„Emocingai elgdamiesi, susirinkome į salės vidurį. Pirmininkaujantys kažką šnekėjo, o mes perskaitėme, kad protestuojame prieš agresyvios Rusijos sugrąžinimą į ETPA darbą“, – BNS pasakojo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Kaip sako Lietuvos atstovai asamblėjoje, dėl tolesnio darbo planuojama tartis sugrįžus iš Strasbūro į Lietuvą.

„Mes padarėme bendrą pranešimą, kad konsultuosimės grįžę į Lietuvą dėl tolimesnėse Parlamentinėse Asamblėjose dalyvavimo“, – sakė Lietuvos delegacijos vadovas, Socialdemokratų darbo partijos atstovas Algirdas Butkevičius.

Jis pabrėžė, kad delegacija pati tokių klausimų spręsti negali, todėl dėl jų bus konsultuojamasi su Lietuvos nacionalinės ir užsienio politikos formuotojais.

Apie sprendimą A. Butkevičius sako jau informavęs premjerą ir Užsienio reikalų ministeriją.

„Bus konsultuojamasi, kaip dirbti. Aš manau, kad neišstos nė viena šalis“, – sakė jis.

Prie šio pareiškimo trečiadienį prisijungė trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Gruzijos, Lenkijos bei Slovakijos atstovai. Jį inicijavo Latvijos atstovai.

Vis dėlto bendro sutarimo, kaip elgtis toliau, nėra: dalies valstybių atstovai linkę dalyvauti sesijoje toliau, kiti – vykti namo.

A. Butkevičius sako, jog ketvirtadienį lietuvių darbas ETPA tęsis. Panašios pozicijos linkęs laikytis ir konservatorius Kęstutis Masiulis.

„Latviai išvažiuoja rytoj. Jie galvoja, kad turime išvažiuoti, trinktelėti durimis. Gruzinai taip pat galvoja. Bet aš siūliau redaguoti tekstą, kad išvažiuojame po sesijos konsultacijoms“, – sakė jis.

Pasak parlamentaro, jis pats ketvirtadienį turi dalyvauti iškilmingame renginyje įteikiant įvairius prizus ir diplomus. Jo kolega Emanuelis Zingeris skaitys pranešimą apie Rusijos opozicijos atstovą Borisą Nemtsovą.

„Jeigu nėra jo – nėra raporto. Bet pareikšti, kad išvažiuojam ir neišvažiuoti – irgi negerai“, – svarstė K. Masiulis.

Pasak K. Masiulio, pagrindinė priežastis, kodėl Rusija sugrąžinta į asamblėją – šalies finansinis indėlis į Europos Tarybos veiklą.

Agentūra „Interfax“ skelbia, jog šalies atstovai pažadėjo, jog atstačius Rusijos teises parlamentarų forume, šalis po dvejų metų pertraukos pradės vėl mokėti savo 33 mln. eurų metinį įnašą į ET biudžetą – vieną didžiausių tarp valstybių narių.

ETPA antradienį sutarė leisti Rusijos įstatymų leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl neteisėtos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

Kaip BNS pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė, iš viso buvo kviesta dešimt liudytojų, tačiau trys neatvyko.

Teisme nepasirodė ir kviestas buvęs partijos pirmininkas, per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas.

R. Paksas atsisakė įvardinti savo neatvykimo į posėdį priežastį.

„Aš teismą informavau, nebūtinai turėčiau jums kalbėti“, – BNS telefonu sakė R. Paksas.

Anksčiau šioje byloje liudytojų apklausa vyko nuotoliniu būdų, per jas buvo apklausta keliolika įvairių įmonių atstovų.

„Kitas posėdis numatytas birželio 28 dieną. Jis vyks Lietuvos apeliaciniame teisme nuotoliniu būdu. Į jį kviečiami liudyti 11 asmenų“, – BNS atsiųstame komentare sakė J. Gudelienė.

Šioje byloje kaltinama partija „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo, buvęs „tvarkietis“ Seimo narys Rimas Antanas Ručys, verslininkai Rolandas Skaisgirys, Peisachas Kačerginskis, Giedrius Rakauskas, Vytautas Banys ir Justinas Garliauskas.

„Mes dalyvaujame kiekviename posėdyje ir mes norime, kad kuo greičiau pasibaigtų byla“, – BNS sakė partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Mes dalyvaujame kiekviename posėdyje ir mes norime, kad kuo greičiau pasibaigtų byla.

Partija kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų, o verslininkai įtariami prisidėję prie šių schemų. Teisėsaugos duomenimis, šiuos pinigus partija panaudojo veiklai viešinti.

Pareigūnai kaltina verslininkus už pagalbą partijai siekus jos poveikio Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų viešuosiuose pirkimuose.

2013–2014 metais, kai padaryti įtariami nusikaltimai, šioms ministerijoms vadovavo „tvarkiečių“ deleguoti atstovai.

Prokurorų teigimu, „Tvarka ir teisingumui“ pagal kaltinimus gresia 1,9 mln. eurų dydžio bauda, fiziniams asmenims – iki aštuonerių metų nelaisvės.

„Tvarkiečių“ byla nagrinėjama Panevėžyje, nes Vilniaus apygardos teismas dabar tiria daug sudėtingų, prioritetinių bylų, kur yra daug proceso dalyvių.

Valdžia sako taip reaguojanti į tai, kad kai kurie vaistų gamintojai didina Lietuvai taikomas medikamentų kainas.

Ministrų kabinetas nustatė, kad vaistų, kuriuos be konkurencijos tiekia vienas tiekėjas, kaina bus įšaldyta, tad ji negalės būti didesnė negu prieš tai buvusiame kompensuojamų vaistų kainyne.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, toks sprendimas leis sutaupyti apie 200 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų per ketvirtį metų.

Taip pat nuspręsta tikslinti reikalavimus sudėtinių vaistų – medikamentų, turinčių kelias veikliąsias medžiagas – bazinės kainos nustatymui.

Tokio vaisto bazinė kaina be didmeninio ir mažmeninio antkainių negalės viršyti jį sudarančių sudėtinių veikliųjų medžiagų bazinių kainų sumos.

Taip pat nustatyta, kad jeigu pasikeičia sudėtinį vaistą sudarančios veikliosios medžiagos bazinė kaina, sudėtinio vaisto bazinė kaina neperskaičiuojama.

Pastarieji du sprendimai Vyriausybės posėdyje įžiebė ginčus tarp Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės ir vaistų gamintojų atstovės.

Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė pareiškė, kad priimti sprendimai ribos sudėtinių vaistų gamybą, o tai didins valstybės išlaidas. Sudėtiniai vaistai kai kada yra pigesni nei atskirų veikliųjų medžiagų medikamentai.

„Jeigu visiškai neliktų sudėtinių vaistų, kurių gamybą apriboja šie pakeitimai, PSDF išlaidos padidėtų 6,3 mln. eurų. Jeigu bent 30 proc. jų neliktų, tai padidėtų PSDF išlaidos 2,7 mln. eurų. Taip pat padidėtų pacientų mokėjimai ir išlaidos“, – sakė R. Bričkienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė jai atkirto, kad sudėtiniai vaistai kol kas yra marketingo produktas, bet iš tikrųjų jie gali skatinti perteklinį medikamentų vartojimą.

„Kad sudėtiniai vaistai turi pridėtinę vertę, nėra įrodyta“, – teigė viceministrė.

Ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad „niekas nenori (...) uždrausti vartoti tuos sudėtinius vaistus“.

„Gamintojai visada turi galimybę sumažinti tą kainą iki reikalaujamos ir puikiausiai visi šitie medikamentai bus pasiūlyti pacientams“, – kalbėjo A. Veryga.

Vyriausybėje priimti pakeitimai įsigalios sudarant šių metų paskutinio ketvirčio kompensuojamų vaistų kainyną.

Tokį siūlymą Vilniaus savivaldybės tarybai teikia mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Renaldas Vaisbrodas. Pats R. Šimašius tam pritaria.

Politikas, taip pat einantis ir Lietuvos žydų bendruomenės vykdančiojo direktoriaus pareigas, pažymi, jog bendruomenė ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pervadinti Kazio Škirpos alėją. Anot jo, esamas gatvės pavadinimas supriešina visuomenę.

Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.

„Žydų bendruomenės pozicija – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams. Šis teiginys grindžiamas Lietuvių Aktyvistų Fronto vado, 1941 metų sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko K. Škirpos inspiruotų ir dažnai pasirašytų tekstų ištraukomis: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. (...) Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti“, – teigia R. Vaisbrodas.

Jis pateikia ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadą vertinant K. Škirpos veiklą II Pasaulinio karo metais. Joje  K. Škirpos, kaip istorinės asmenybės veikla, vertinama nevienareikšmiškai.

„Iš vienos pusės jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“, – teigiama pažymoje.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti holokaustą LAF nariams II pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

R. Vaisbrodas pabrėžia, jog būtina koncentruotis „į tai kas vienija, o ne tai kas skiria“.

„Kazys Škirpa, Lietuvos kariai savanoriai, tarp jų ir daugiau nei 3000 žydų kovojo už Lietuvos laisvę. Todėl, prasminga pažymėti vieną iš nepriklausomybės kovų simboliu tapusį 1919 metais sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte įvykusį Lietuvos vėliavos iškėlimą“, – motyvus suteikti Trispalvės pavadinimą pateikia tarybos narys.

Anot jo, savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotoje vilniečių apklausoje, kurioje dalyvavo 600 respondentų, du trečdaliai pasisakė už pavadinimo keitimą.

