DEŠIMTMEČIAIS KARALIAUTI LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE MERAMS TAPS NEĮMANOMA?

Mero poste – ne ilgiau nei dvi kadencijas, kad neapkerpėtum? Po Konstitucinio Teismo (KT) paskelbto nutarimo dešimtmečiais karaliauti Lietuvos savivaldybėse turėtų tapti neįmanoma.

Poste – 28 metai

"Tikrai nenusibodo būti meru, nes kiekviena diena kitokia", – neabejoja Pasvalio rajono meras konservatorius Gintautas Gegužinskas. Garliaviškis pirmą kartą Pasvalio meru tapo būdamas vos 29-erių, 1990-aisiais, ir juo tebėra jau 28 metus – aštuonias kadencijas.

"Ne aš nusprendžiu, kiek kadencijų dirbsiu, ne pats pasistatau save į šias pareigas. Jei gyventojai išrenka tą patį žmogų antrai, trečiai ar kuriai kadencijai, tai ką aš žinau. Jei sprendžia gyventojai, nemanyčiau, kad tai blogai. Jei parodo nykštį žemyn, vadinasi, blogai dirbai ir viso gero, jei aukštyn – dirbi toliau", – mano Lietuvoje ilgiausiai mero poste išbuvęs politikas.

Garliaviškis G.Gegužinskas Pasvalio rajonui vadovauja jau 28-erius metus. (A. Ufarto/Fotobanko nuotr.)

Jis neslepia, kad merų kadencijų skaičiaus ribojimas jam neatrodo reikalingas, o jei būtų įvestas, jo nuomone, nebegalinčiam kandidatuoti merui turėtų priklausyti ir socialinės garantijos. Pasak jo, KT, sakydamas viena, gal galėtų pasakyti ir kita – įvesti kadencijas ir Seimo nariams.

Jau rengia pataisas

Tiesa, Seimas nėra vienasmenė valdžios institucija, tad parlamentarų kadencijos neribojamos. Pagal Lietuvos politinę teisinę sistemą dvi institucijos – prezidentas ir meras – yra vienasmeniai pareigūnai, tiesiogiai renkami žmonių ir turintys tam tikrus įgaliojimus veikti. Jiems suteikta daugiau teisių. Tad šių dviejų institucijų pareigūnams, tiesiogiai išrinktiems žmonių, privalo būti nustatytos kadencijos. KT, šią savaitę paskelbęs nutarimą dėl tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Konstitucijai, pabrėžė, kad joje įtvirtintas pamatinis demokratijos principas suponuoja demokratinę vienasmenių valdžios institucijų kaitą ir vienasmenės valdžios kadencijų ribojimą.

Dėl matomumo visuomenėje, prieigos prie įvairių rinkimų kanalų senbuvių galimybės tapti išrinktiems paprastai būna net septynis kartus didesnės nei naujai kandidatuojančiųjų.

Tad jau 2023 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos Konstitucijos pataisos, o merai, jei jiems bus priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, galės būti renkami tik nustatytą kadencijų skaičių.

Visos Seimo frakcijos – už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą Konstitucijoje. Jau kitą savaitę tokias pagrindinio šalies įstatymo pataisas sutarė parengti Seimo frakcijų seniūnai. Joms priimti reikės 94 parlamentarų balsų, balsuoti – dukart su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka. Pirmo balsavimo tikimasi dar šią Seimo sesiją.

Vietos valdžios rinkimų įstatymo pataisas parengti imsis Seime sudaryta darbo grupė visų rinkimų sistemos pokyčiams ir Rinkimų kodeksui parengti. Jai vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas sako: "Jeigu Seimas nuspręs, kad Konstitucijoje įtvirtiname merą kaip vienasmenį valdžios pareigūną, kuris atlieka vykdomosios valdžios funkciją, vadinasi, Konstitucija suponuoja būtinybę riboti tokio vienasmenio pareigūno kadencijas. Lietuvoje yra  praktika tik su prezidento institucija, kuriai numatytas dviejų kadencijų ribojimas. Todėl, mano nuomone, verta eiti panašiu keliu, naudoti tai, kas jau pasiteisinę."

Užtektų dviejų kadencijų

Po tiesioginių merų rinkimų įvedimo Seimas jau dukart svarstė siūlymus (abu pateiktus konservatorių) riboti merų kadencijų skaičių iki dviejų. Kaip alternatyva siūlytos trys kadencijos. Tačiau abu kartus ši idėja patyrė fiasko.

2018 m. tokį projektą pateikęs Arvydas Anušauskas agitavo už jį balsuoti, tikindamas, kad tai atvertų naujų galimybių demokratijos plėtrai ir paskatintų atsirasti naujų lyderių. Tačiau neįtikino: už kadencijų ribojimą balsavo tik 27 Seimo nariai. Projektą nuspręsta atmesti.

