G. LANDSBERGIS APIE KONSTITUCIJOS PATAISĄ: GALIMOS PROVOKACIJOS

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako pritariantis Konstitucijos 74 straipsnio pataisoms, kurios leistų per apkaltą pašalintiems politikams dalyvauti rinkimuose į Seimą, tačiau prezidento postas ir toliau liktų nepasiekiamas.

Anot jo, toliau svarstant pataisą gali būti provokacijų – „tvarkiečiai“ bandys pataisą papildyti, kad apkaltos būdu nušalintam asmeniui būtų leidžiama kandidatuoti ir į prezidentus.

„Reikia prisiminti, kad penktą kartą grįžta šis klausimas į Seimą. Paskutinius keturis kartus jis žlugdavo būtent dėl „tvarkiečių“ įvestų pataisų. Tiesiog visuomet būdavo taip, kad yra pateikiama Konstitucijos pataisa, tokia pati kaip dabar, o svarstant ją yra papildoma, kad būtų leidžiama kandidatuoti ir į prezidentus. Tada prezidento kandidatavimui paramos neatsiranda ir tuomet paramos neatsiranda visam projektui. Tai reikia labai atvirai pasakyti, kad tokia provokacija galima ir dabar. Nors vakar laidoje Ramūnas Karbauskis užtikrino, kad jie tikrai nepalaikys papildomos pataisos, jeigu tokia atsirastų ir balsuotų vieningai. Jeigu jis neatsitrauks nuo savo žodžio, tuomet Konstituciją pataisyti galima“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tai reikia labai atvirai pasakyti, kad tokia provokacija galima ir dabar.

Skirtingai nei kai kurie „valstiečių“ atstovai, jis nepalaikytų Konstitucijos pataisos, jei per apkaltą pašalintiems asmenims būtų galimybė po 10 metų grįžti ne tik į parlamentą, bet ir kandidatuoti į prezidento postą.

„Pirmiausia Konstitucija keičiama konsensusu. Reiškia, turi būti platus sutarimas, tam ir yra numatyti apribojimai Konstitucijos keitimui, kad nebūtų kaitaliojama pagal Agnę Širinskienę ar pagal kokį kitą vieną Seimo narį. Jiems (valdantiesiems. – ELTA) yra neįprasta ieškoti susitarimo, aš suprantu, tai yra sunkus procesas, bet, deja, privalomas“, – teigė jis.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą. Pristatinėdamas Konstitucijos pataisą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad pakeitimu siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą.

Už įstatymo pataisą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 5.

Projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

Pagal projektą, toks asmuo negali būti renkamas Respublikos prezidentu, taip pat negali eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Į nepatogius klausimus turės atsakyti ir valdantieji

Istorija dėl įtarimų, mestų valdančiosios  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narei Irinai Rozovai, tik prasideda, sako G. Landsbergis. Kartu, pabrėžia parlamentaras, prasidėjus tyrimui dėl I. Rozovos į nepatogius klausimus turės atsakyti ir valdantieji.

Seimui antradienį įjungus „žalią šviesą“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimui dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių, galimai keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, G. Landsbergis sako, kad pats tyrimas greičiausiai bus kova tarp dviejų flangų.

„Greičiausiai tai bus kova tarp dviejų flangų: vienas flangas mėgins išsiaiškinti, ar Rusijos įtaka yra (...) politinėms partijoms ir partijų koalicijoms, kita dalis žmonių bandys išsiaiškinti,ar Viktoras Pranckietis iš tikrųjų yra toks velnias, kaip apie jį pasakoja“, – žurnalistams Seime sakė konservatorių pirmininkas.

Bandys išsiaiškinti,ar Viktoras Pranckietis iš tikrųjų yra toks velnias, kaip apie jį pasakoja.

G. Landsbergio teigimu, prasidėjus NSGK tyrimui jis dės pastangas, kad viskas neišvirstų į politinių sąskaitų suvedinėjimą bei, kad būtų atsakyta į visus keliamus, ypač su valdančiaisiais susijusius, klausimus.  Kad gali būti kai kurių klausimų vengiama, pabrėžė G. Landsbergis, yra tikėtina.

„Mes turime užduoti klausimą apie poną Tomaševskį, jis yra vienas iš koalicinę sutartį pasirašiusių žmonių. Akivaizdu, kad tai gali būti nesmagu. (...) Mano žiniomis, valstybės vadovai galėjo žinoti šią (nedeklaruotų I. Rozovos ryšių su Rusijos pareigūnais. – ELTA) informaciją, taip kad klausimas jiems – kaip jie sudarinėjo tokią koaliciją“, – klausė G. Landsbergis.

Antradienį už nutarimą dėl parlamentinio tyrimo balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 – susilaikė.

NSGK turės tyrimą atlikti ir išvadas pateikti iki šių metų gruodžio 1 d.

Seimas pavedė NSGK atsakyti į 5 klausimus.

Nutarime NSGK įpareigotas nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.

NSGK turės išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Seimui pritarus, per parlamentinį tyrimą bus aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.

NSGK turės taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – klausiama nutarime.