Klausimą Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą trečiadienį.

Meras Remigijus Šimašius sako pritariantis kolegos siūlymui.

„Galime aukštinti darbus, kurie to verti, bet jei dėl asmenybės veiksmų galėjo nukentėti kiti žmonės, negalime to ignoruoti. Mokydamiesi iš šių pamokų, kiekvieną naują sumanymą dėl istorinių veikėjų pagerbimo tikriname iš visų pusių. Gatvių pavadinimai, paminklai ir atminimo lentos mums turi priminti šlovingą istoriją ir garbingus veiksmus, bet negali skaldyti visuomenės“, – feisbuke trečiadienį rašė meras.

Anot jo, K. Škirpa su savanoriais 1919-aisiais iškėlė Trispalvę Gedimino pilies bokšte, todėl šiai alėjai tiktų jos vardas.

Pasak jo, parlamentarai turėtų įgauti neliečiamybę tik toms veikloms, kurios tiesiogiai susijusios su jų darbu.

„Reikėtų labai aiškiai atriboti, kalbant apie imunitetą, veiksmus, kurie susiję su tiesiogine Seimo nario veikla. Dėl visų kitų, išeinančių iš tiesioginės Seimo nario veiklos, manyčiau, kad apskritai turėtume naikinti tokias neliečiamybes“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

Panašų pasiūlymą jis buvo išsakęs prezidento rinkimų kampanijos metu.

S. Skvernelis tvirtino, kad teisėsaugos inkriminuojami nusikaltimai P. Gražulio atžvilgiu „nėra susiję su Seimo nario veikla“, todėl politikas „turėjo puikią galimybę (...) savo tiesą įrodyti bendradarbiaujant su ikiteisminio tyrimo įstaigomis“.

Parlamentarai antradienį neleido P. Gražulio traukti baudžiamojon atsakomybėn – už tai buvo 65 Seimo nariai, kai reikėjo bent 71 balso. Teisėsauga norėjo Seimo nariui pareikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo.

Už tai, kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, balsavo opoziciniai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, taip pat dalis valdančiųjų „valstiečių“.

Prieš balsavo ir susilaikė kita dalis „valstiečių“ frakcijos, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimu akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Anot prokurorų, padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.

P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

Ministrų kabinetas numatė skirti 360 tūkst. eurų sklypui ir patalpų statybai Suvalkuose, sumą dalinant 2020 ir 2021 metams.

Šiame centre planuojama steigti lietuvišką vaikų darželį ir, jeigu susirinks pakankamai mokinių, pradinę mokyklą.

Kol bus pastatytas švietimo ir kultūros centras, darželį ketinama steigti laikinai nuomojamose patalpose nuo šių metų rugsėjo, tam Švietimo ministerija planuoja numatyti lėšas iš 2019-ųjų biudžeto.

Priemonių plane taip pat numatyta didinti algas lituanistinėse mokyklose Lenkijoje, Karaliaučiaus srityje Rusijoje ir Baltarusijoje dirbantiems pedagogams.

Taip pat žadama remti Lietuvos tradicinės kultūros iniciatyvas užsienyje ir transliuoti „LRT Lituanica“ Lenkijoje antžeminiu ir skaitmeniniu būdu, tačiau dėl pastarojo ketinimo dar nėra sulaukta Varšuvos atsakymo dėl galimybių tai daryti.

Planą remti tautines bendruomenes užsienyje Vyriausybė turėjo patvirtinti dar praėjusią savaitę, tačiau ketinimai buvo atidėti nepakankamai aptarus planus Kultūros ministerijai nuo kitų metų perimti kultūros ir meno specialistų darbo organizavimo užsienio lietuvių organizacijose funkciją. Trečiadienį dėl to buvo sutarta.

Iš viso plano įgyvendinimui 2020 metais reikės skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, o 2021 metais – beveik 1,3 mln. eurų.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar gali būti, kad koalicijos sutartis gali būti pasirašyta be kurios nors iš besiderančių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos.

„Ji (sutartis), aišku, turėtų prasmę, jeigu pasirašytų visos politinės partijos, dalyvaujančios derybose“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

„Visi kiti variantai reikštų naują posūkį, naują etapą, galbūt turėtumėme iššūkį arba aš turėčiau iššūkį kalbėti apie mažumos Vyriausybės formavimą“, – pridūrė jis.

Keturių partijų koalicija sudarytų 76 atstovų daugumą Seime. Tačiau, jeigu kuri nors iš partijų pasitrauktų iš derybų, likusios trys nesugebėtų sudaryti daugumos Seime.

„Socialdarbiečiai“ trečiadienį žada spręsti, ar tęsti derybas, politikams praėjusią savaitę padėjus tašką konsultacijose dėl būsimų darbų. Lenkų rinkimų akcija taip pat žada apsvarstyti galimybes derėtis toliau, tačiau posėdžio datos nėra numačiusi.

S. Skvernelis pranešė, kad keturių partijų lyderiai ketvirtadienį gali pasirašyti pirmąją koalicinės sutarties dalį.

Pasak jo, šiame dokumente būtų numatyti sutarti darbai, o toliau būtų deramasi dėl pozicijų Seime ir Vyriausybėje. Šių derybų rezultatai atsispindėtų dar viename dokumente.

Premjeras taip pat pareiškė, kad į koalicijos derybas tikrai nebus įtraukta Darbo partija, šios nariui Valentinui Bukauskui antradienį pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos ir ją sugriovus.

Daug diskusijų keturių partijų politikams derantis dėl būsimų darbų kilo dėl vaiko pinigų didinimo.

Derybininkai sutarė, kad kitąmet universalioji išmoka už vaiką augtų iki 70 eurų, o išmoka daugiavaikėms šeimoms už atžalą siektų 100 eurų.

Tokiomis sumomis nėra patenkinti „socialdarbiečiai“ ir „lenkai“.

„Mes galime padaryti ir didesnes išmokas priklausomai nuo to, kiek sumažinsime išlaidas kažkur kitur“, – tvirtino S. Skvernelis.

„Besiruošdami kitiems metams privalome būti žymiai atsargesni. Globalių rizikų ir jų pasireiškimo tikimybė šiuo metu tikrai yra kur kas didesnė, nei buvo pernai, rengiant šių metų biudžeto projektą. Laiko pasiruošti lėtesniam ekonomikos augimui tikrai yra, tačiau tiek planuodami, tiek dalindami pažadus turime būti konservatyvesni“, – interviu BNS sakė Vilius Šapoka.

– Kaip sekasi dėlioti kitų metų biudžeto projektą?

– Šiuo metu vyksta intensyvios derybos su visomis ministerijomis, diskusijos vyksta jau ministrų lygmeniu. Mano pagrindiniai reikalavimai yra aiškūs – srityse, kur matome vidinių rezervų ir yra veikiama nepakankamai efektyviai, reikia susitvarkyti, tai yra esminė sąlyga.

Prekybos karai, jautrios geopolitinės situacijos karštuose pasaulio taškuose, su „Brexit“ susijusios rizikos ir paties ekonomikos ciklo fazė suponuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės. Tam mes įtakos neturime, tačiau į tai turime reaguoti išmintingai ir čia geriausias būdas būtų lėtinti išlaidų augimą, prioritetu iškeliant fiskalinę drausmę, skurdo mažinimą ir reformų spartinimą.

– Kokias reformas turite omenyje?

Visos tarptautinės organizacijos ir aš asmeniškai pripažįstame, kad būtent švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos sritys Lietuvoje yra neefektyviausios.

– Būtina spartinti švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos reformų įgyvendinimą, nes priešingu atveju mūsų ekonominė situacija nebus tvarki. Visos tarptautinės organizacijos ir aš asmeniškai pripažįstame, kad būtent švietimo, sveikatos ir inovacijų politikos sritys Lietuvoje yra neefektyviausios. Tie būtini žingsniai, kurių nepadarius tikėtis ateityje, kad Lietuva ištrūktų iš vidutinių pajamų spąstų, tiesiog būtų naivu.

– Nepaminėjote mokesčių reformos. Ar tai reiškia, kad visi būtini sprendimai šioje srityje jau padaryti?

– Nepaisant viso choro balsų, jog su darbo santykiais susijusio apmokestinimo mažinti nereikia, šis žingsnis buvo būtinas, o tikslas tapti konkurencingiausia jurisdikcija Baltijos šalyse yra teisingas. Turime suprasti, kad šiais laikais labai daug kas priklauso nuo to, kiek šalyje turime talentų, kaip sugebame išnaudoti žmonių potencialą. Turėdami didelę mokestinę naštą dirbantiesiems, mes tuos talentus išvarytume lauk.

– Tačiau derybose dėl valdančiosios koalicijos jau skamba pareiškimai apie trečią – 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą darbo pajamoms. Jis iš esmės nubrauktų tą naudą, kurią daugiau uždirbantys gyventojai gauna dėl „Sodros“ įmokų lubų įvedimo.

– Aš tokį siūlymą vertinu tiesiog kaip politinę žinutę ir nieko daugiau. Reikšmingų pajamų tokio tarifo įvedimas neatneš, buhalteriškai skaičiuojant turime vos 4 mln. eurų, o ekonomine prasme net ir jų tikriausiai nepavyktų surinkti. Tuo tarpu žala bus padaryta aukštųjų technologijų sektoriui, kurį valstybė visomis priemonėmis žada palaikyti.

Manau, kad tokio žingsnio reikėtų vengti. Politinė žinutė gal ir atrodo gražiai, bet tikėtinas ilgalaikis poveikis tikrai būtų neigiamas.

