Lietuvos pasiūlytas kandidatas, preliminariai, pareigas turėtų pradėti eiti antrąjį 2021-ųjų pusmetį.

„Jie oficialiai dar neperdavė mums bazės, tačiau galiu patvirtinti, kad jie paliko šią bazę trečiadienį“, – sakė Afganistano kariuomenės Kandahare atstovas Khoja Yaya Alawi (Chodža Jaja Alavis).

„Jie perdavė visus objektus afganų pajėgoms“, – pridūrė Kandaharo aerodromo direktorius Massoudas Pashtunas (Masudas Paštunas).

Oficialus perdavimas turėtų įvykti po šeštadienį pasibaigsiančios musulmonų Id al Fitro šventės, sakė abu pareigūnai.

Piko metu šis aerodromas buvo antra pagal dydį bazė JAV ir tarptautinėms pajėgoms.

Kandaharo provincijoje, kur atsirado Talibanas, pastaraisiais mėnesiais vyko intensyvūs kovotojų ir Afganistano pajėgų susirėmimai.

Talibano ir Afganistano pajėgos šiuo metu laikosi trijų dienų ugnies nutraukimo, per Id al Fitrą suteikusio atokvėpį afganams visoje šalyje.

JAV kariškiai komentaro kol kas nepateikė.

Ankstesnę dieną buvo pranešta apie nustatytus 698 naujus COVID-19 atvejus ir 17 užsikrėtusiųjų mirtį.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis siekia 445,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 127 053 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir mirė 2 248 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Nuo skiepijimo kampanijos šalyje pradžios 359 084 žmonės yra gavę pirmąją vakcinos dozę, o visą vakcinavimo ciklą yra užbaigę 101 358 žmonės, įskaitant 1 927 asmenis, paskiepytus vienadoze „Johnson & Johnson“ vakcina.