A.Anušauskas dar prieš trejus metus nesėkmingai agitavo riboti merų kadencijų skaičių. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Rinkimų įstatymų pokyčiams sunku rasti politinę paramą, nes imama įtarinėti, kad tai politiniai žaidimai, ieškant būdų juos siūlantiesiems daugiau laimėti iš vienokių ar kitokių rinkimų taisyklių. Tokių įtarinėjimų buvo ir konservatoriams inicijavus kreipimąsi į KT.

Bet bent jau dalis merų visai ramiai sureagavo į KT nuostatą dėl kadencijų skaičiaus ribojimo. Antrą kadenciją Kaunui vadovaujantis Visvaldas Matijošaitis laikosi tokios nuomonės: "Kalbant ne vien apie merus, bet ir kitas renkamas pozicijas, dvi kadencijos – pakankamas laiko tarpas, kad po savęs paliktum apčiuopiamų darbų. Nereikia apkerpėti, laikantis įsikibus į postus. Aktyviam žmogui netgi naudinga keisti savo veiklos sritis ar užimamas pareigas, nes, užsisėdėjęs vienoje pozicijoje, sustoji tobulėjęs."

Jo įsitikinimu, veikliam merui aštuonerių metų užtenka norint nuveikti realių darbų. Jeigu esi išsikėlęs tikslus, suplanavęs konkrečius darbus ir turi pakankamai noro juos įgyvendinti, per porą kadencijų galima visa tai padaryti, nors tikrai nelengva. "Svarbiausia einant šias pareigas suburti darbščią, į rezultatą orientuotą komandą, jausti miesto pulsą, nestoviniuoti vietoje ir eiti pirmyn. Tuomet gali po savęs palikti ir tam tikrą pradinį įdirbį naujiems projektams", – sako dukart tiesiogiai kauniečių meru išrinktas V.Matijošaitis.

V.Matijošaičio nuomone, dviejų kadencijų pakanka, kad po savęs paliktum apčiuopiamų darbų, tad nereikia apkerpėti, laikantis įsikibus į postus. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Trečią kadenciją Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko nuomonė tokia: "Dvi, paskui – pertrauka ir dar kartą dvi kadencijos būtų optimalu."

Daugiau rekordininkų

Žvelgiant į dabartinių merų valdymo trukmę, akivaizdu, kad beveik pusė jų norėtų, jog kadencijų būtų daugiau nei dvi – bent trys keturios, o kai kurie – kad ir septynios ar aštuonios.

Be absoliutaus rekordininko – 28-erius metus Pasvalyje mero pareigas einančio konservatoriaus G.Gegužinsko, dar du mero poste – jau per du dešimtmečius. 21-us metus Druskininkuose mero poste – anksčiau socialdemokratas, dabar – visuomeninio rinkimų komiteto lyderis Ričardas Malinauskas, Alytaus rajone – konservatorius Algirdas Vrubliauskas. Aštuoniolika metų – Utenos rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas, po septyniolika – Elektrėnų vadovas liberalas Kęstutis Vaitukaitis ir Vilniaus rajono merė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovė Marija Rekst, šešiolika – dar vienas šios partijos atstovas, Šalčininkų meras Zdzislavas Palevičius, keturiolika – Birštono merė socialdemokratė Nijolė Dirginčienė.

Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentės, Europos vietos savivaldos chartijos ekspertės dr. Aistės Lazauskienės skaičiavimu, Lietuvoje, kol merai buvo renkami netiesiogiai, vidutinė jų vadovavimo trukmė buvo apie penkerius metus. Bet vienur per kadenciją pasikeisdavo ir keli merai, pavyzdžiui, 2011–2015 m. iš 60-ies savivaldybių net trylikoje įvyko vadinamieji perversmai, o Šilutės ir Pakruojo savivaldybėse per ketverius metus pasikeitė trys merai.

Tačiau kai kuriose savivaldybėse merai nesikeisdavo dešimtmečius. Renkant tiesiogiai, pokyčiai dažnesni: 2011-aisiais, kai už merus balsuota tarybose, naujokų buvo septyniolika, o 2015 m. rinkėjų valia pasikeitė 25 savivaldybių vadovai, 2019-aisiais – 22.

Sunku pamatuoti

Pasaulio ekspertai diskutuoja, kas geriau demokratijai: senbuvio profesionalumas, patirtis, sukaupta ilgus metus dirbant meru, ar naujo išrinkto mero šviežias kraujas, energija, naujos idėjos. Bet pripažįstama, kad demokratijai lyg ir kyla pavojų, jei meras valdo savivaldybę porą dešimtmečių, – atsiranda geresnė terpė nepotizmui, formuojasi vadinamosios kunigaikštystės.

Vis dėlto, lyginant savivaldybių pozicijas įvairiuose reitinguose, objektyviai sunku pamatuoti, ar nauja šluota geriau šluoja, ar geriau, kai sena žino visus kampus.

Vilniaus politikos analizės instituto Savivaldybių gerovės indekso rengimo grupės vadovas dr. Gintaras Šumskas pasakoja, kad bandė pažiūrėti, ar yra kažkokių koreliacijų tarp merų darbo trukmės ir savivaldybių gerovės rezultatų, bet ryšio nerado. "Objektyviai tai būtų sunku pamatuoti. Vieniems žmonėms galbūt svarbu, kad būtų sutvarkyta fizinė aplinka, o kitiems svarbesni socialiniai klausimai. Tikriausiai čia tiktų posakis: "Ekonomika augo ne dėl politikų, bet nepaisant politikų", – sako G.Šumskas.

Ne aš nusprendžiu, kiek kadencijų dirbsiu, ne pats pasistatau save į šias pareigas.

Kito, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Savivaldybių, indekso rengėjai merų kadencijų skaičiaus ir vadovavimo savivaldybei trukmės kaip atskiro kintamojo netyrė. Savivaldybių rikiuotė irgi neduoda pagrindo manyti, kad sėkmę ar nesėkmę lemia, kiek laiko postą užima vietos valdžios galva.

Beje, teisėsaugos akiratin patenka ir merai veteranai, ir debiutantai.

Europos patirtis

Pasak A.Lazauskienės, Europoje vidutinė mero darbo trukmė – 7,4 metų. Daugelis tyrėjų teigia, kad dėl matomumo visuomenėje, prieigos prie įvairių rinkimų kanalų senbuvių galimybės tapti išrinktiems paprastai būna net septynis kartus didesnės nei naujai kandidatuojančiųjų.

Tiesioginiai rinkimai, Vokietijos mokslininkų tyrimų duomenimis, paskatino merų profesionalizacijos procesus: senbuviai, ypač didžiuosiuose miestuose, dažnai siekia būti perrinkti antrai ar trečiai kadencijai. Ir POLLEADER tyrimų tinklo tyrimas apie Europos merus, kuriame dalyvavo ir A.Lazauskienė, parodė, kad dideliuose miestuose merai poste išlieka ilgiau.

Apie merų kadencijų ribojimą diskutuojama, bet jos ribojamos mažai kur, pavyzdžiui, Italijoje nustatytos dvi kadencijos, JAV po dvi kadencijas – Niujorke, Los Andžele, San Diege ir daug kitur, bet, pavyzdžiui, Čikagoje ribojimo nėra. JAV net buvo kilęs judėjimas, kovojęs, kad renkamiems valdžios asmenims būtų įvestos kadencijos, bet, pastebi ekspertė, Europoje tai nelabai prigyja. 2018 m. Lenkijoje pakeistas įstatymas, numatantis dviejų kadencijų ribą. Pradinis sumanymas net buvo taikyti šį įstatymą atbuline data, bet jis susilaukė opozicijos kritikos, kad valdančioji "Teisė ir teisingumas" taip nori atsikratyti keliais opozicijos merais. Tačiau, įvedus kadencijų ribojimą, jų trukmė pailginta nuo ketverių iki penkerių metų, vadinasi, realiai dabar išrinkti merai negalės kandidatuoti tik nuo 2028-ųjų. Lenkijoje meras yra vykdomoji valdžia, jis nėra tarybos narys.

Beje, atkreipia dėmesį A.Lazauskienė, merų kadencijos trukmė beveik visur – ketveri metai, tik kai kur penkeri. Išsiskiria Vokietija: ten kai kuriose federalinėse žemėse – net iki septynerių metų, bet dažniausiai – penkeri šešeri.

Pasak A.Lazauskienės, pasaulyje diskutuojama apie merų kadencijų ribojimą, bet tai daroma mažai kur. 2018 m. Lenkijoje priimtas įstatymas kadencijas pailgino, tačiau jų skaičių apribojo iki dviejų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ekspertė pabrėžia, kad vienas mero stiprumo rodiklių yra tai, ar jo kadencija sutampa su tarybos kadencija. Kai skiriasi, meras mažiau priklausomas nuo tarybos, stipresnis. Tarybos ir mero kadencijos nesutampa Vokietijoje (išskyrus dvi federalines žemes), Izraelyje, Nyderlanduose (tačiau šioje šalyje merai ne renkami, o skiriami: jų kandidatūras šešerių metų kadencijai pasiūlo taryba ir, pasirinkęs iš dviejų pasiūlytų vieną, tvirtina vidaus reikalų ministras).