– Seime taip pat sklando iniciatyvos atsisakyti tolesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo arba tai daryti lėčiau.

– NPD didinimas yra viena efektyviausių priemonių realiai kovojant su skurdu. Tai objektyvus faktas, tą pripažįsta ir visos tarptautinės organizacijos. Mano nuomone, būtina išlaikyti reformų, įskaitant ir mokesčių, tęstinumą. Mokestinė politika turi būti stabili ir nuspėjama, nes kasmet kaitaliodami mokesčius mes tiesiog padidinsime politinę riziką investuotojų akyse. Lietuva yra jautrioje geopolitinėje zonoje, todėl ir taip turime dėti kur kas daugiau pastangų norėdami pritraukti investuotojus.

– Oponuojantys NPD didinimui teigia, kad taip „sutaupytas“ lėšas būtų galima perskirstyti konkrečioms socialinėms grupėms.

– Šiuo metu iš visų pusių girdisi daug įvairių pasvarstymų apie išlaidų padidinimą kuriai nors elektorato grupei, tačiau mano pagrindinė užduotis yra, kad valstybės ekonominė raida būtų pastatyta ant tvirtų, o ne molinių kojų. Šalies finansinis stabilumas yra vienas esminių tvarios gerovės augimo pagrindų. Net ir prieš rinkimus politikai turėtų išlaikyti atsakomybę ir vengti dalinti pažadus, neturėdami minčių, kaip juos įgyvendinti.

– Norite pasakyti, kad kalbas apie NPD didinimo atsisakymą lemia ne rūpestis valstybės viešaisiais finansais, o noras pamaloninti atskiras socialines grupes?

– Visos politinės jėgos iš esmės sutaria, kad didelis skurdas yra viena iš svarbiausių šalies problemų. Ir kai pradedama svarstyti, jog viena iš efektyviausių priemonių kovai su skurdu turėtų būti stabdoma, vietoje jos siūlant mažiau efektyvias priemones, tai tikrai duoda pagrindą tokiam įspūdžiui susidaryti.

– Papildomų pajamų galėtų duoti taršių automobilių mokestis ir platesnis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Apie tai kalbame jau ne vienerius metus, tačiau sprendimų neturime.

– Mano nuomonė visiems žinoma – šie žingsniai, kurie yra susiję su Europos Komisijos ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, yra neišvengiami, tačiau čia reikia politinio apsisprendimo. Su taršiais automobiliais susijęs apmokestinimas turi derinti tiek paskatų, tiek rinkliavų sistemą, siekiant kuo greičiau atnaujinti mūsų taršų automobilių parką. Priešingu atveju visai netolimoje ateityje, tai kainuotų šimtus milijonų iš tų pačių mokesčių mokėtojų kišenės.

Diskutuodami dėl NT mokesčio turime įvertinti šio turto pasiskirstymą. Gerovės valstybėmis laikomose Skandinavijos šalyse jis priklauso trečdaliui visuomenės, tuo metu Lietuva pirmauja pagal procentą gyventojų, kuriems priklauso nekilnojamasis turtas. Be to, mūsų nekilnojamojo turto, didžioji dalis kurio yra sovietinės statybos daugiabučiai, vertė sudaro vos trečdalį ES vidurkio. Eliminavus socialines grupes, tarkime, pensininkus, turėsime mažą apmokestinamąją bazę ir pritaikę standartinį kitose šalyse taikomą tarifą reikšmingų papildomų pajamų nesurinktume. Maksimaliai gautume keliasdešimt milijonų eurų.

Bet tam, kad ateityje išvengtume didesnės NT koncentracijos mažesnėje visuomenės grupėje ir stabdytume nekilnojamojo turto burbulų pūtimąsi, tas mokestis yra neišvengiamas.

– Kalbate apie šių mokesčių neišvengiamumą, bet man jų įvedimas primena nesibaigiantį Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. Ar visgi realu jų sulaukti jau artimiausiu metu?

– Tai nėra lengvas politinis klausimas. Pavyzdžiui, Estija, kurioje NT rinkos situacija panaši į Lietuvos, taip pat neturi to mokesčio, o pas latvius jis atsirado tik Tarptautinio valiutos fondo dėka. Europos pietinėse šalyse, kuriose taip pat nemažas procentas gyventojų turi nekilnojamojo turto, mokesčio įvesti nepavyksta.

Manau, kad tas variantas, kurį Vyriausybė yra pateikusi Seimui, šiuo atveju yra ganėtinai subalansuotas – siūloma pradėti nuo antrojo ir paskesnio NT objekto apmokestinimo, tokiu būdu eliminuojant socialiai jautrias grupes ir pritaikant šį mokestį turtingesnei visuomenės daliai. Šioje vietoje viskas yra Seimo rankose.

– Tačiau šis Vyriausybės pasiūlymas Seime nesulaukė nei valdančiųjų, nei opozicijos palaikymo.

