DABARTINĖ VYRIAUSYBĖ – STABILIAI NEMYLIMA

Prieš trejus metus gruodžio 7-ąją patvirtinta Ingridos Šimonytės Vyriausybės sudėtis. Buvo tiek daug vilčių, bet iki kadencijos likus metams – tai vienas nemylimiausių ministrų kabinetų.

Krizės tirpdė palankumą

„Lyginant tris pastaruosius ministrų kabinetus tuo pačiu etapu – iki kadencijos pabaigos likus metams, dabartinis vertinamas žymiai blogiau“, – konstatuoja Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys.

„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktoje apklausoje lapkritį I. Šimonytės Vyriausybę neigiamai vertino net 44,6 proc. respondentų, o jos pirmtakams minusus rašė kur kas mažiau: Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetui 29 proc., o Algirdo Butkevičiaus – 22,9 proc. Teigiamų Vyriausybės vertinimų dabar 12,5 proc., 2019 m. – 21,7, 2015 m. – 27,1.

„Šios Vyriausybės vertinimas blogesnis nei pirmtakų, nors žmonių ekonominės nuotaikos visai neblogos: kas mėnesį Valstybės duomenų agentūra skelbia šiuos duomenis ir vertinimai visai geri, juolab ir atlyginimai, pensijos kyla. Be to, Vyriausybė išsprendė daug problemų – ir tvorą valstybės pasienyje pastatė, ir su COVID-19 pandemija susitvarkė, kiek kitų problemų išsprendė, o jos vertinimai nelabai kokie“, – konstatuoja sociologas.

Lyginant meilę ir nemeilę vyriausybėms reikia pripažinti, kad šios kadencijos ministrų kabinetui teko tiek krizių, kiek dviem jo pirmtakams neteko kartu sudėjus. Tiesa, S. Skvernelio Vyriausybei pirmai teko susidurti COVID-19 pandemija, bet dabartinei šalia jos dar teko įveikti ir nelegalių migrantų antplūdį, o Rusijai užpuolus Ukrainą karas privertė susitelkti į Lietuvos gynybos stiprinimą ir pagalbą ukrainiečiams. Tad Vyriausybės programą sklandžiai įgyvendinti sudėtinga.

Šios Vyriausybės vertinimas blogesnis nei pirmtakų, nors žmonių ekonominės nuotaikos visai neblogos.

Pagal krizių mastą šią Vyriausybę galima lyginti nebent su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe, kuriai teko išbandymas pasauline ekonomikos krize. „Konservatoriaus A. Kubiliaus ministrų kabineto, kurio kadencija buvo pažymėta žiauria pasauline ekonomikos krize, vertinimai kadencijai einant į pabaigą buvo dar blogesni. 2011 m. lapkritį neigiamų vertinimų daugiau (53,2 proc.) nei I. Šimonytės, bet ir teigiamų kiek daugiau (14 proc.). Paties A. Kubiliaus reitingas (71,2 proc. vertino neigiamai, 12,5 proc. teigiamai) žymiai blogesnis nei I. Šimonytės (atitinkamai 59,2 ir 21,9 proc.). Dabar nėra nė vieno politiko, kurį neigiamai vertintų per 70 proc., bet A. Kubilius turi prigimtinį neigiamą reitingą. 1999 m. jam būnant premjeru buvo panašiai“, – lygina V. Gaidys.

Likus metams iki kadencijos pabaigos I. Šimonytės pirmtakus mylėjo per dukart daugiau žmonių: S. Skvernelį – net 50,7, o A. Butkevičių net 55,7 proc., o neigiamai juos vertino mažiau nei ketvirtadalis (atitinkamai 24,1 ir 23,2 proc).

Priežastys: V. Gaidžio nuomone, visuomenės nuomonę lemia ne tik konkretūs ministro darbai, bet ir menkstantis šių pareigų prestižas. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Krito tik viena

I. Šimonytės Vyriausybė rekordiškai stabili: per trejus metus ji prarado vos vieną – švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę, ir tai ne dėl jos kaip ministrės darbo, o dėl savivaldybių čekiukų skandalo, kai kilo abejonių dėl išmokų jai dar būnant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare. Lig šiol Vyriausybės imdavo barstyti savo narius nesulaukusios nė metų, o ši nepakitusi išsilaikė pustrečių.

