D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni Pereiti į pagrindinį turinį

D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni

2024-04-26 09:41

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.


<span>D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni</span>
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni / A. Strumilos / BNS nuotr.

„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.

„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.

D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.

„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų