Ekspertas: R. Karbauskis rodo Konstitucijos neišmanymą | kl.lt

EKSPERTAS: R. KARBAUSKIS RODO KONSTITUCIJOS NEIŠMANYMĄ

Konstitucinės teisės specialistas prof. Vytautas Sinkevičius teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siekis kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atsisakymo siūlyti naują kandidatūrą į Seimo valdybą yra tik KT laiko gaišinimas. Profesorius primena, kad KT nagrinėja, ar Seimo priimti įstatymai, teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, o ne parlamentarų darbo tvarką.

„KT nagrinėja, ar Seimo priimtas įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Tai ką dabar ponas Karbauskis skųstų Konstituciniam Teismui? Juk jokio teisės akto Seimas nepriėmė, o neveikimo KT netiria. (...) Jei Seimas nutaria suteikti ar nustatyti tam tikrą reguliavimą, kuris suteikia palankesnes sąlygas mažumai, tai yra Seimo valia, ir čia jokių Konstitucijos pažeidimų aš nematau. KT nėra suformulavęs taisyklės, pagal kurią Seimas neturėtų diskrecijos nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką“, – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius.

Pasak V. Sinkevičiaus, Seimas turi laisvę pats nustatinėti Seimo darbą ir struktūrą.

„Tarkime, Seimas gali nustatyti, kad Audito komitetui ar dar kažkam, pavyzdžiui, vadovauja opozicijos atstovas. Ir čia nebus joks Konstitucijos pažeidimas. Seimas turi šioje vietoje diskreciją. Tai dabar tas kreipimasis į KT rodo šiek tiek ir Konstitucijos neišmanymą. KT negali įpareigoti nei Seimo pirmininko, nei Seimo valdybos, nei viso Seimo ar struktūrinio dalinio priimti kažkokį sprendimą“, – teigė V. Sinkevičius.

Prof. Vytautas Sinkevičius

Pasak jo, KT galėtų tik bendrais principais paaiškinti, kad, formuojant struktūrinius padalinius, valdančioji dauguma paprastai juose turi daugiau vietų. Tačiau, pasak profesoriaus, tai yra ir taip aišku, nes visi struktūriniai padaliniai yra formuojami frakcijų proporcinio atstovavimo principu. Todėl, sako V. Sinkevičius, toks „valstiečių“ kreipimasis tik gaišintų KT laiką.

„Tai yra Seimo reikalas apsispręsti – ar bus taip, ar kitaip. Jeigu Seimas nesugeba priimti sprendimo, neranda jėgų, pritrūksta balsų priimti sprendimą, kad Seimo valdyboje būtų daugiau daugumos atstovų negu mažumos atstovų, tai yra Seimo problema. Tai nėra KT ir Konstitucijos problema. Tas kreipimasis į KT būtų beprasmis KT laiko gaišinimas ir daugiau nieko“, – teigė jis.

„Seimas organizuoja savo darbą taip, kad dauguma priimtų sprendimus, bet jei Seimas neturi pakankamai balsų, susiklosto tokia situacija, kokia yra dabar, tai yra tik Seimo problema. Tik Seimas ją gali išspręsti, KT niekuo Seimui čia padėti negali. Dabar norai kreiptis į KT – tai tik noras pervesti savo neįgalumo problemą išspręsti KT. Tai čia nieko daugiau nėra, Seimas turi pats susitvarkyti su savo vidinėmis problemomis, ir nėra jokio reikalo kreiptis į KT“, – pažymėjo V. Sinkevičius.

Pasak profesoriaus, R. Karbauskio teiginys, kad Seimo vadovas nesilaiko KT nutarimų, – iš piršto laužtas. ELTA primena, kad R. Karbauskis teigė, jog V. Pranckietis, neteikdamas į laisvą Seimo pirmininko pavaduotojo kėdę valdančiųjų pasiūlytos Kęstučio Bartkevičiaus kandidatūros, pažeidžia net du KT išaiškinimus. Dėl to, pasak R. Karbauskio, Seimas ketina kreiptis į KT.

KT nėra suformulavęs taisyklės, pagal kurią Seimas neturėtų diskrecijos nustatyti savo struktūrą, darbo tvarką.

„Konstitucinio Teismo yra du išaiškinimai, kad Seimo pirmininkas turi teikti pavaduotojo kandidatūrą. Mums visiškai akivaizdu, kad, neteikdamas pavaduotojo, jis tiesiog pažeidžia Konstituciją. (...) Situacija yra tokia, kad Seimo pirmininkas atsisako vykdyti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad jis privalo teikti pavaduotoją dėl to, kad yra Seimo dauguma ir ji privalo turėti daugumą Seimo valdyboje. Tai šitoje situacijoje manau, kad bus Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Tai vienas dalykas, ką mes galime padaryti, ir toliau Seimo valdančioji koalicija ieškos kitų būdų, kaip vis dėlto atgauti daugumą Seimo valdyboje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Seimo pirmininko pavaduotojo kėdė liko tuščia, atleidus iš šių pareigų „tvarkietį“ Remigijų Žemaitaitį.

Šiuo metu yra šeši V. Pranckiečio pavaduotojai – Rima Baškienė, Irena Degutienė, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Jonas Liesys, Arvydas Nekrošius.

Seimo statutas numato, kad Seimo pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

Rašyti komentarą
Komentarai (19)

natalija TO ALGIS

ASILE TAU IKI KARBAUSKIO KAIP KIAULEI IKI NMĖNULIO

JONAS TO MANAU

GAL TĮU IDIJOTAS KAD RAŠAI NESAMONES TAUTA APVOGĖ IR IŠVIJO IŠ LIETUVOS KONSERVAI LIBERASTAI SOCDEMAI KEISK ASILE TEMA NES NEIMANOMA PATIKĖTI KOKI ČIA ŠUDA MALI

kaunieteTO NUOMONĖ TO ALGIS TOMAS TO MANAU

ŠITIE BALVONAI GABRIO PASAMDYTI EINA PER VISUS LAIKRAŠČIUS IR DERGIA GERBIAMA KARBAUSKI TAI NIEKO VERTI NARKAŠOS PARSIDAVE UŽ BAMBALI AR UŽ DOZE INDIVIDAI KOVOJA UŽ LANSBERGIUKO PRISIVOGTUS TURTUS
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS