E. DOBROVOLSKA: KLAUSIMAS DĖL A. LUKAŠENKOS PATRAUKIMO TARPTAUTINĖN ATSAKOMYBĖN ANALIZUOJAMAS

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad Lietuvos Vyriausybėje yra analizuojamas klausimas, kaip dėl sukeltos migrantų krizės būtų galima tarptautinėn atsakomybėn patraukti neteisėtą Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką ir jo kontroliuojamą režimą.

„Šis klausimas yra analizuojamas tiek atskirų ministerijų, tiek (vyksta – ELTA) ir atskiri Vyriausybės ministrų susitikimai, kur yra vertinamos teisinės prielaidos“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė E. Dobrovolska.

Ministrės teigimu, siekis, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas tarptautinei bendruomenei atsakytų už savo veiksmus, yra sudėtingas procesas.

„Svarbu identifikuoti, ar mes kalbame prieš Lukašenką, kaip asmenį, kuris koordinuoja visą šį įvykį ant sienos, ar mes kalbame apie valstybės atsakomybę. Yra daug algoritmų, kuriuos mes turime įsivertinti. Ypač kai klabame apie valstybių atsakomybę“, – sakė E. Dobrovolska.

Svarbu identifikuoti, ar mes kalbame prieš Lukašenką, kaip asmenį, kuris koordinuoja visą šį įvykį ant sienos, ar mes kalbame apie valstybės atsakomybę.

„Reguliavimas numato, kad tai nėra paprastas procesas, kur tu parašai ieškinį ir kreipiesi. Yra tam tikras algoritmas, kuris prasideda tiek nuo informavimo, informacijos surinkimo, galimo arbitražo. Visi šie algoritmai yra vertinami“, – teigė ji ir užsiminė apie Lietuvos atsakomybę šiuo klausimu.

„Lietuvos atsakomybė yra aiškiai surinkti įrodymus ir identifikuoti tiek ES, tiek kitiems, kas vyksta Baltarusijoje. Parodyti, kad tai yra labai sąmoningai organizuojama ir tada įsivertinti galimą atsakomybę tarptautiniu mastu“, – apibendrino teisingumo ministrė.

Apsiginti vien sienos pastatymu neįmanoma

Naujajame Europos Sąjungos biudžete numačius sienos su Baltarusija apsaugai skirti 6,4 mlrd. eurų, nurodant, kad pinigai negalės būti naudojami fizinio barjero statybai, teisingumo ministrė E. Dobrovolska teigia, kad nėra labai svarbu, kokiai apaugai yra numatomas finansavimas. Anot ministrės, vien fiziniu barjeru suvaldyti migrantų krizės neįmanoma, todėl parama kompleksinėms priemonėms taip pat padės užtikrinti saugumą. 

„Svarbu pažymėti, kad fizinis barjeras yra labai svarbus elementas, kuris sudaro prielaidas suvaldyti šiuos srautus, bet to padaryti tikrai neįmanoma, jeigu mes kalbėtumėme tik apie sienos pastatymą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė E. Dobrovolska. 

Anot ministrės, dėl to, kad Europos Sąjungos biudžete numatoma lėšas skirti kompleksinėms priemonėms, o ne fizinio barjero statybai, nuogąstauti nereikėtų, nes kitos priemonės taip pat užtikrins saugumą iš vidinės ES sienos.

„Mes dabar jau naudojame išmaniąsias technologijas, kurios leidžia turėti ne tik sieną, bet ir matyti tą judesį, kas kerta sieną, kas mėgina kirsti sieną, ypač svarbi pagalba valstybės sienos apsaugos pareigūnams. Puikiai suprantame, kad niekada neturėsime tiek pajėgumų, kad jie galėtų stovėti vienas šalia kito ištisas paras. Tai, kam planuojama skirti finansus ne tik Lietuvoje, bet ir ES, nėra labai svarbu. Tai yra kompleksinės priemonės, kurios ir leidžia užtikrinti saugumą būtent iš vidinės ES sienos“, – pridūrė ministrė. 

ELTA primena, kad antradienį EK vadovė Ursula von der Leyen pranešė, jog naujame Europos biudžete sienų apsaugai numatyta skirti 6,4 mlrd. eurų. Anot EK vadovės, lėšos bus skirtos elektroninio stebėjimo technologijoms, patruliavimui naudojamoms transporto priemonėms, pasieniečių įrangai ir kontrolės punktų statybai, taip pat palydoviniam filmavimui ir ypatingos svarbos infrastruktūrai.

EK pirmininkė pažymėjo, kad ES valstybės privalo „veikti kartu, kad užtikrintų Europos Sąjungos sienų apsaugą“.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio apgręžta daugiau nei 7,3 tūkst. žmonių. Europos Sąjunga kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.