– Kalbant apie gerovės valstybę pas mus dažnai yra labai populiaru žadėti padidinti vienas ar kitas išlaidas, bet į Seimą atėjus pajamų (didinimo – BNS) klausimui tos drąsos pristinga. Visgi, manau, anksčiau ar vėliau ta drąsa atsiras.

– Kokią įtaką biudžeto rengimui turi tai, kad Lietuva kitąmet nebegalės naudotis Stabilumo ir augimo pakto išlyga skaičiuojant viešųjų finansų deficitą?

– Šis elementas tikrai turi poveikį, tačiau bet kuriuo atveju fiskalinės drausmės taisyklės nėra savitikslės, mes turime užtikrinti makroekonominį stabilumą ir išvengti disbalansų. Turime reaguoti į tai, kad mūsų ekonomikos ciklas šiuo metu leidžiasi ir ekonomikos augimas kitąmet lėtės dar sparčiau.

– Ar praradus Stabilumo ir augimo pakto išimtį kitąmet teks griežčiau riboti išlaidas?

–  Čia kaip su šeimos finansais – jei ateityje pajamų augimas planuojamas mažesnis, atitinkamai reikia konservatyviau žiūrėti ir į išlaidų didinimą. Tai yra pagrindinis veiksnys, visi kiti dalykai jau yra labiau išvestiniai. (...) Iš savo pusės padarysiu viską, kad biudžeto projektas griežtai atitiktų fiskalinę drausmę.

– Kurie sektoriai turi mažiausiai vilties kitąmet pastebimiau pasididinti išlaidas?

– Derybos su ministerijomis dar nėra pasibaigusios, todėl neužbėgsiu už akių. Visgi pabrėšiu, kad savo srityse ministrai dar turi puikių galimybių padidinti veiklos efektyvumą. Finansų ministerijos analizė rodo, jog potencialo ir vidinių rezervų ministerijos tikrai turi.

– Jei šį potencialą bandytume paversti pinigais, apie kokią sumą kalbėtume?

– Vėlgi, kol derybos nėra pasibaigusios, kalbėti apie tai būtų per anksti.

– Didėjanti vidaus vartojimo, kuris kompensuoja lėtesnį eksporto augimą, įtaka ekonomikos augimui gali būti laikoma vienu iš rizikos veiksnių?

– Tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė ir Finansų ministerija ciklo dinamiką mato labai panašiai – ekonomikos įkaitimo temperatūra mažėja. Stipresnė vidaus paklausos – investicijų ir vartojimo – įtaka makroekonominių disbalansų šiuo metu metu nekelia. Tą rodo ir tikrai normaliame lygmenyje esanti infliacija. Jei nebus kažkokių labai populistinių sprendimų priimant biudžetą, tie disbalansai nesusidarys ir kitais metais.

– Galbūt lėtėjant ekonomikos augimui vertėtų didesnę lėšų dalį skirti rezervams?

– Manau, kad taupyti tikrai reikia, bet lėtėjant ekonomikai turime didžiausią dėmesį skirti skurdo mažinimui.

Nesakau, kad krizė ateina, bet man visiškai akivaizdu, kad ekonomika augs lėčiau.

– Ar tai leistų išvengti 2009 metų situacijos, kai krizė skaudžiausiai smogė gaunantiems mažiausias pajamas?

– Aš manau, kad tai būtų tikrai teisingas sprendimas. Nesakau, kad krizė ateina, bet man visiškai akivaizdu, kad ekonomika augs lėčiau.

– Bet mes dabar tam esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį?

– Žymiai geriau.

– Nepaisant lėtėjančio ekonomikos augimo, naujausioje Stabilumo programoje nurodoma, kad 2020-2022 metais biudžeto pajamos turėtų kasmet didėti po 6 proc., o vien pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir įmonių pelno mokesčio pajamos augs atitinkamai po 8 proc. ir 10 procentų. Ar jums tai neatrodo per daug optimistiška?

– Iš kelerių pastarųjų metų matome, kad PVM atotrūkis sparčiai traukiasi. Manau, kad čia dar tikrai yra potencialo, nes tas atotrūkis buvo tikrai didelis ir galimybės čia dar neišnaudotos. Kalbant apie pelno mokestį, matome, kad investicijų paskata tikrai veikia, įmonės pradėjo investuoti, todėl natūralu, kad po tam tikro ciklo pelno mokestis turės atsistatyti. Visa tai yra įvertinta ir apskaičiuota. Manau, galime pagrįstai to tikėtis.

– Ar nebijote, kad lėtėjant ekonomikos augimui įmonės taip pat pradės veržtis diržus?

– Dėl visų tarptautinių aplinkybių situacija iš tiesų yra labai neapibrėžta. Žinoma, kad tos rizikos veikia verslo lūkesčius ir gali turėti įtakos investicijų planams ir ambicijoms.

– Ar Vyriausybės performavimas liepos viduryje apsunkins derybas dėl 2020-ųjų biudžeto?

– Politinėje padangėje neapibrėžtumo tikrai yra, tačiau neskubėsiu to vertinti.

– O kaip vertinate savo galimybes toliau dirbti finansų ministru?

– Aš visada sakiau ir sakysiu, kad kiekvienas ministras turi dirbti taip, lyg jis būtų amžinas, nes jam reikia galvoti apie šalies ateitį. Iš kitos pusės, reikia būti pasiruošus atsistatydinti bet kurią akimirką. Aš tam esu pasiruošęs.

– Vis dažniau girdime, kad performuojant vyriausybę viena iš sąlygų ministrams bus partinė priklausomybė. Ar esate pasiryžęs dėl karjeros įstoti, tarkime, į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?

– Jokia partinė priklausomybė man nėra įdomi.

– Dėkui už pokalbį.

„Jeigu įvyktų kažkokia nelaimė ir reikėtų pranešti žmonėms, mes tuoj pat išplatintume žinutę, gavus žinutę trys veiksmai – eiti į vidų, likti viduje, laukti informacijos“, – trečiadienį Seime vykusiame pasitarime dėl Lietuvos pasiruošimo galimai avarijai Astrave sakė E. Geda.

Pasirengimą atominės elektrinės avarijai trečiadienį aptarė Seimo laikinoji Veiksmų koordinavimo grupė dėl Astravo atominės elektrinės kartu su Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Skubiai evakuotis būtų klaida

Anot PAGD atstovo, tik sužinojus apie avariją jokiu būdu nereikėtų skubėti evakuotis, nes užterštumas lauke būtų didesnis nei viduje.

„Užterštumas nepasiekia viduje labiau nei lauke, jokiu būdu nepulti evakuotis, nes lauke gali būti užteršta labiau“, – sakė Civilinės saugos valdybos viršininkas.

Anot jo, informacija apie avariją žmones pasiektų perspėjimo žinutėmis, per žiniasklaidą, būtų įjungtos sirenos.

Gavus žinutę trys veiksmai – eiti į vidų, likti viduje, laukti informacijos.

„Yra trys galimi (pranešimo – BNS) kanalai: kaukia sirena, atėjo žinutė į telefoną, pranešama per radiją, televiziją. Jeigu įvyktų kažkokia nelaimė ir reikėtų pranešti žmonėms, mes per visas šitas priemones tuoj pat išplatintume žinutę“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Kaip sakė PAGD atstovas, jodo preparatus reikėtų naudoti tik tuomet, jei būtų atskira rekomendacija.

„Kalio jodido preparatus reikėtų vartoti tokiu atveju, jei yra tokia rekomendacija. Tokią rekomendaciją mes paskelbtume gavę informaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – sakė E. Geda.

Jodo preparatai dar nenupirkti

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis patvirtino, kad jodo preparatai dar nenupirkti, tačiau iki Astravo darbo pradžios turėtų būti išdalinti gyventojams.

„Dabar pateiktas finansavimo klausimas ir artimiausiu metu jis išsispręs, pačių tablečių gavimas irgi suplanuotas, tablečių gamintojas žadėjo mums per tris savaites reikiamą kiekį pristatyti, tuomet prasidėtų preparato dalinimas gyventojams“, – po pasitarimo žurnalistams sakė A. Šešelgis.

„Mes sužinosime, kada pradedamas vežti kuras į tą gamyklą, mes tikrai suspėsim tai padaryti, nes iš principo esam pilnai pasiruošę, paskaičiavę, kiek suaugusių, vaikų, kokio amžiaus, ir liktų tik techninis sunkus darbas surasti tuos žmones ir atiduoti preparatą“, – kalbėjo viceministras.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad neradus kito finansavimo šaltinio jodo tabletės gali būti perkamos iš biudžeto lėšų.

„Būtų galima, jeigu mes nerasime kitokių finansavimo šaltinių. Šiandien turime alternatyvas, tai galbūt mums bus galima panaudoti kitus finansavimo šaltinius. Bet šitos priemonės yra būtinos ir jos bus nupirktos“, – teigė premjeras.

A. Šešelgis per pasitarimą Seime pažymėjo, kad jodo preparatus gyventojams reiktų vartoti ne iškart sužinojus apie incidentą, o sulaukus tokios konkrečios rekomendacijos.

„Tai stabiliojo jodo preparatai, įvykus incidentui, gavus panešimą, žmonės turėtų per dvi valandas tą preparatą suvartoti, suaugę žmonės – dvi tabletes, vaikams, kūdikiams yra skirtingos dozės“, – sakė A. Šešelgis.

Jodo tablečių bus perkama už daugiau kaip 900 tūkst. eurų, tabletės iš pradžių būtų dalinamos pasienio gyventojams, po to – Vilniuje. Iš viso ketinama nupirkti 4 mln. vienetų tablečių.