Antra vertus, ministrų perkrovimas gal kiek sumažintų visuomenės nepasitenkinimą vienu ar kitu ministru, nes dabar, kad ir koks skandalas kiltų, I. Šimonytė savo kabineto narius iki paskutiniųjų stengiasi išsaugoti, tad nestebina, kad daugelio reitingai apklausose itin žemi. Žinoma, kaip rodo istorija, toli gražu ne visada ministrų pakeitimas buvo į naudą, vis dėlto meilės naujajam paprastai būna kiek daugiau. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, gegužę J. Šiugždinienę neigiamai vertino net 62,3 proc., teigiamai – vos 6,8, o iš jos postą perėmusiam G. Jakštui, net nepaisant mokytojų streikų, teigiamą pažymį dabar rašo 17 proc., neigiamą – 23,2.

Tad ironizuojant galima sakyti, kad ši Vyriausybė rekordiškai stabiliai nemylima.

Teigiamas – vienintelis

Nemeile atskiriems ministrams dabartinė Vyriausybė pranoko net ir A. Kubiliaus. Šiuo metu tik vienas ministras iš keturiolikos, krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas yra su teigiamu vertinimų balansu, jis – geriausiai vertinamų politikų trejetuke po Prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės. Beje, prieš metus teigiamą balansą dar turėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„A. Anušauskas vertinamas labai teigiamai (43,9 proc. jam rašo pliusą, 25,7proc. – minusą) , kiti trylika – labiau neigiamai. 2019 m. lapkritį, likus metams iki S. Skvernelio Vyriausybės kadencijos finišo, žmonės labiau teigiamai vertino keturis ministrus, analogišku laikotarpiu A. Butkevičiaus Vyriausybėje tokių buvo net pusė – septyni. A. Kubiliaus kadenciją, net kai imtasi drastiškų priemonių krizei suvaldyti, vis tiek penki ministrai turėjo teigiamą vertinimų balansą“, – lygina V. Gaidys.

Lyginant keturis pastaruosius ministrų kabinetus, neigiamais vertinimais dabartinius ministrus lenkia tik du jų pirmtakai: A. Kubiliaus Vyriausybės krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė, švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.

Pagal teigiamus vertinimus „Vilmorus“ apklausoje ministrai rikiuojasi į kelias grupes. Tarsi iškrintantys iš konteksto du: lyderiaujantis A. Anušauskas su 43,9 proc. teigiamų vertinimų ir visiškas autsaideris energetikos ministras Dainius Kreivys su vos 6,8 proc.

Kiti „Vilmorus“ apklausoje pasidalija į kelias grupeles: 19–22 proc. teigiamai vertina M. Navickienę, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir vidaus reikalų – Agnę Bilotaitę. Vos 12–13 proc. palaikytojų turi kultūros ministras Simonas Kairys, žemės ūkio – Kęstutis Navickas, susisiekimo – Marius Skuodis ir teisingumo – Ewelina Dobrowolska (12,1). Dar penki – apie viduriuką.

Kitoje LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje atliktoje apklausoje neabejotinas lyderis tas pats: beveik trys iš dešimties (29,5 proc.) gyventojų tvirtina, kad geriausiai savo darbą atlieka A. Anušauskas, arti dešimtadalio (9,4 proc.) mano, kad geriausia – M. Navickienė. A. Bilotaitę geriausiai vertina 5,7 proc., S. Kairį – 4,1 proc., S. Gentvilą – 4 proc. Autsaideriai apklausoje liko A. Dulkys ir D. Kreivys (po 0,9 proc.).