Vilnius evakuojamas nebus

PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda pažymi, kad avarijos atveju evakuojami gali būti apie 25 tūkst. gyventojų iš Vilniaus ir Švenčionių rajonų, Vilniaus gyventojai į tą zoną nepatenka.

„Jei tokia rekomendacija ateitų iš Sveikatos apsaugos ministerijos, būtų evakuojama 30 kilometrų atstumu, bet į tą atstumą nepatenka Vilnius“, – žurnalistas sakė E. Geda.

Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas sako, kad blogiausio scenarijaus atveju radiacinis debesis Lietuvą pasiektų per valandą-pusantros.

„Pagal baisiausio scenarijaus skaičiavimus, jei vėjas būtų vakarų krypties, didžiausią pavojų mums darantis, galėtų ateiti per valandą-pusantros iki Lietuvos teritorijos“, – teigė J. Žiliukas.

Pakitusį radiacinį foną, pasako jo, fiksuotų pasienyje esančios radiacinio monitoringo stotys, radiacinis lygis matuojamas ir Neries vandenyje pasienyje.

„Jei pagal dvišales sutartis negautume informacijos, kad kažkas vyksta atominėje elektrinėje ir gali būti bendroji avarija, pirmos aptiktų mūsų pasienio radiacinio monitoringo stotelės. Neries vandenyje ties siena su Baltarusija irgi yra įdėtas detektorius, jei būtų išmetimas į vandenį ir tai atitekėtų iki sienos, ši stotelė sureaguotų“, – pažymėjo departamento vadovas.

Atominė elektrinė Astrave Baltarusijoje statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Pirmojo jėgainės reaktoriaus paleidimo data numatyta šiemet rudenį.

Lietuvos vyriausybė sako, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus kategoriškai atmeta.

Rusijos ambasados Lietuvoje konsulinio skyriaus vedėja Tatjana Novožilova žurnalistams trečiadienį patvirtino, kad ši nuo liepos 1-osios įvedama tvarka vykstantiems į Karaliaučiaus sritį iš viso galios 53 valstybių piliečiams, tarp jų – visoms Europos Sąjungos valstybėms.

„Manau, kad toks palengvinimas leis žmonėms vykti savo asmeniniais reikalais, dažniau susitikti su artimaisiais, kurie gyvena Rusijos teritorijoje. Mano manymu, tai geras, pozityvus žingsnis piliečiams, kurie gyvena sąraše minimose šalyse, ypač Lietuvai, Latvijai, Estijai, nes giminystės, draugiški santykiai išlieka“, – teigė T. Novožilova.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad gavo apie tai informuojančią Rusijos notą. T. Novožilova sako, kad oficialiai Lietuva apie naująją tvarką informuota antradienį.

Diplomatė tvirtino, kad elektroninės vizos bus išduodamos vykstantiems turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais. Kitais atvejais reikės kreiptis dėl įprastinės vizos į ambasadą. Rusijos atstovai tikisi, kad nauja tvarka padidins turistų srautus į Karaliaučiaus sritį.

Iki šiol vienkartinės vizos vykstantiems į Rusiją kainavo 35 eurus.

Lietuviai ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatomos kelionės turės užpildyti elektroninę formą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei pateikti savo nuotrauką. Vykstantiems į sritį reikės turėti dar bent pusmetį galiojantį pasą, taip pat būtinas sveikatos draudimas.

Tokia viza galios 30 dienų ir leis būti Karaliaučiaus srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo įvažiavimo. Į kitas Rusijos teritorijas su šia viza vykti nebus galima. Įvažiuoti su ta pačia viza bus galima vieną kartą.

Vizą patariama atsispausdinti, tačiau pasieniečiams pakaktų ir elektroninės jos versijos mobiliajame telefone.

Pasak Rusijos diplomatų, prašymas galės būti atmestas arba jau išduota viza panaikinta, jei paaiškėtų, kad asmuo yra pažeidęs įstatymus Rusijoje arba Baltarusijoje.

Visas valstybių, taip pat kontrolės punktų, per kuriuos galima vykti į Karaliaučiaus sritį, sąrašas bus paskelbtas liepos 1-ąją. Be kita ko, viza bus galima pasinaudoti ir vykstantiems lėktuvu į Chrabrovo oro uostą. Artimiausi Lietuvai skrydžiai į šį oro uostą vykdomi iš Rygos.

Tarp kitų minimų valstybių, kurioms galios lengvata – Bahreinas, Indija, Indonezija, Kataras, Kinija, Šiaurės Korėja, Kuveitas, Malaizija, Meksika, Saudo Arabija, Singapūras, Turkija, Japonija. Sąraše nėra Didžiosios Britanijos, taip pat Jungtinių Valstijų – JAV taikomi kiti susitarimai.