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ apklausoje (tiesa, naujausia daryta prieš metus – 2022 m., tad nuomonė galėjo pakisti) verslas daug pozityviau nei 2019 m. vertino Aplinkos ministerijos veiklą (atitinkamai 40 ir 56 proc.), Socialinės apsaugos ir darbo (52 ir 62 proc.), Švietimo, mokslo ir sporto (38 ir 51 proc.), bet daug prasčiau Užsienio reikalų ministerijos (76 ir 60 proc.), Energetikos (63 ir 46), Žemės ūkio (54 ir 34). S. Skvernelio Vyriausybėje 2019 m. palankiausiai vertintos Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, prasčiausiai – Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijos. 2022 m. I. Šimonytės ministrų kabinete geriausius vertinimus pelnė Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Užsienio reikalų, prasčiausius – Sveikatos apsaugos, Energetikos, Žemės ūkio ministerijos.

Panašumai: skirtingose apklausose lyderis tas pats – A. Anušauskas, tas pats ir autsaideris – D. Kreivys. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Neigiama informacija

Kodėl A. Anušauskas visose apklausose – lyderis, paaiškinti nesunku: kilus karui Ukrainoje krašto apsaugos ministras tapo matomiausias. Dalį visuomenės galbūt žavi ir jo aktyvumas socialiniuose tinkluose, nors kartais tai balansuoja net ant valstybės paslapties išdavimo ar bent jau politinės išminties ribos, kai ministras puola viešinti neviešo pasitarimo duomenis ar dalijasi pareiškimais, kuriuos pirma vertėtų aptarti Vyriausybėje.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonės „Mediaskopas“ duomenimis, A. Anušauskas – ketvirtas pagal paminėjimą žiniasklaidoje (36,6 tūkst.). Daugiausia kartų minėtas užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrai (atitinkamai 59,8 tūkst., 59,3 tūkst. ir 43,7 tūkst.). Žinant, kokias krizes teko spręsti šiai Vyriausybei, tai nestebina.

Tačiau kai kurie ministrai arba nedaug nuveikia, arba nesugeba apie tai komunikuoti: energetikos ministras per kadenciją minėtas 19,5 tūkst. kartų, teisingumo –13,1 tūkst., kultūros – 19,3 tūkst.

Gali būti, kad jis per kelis dešimtmečius pasikeitė: anksčiau ministrais tapdavo iškilesni žmonės, profesoriai, autoritetingiausi žmonės, labiau žinomi visuomenei, o dabar gal nelabai kas ir nori eiti į ministrus.

Pasak „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovės Vilūnės Kairienės, žvelgiant į ministrų paminėjimų metinę dinamiką, matyti, kad žiniasklaidos dėmesys ministrų veiklai slūgsta, tačiau vis dar išlieka didesnis, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Būtent dėl jos praėjusios kadencijos Vyriausybės narių paminėjimų skaičius šoko į neregėtas aukštumas. Žinoma, dominavo tuomečio sveikatos ministro Aurelijaus Verygos pavardė: 2020-aisiais jo paminėjimų skaičius didėjo bene penkis kartus (iki 61 tūkst.), o dabartinio sveikatos apsaugos ministro vidutinis metinis paminėjimų skaičius siekia 10–13 tūkst. pranešimų ir yra grįžęs į priešpandeminį lygį.

Tarp dabartinės Vyriausybės narių žinasklaidoje dažniausiai minėtas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ypač daug dėmesio sulaukė dėl politinių diskusijų apie jo pirmalaikių rinkimų siūlymą, interperliacijos jam siūlymą, taip pat ir dėl išorinių krizių – itin daug dėmesio sulaukė jo kalbos apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

„I. Šimonytės Vyriausybės ministrai, nors minimi ne tiek intensyviai, tačiau sulaukia daugiau kritikos – neigiamos informacijos kiekis ministrų atžvilgiu, palyginti su S. Skvernelio Vyriausybe, augo 7,8 proc., o teigiamos praktiškai nesikeitė“, – lygina V. Kairienė.

Pasak jos, neigiamos informacijos sklaida itin suaktyvėjo šiemet, tai galėtume sieti ir su artėjančiu rinkimų laikotarpiu. Iki šių metų neigiama informacija daugiausia sieta su krizėmis: pavyzdžiui, vidaus reikalų ministrė kritikuota pabėgėlių krizės, sveikatos apsaugos ministras – COVID-19 pandemijos metu. Šiemet daugiau kritikos sulaukia visi ministrai, labiausiai augo neigiamos informacijos kiekis finansų ministrės atžvilgiu. Ministrų neaplenkė visuomenininkų inicijuotas vadinamasis čekiukų skandalas: plačiausiai žiniasklaidoje sklido žinia, skelbusi, kad Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir S. Kairys pripažįsta negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.

Kritika: pasak V. Kairienės, neigiamos informacijos kiekis dabartinių ministrų atžvilgiu, palyginti su S. Skvernelio Vyriausybe, augo 7,8 proc., o teigiamos praktiškai nesikeitė. / V. Kairienės asmeninio archyvo nuotr.

Stinga autoritetų

Sociologas V. Gaidys pastebi, kad yra amžinai sėkmingi ir amžinai nesėkmingi postai. Pavyzdžiui, ir anksčiau krašto apsaugos ministrai buvo vertinami geriausiai. Ne tik trijų pastarųjų, bet ir ankstesnėms kadencijoms einant į pabaigą krašto apsaugos ministrai dažniausiai turėjo teigiamą vertinimų balansą, išskyrus R. Juknevičienę 2011 m. ir Juozą Oleką 2007 m.

Sociologas lygina, kad taip pat ir užsienio reikalų ministrai dažniausiai vertinami labiau teigiamai, jo spėjimu, gal todėl, kad ir ši ministerija toliau nuo kasdienių socialinių problemų. „Su pliusu buvo Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministerijai vadovavęs S. Skvernelio ir A. Butkevičiaus vyriausybėse, kaip ir 2007 m. Petras Vaitiekūnas, 2003 m. Antanas Valionis, 1999 m. Algirdas Saudargas, nors ir konservatorius. Tačiau Gabrielius Landsbergis dabar – su didžiuliu minusu (neigiamų vertinimų 67,7 proc., teigiamų 15,6 proc.), daugiau neigiamai buvo vertinamas ir Audronius Ažubalis 2011 m.“, – lygina V. Gaidys.

Taigi taisyklė, kad užsienio reikalų ministro postas reiškia garantuotą žmonių meilę, negalioja, jei esi konservatorius, juolab šios partijos pirmininkas, dar turi pavardę, kuri grupei žmonių kelia neigiamų emocijų.

Kur kas sunkiau nei krašto apsaugos ar užsienio reikalų ministrams palankumą pelnyti būna Sveikatos apsaugos ministerijos vadovams.

Vis dėlto, V. Gaidžio nuomone, visuomenės nuomonę lemia ne tik konkretūs ministro darbai, bet ir menkas šių pareigų bendras prestižas: „Gali būti, kad jis per kelis dešimtmečius pasikeitė: anksčiau ministrais tapdavo iškilesni žmonės, profesoriai, autoritetingiausi žmonės, labiau žinomi visuomenei, o dabar gal nelabai kas ir nori eiti į ministrus, jais, kad ir teisingumo ar švietimo, mokslo ir sporto, tampa visai nežinomi visuomenei žmonės.“

Sociologas pripažįsta, kad žvilgtelėjus kad ir į 1999 m. apklausas, susidaro įspūdis, lyg gyvenome kitoje epochoje: tarp reitinguojamų politikų dabar tik keli su teigiamu balansu – G. Nausėda, V. Blinkevičiūtė, A. Anušauskas, o 1999 m., nors buvo ekonomikos krizė, didžioji dauguma vertinta teigiamai.

„Dabar dauguma vertinami labiau neigiamai, manau, ne tik dėl blogų darbų, bet ir dėl sumažėjusio bendro tos veiklos atstovų vertinimo. Gal ir gerai. Iš Aleksandro Abišalos esu girdėjęs, kad jo idealas – kad žmonės nežinotų, kas yra ministras pirmininkas, nes kai viskas gerai, nereikia žinoti, kas valdžioje, mechanizmas pats sukasi“, – sako V. Gaidys.