G. Landsbergis: Rusija dar kartą parodė, kad remia terorizmą | kl.lt

G. LANDSBERGIS: RUSIJA DAR KARTĄ PARODĖ, KAD REMIA TERORIZMĄ

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po nuotolinio susitikimo su Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovais akcentavo, kad Rusija savo veiksmais Čekijoje dar kartą parodė remianti terorizmą.

„Vienas iš pirmų klausimų, kurį aptarėme, buvo situacija Čekijoje. Vakar sužinojome, kad Čekija iš savo valstybės išsiuntė 18 diplomatų arba šnipų, dirbusių su diplomatine priedanga, Prahoje, Rusijos ambasadoje, nes dalis jų galėjo dalyvauti 2014 metais įvykdytame teroristiniame akte. Tiek aš, tiek ir daugelis kitų kolegų išreiškėme visišką paramą Čekijai. Iš esmės tai, ką jie pranešė, įrodo tai, ką mes esame sakę anksčiau, kad Rusija dar kartą parodo esanti valstybė, kuri remia terorizmą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Ministras teigė taryboje pasiūlęs, kad į situaciją Čekijoje būtų solidariai pažiūrėta, kad būtų apsvarstyta, kaip būtų galima sumažinti ES valstybėse su diplomatine priedanga dirbančių Rusijos šnipų skaičių.

G. Landsbergis teigė, kad taryboje buvo aptarta ir situacija Rytų Ukrainoje. Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusija ir toliau nerodo jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją“, – sakė G. Landsbergis.

Iš esmės tai, ką jie pranešė, įrodo tai, ką mes esame sakę anksčiau, kad Rusija dar kartą parodo esanti valstybė, kuri remia terorizmą.

„Buvo aiškiai įvardinta ir pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė, jie pasirinko žvanginti ginklais, jie sutelkė kariuomenę. Ukrainos laikysena ir pozicija yra tikrai labai rami, telkianti ir tikrai verta pagarbos“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras taip pat akcentavo, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų taryba aptarė ir Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sveikatos būklę.

„Mano kreipimasis į Europos kolegas yra, kad susirūpinimas labai svarbu ir aiški žinutė Rusijai yra taip pat svarbu, tačiau mes turime labai aiškiai pareikalauti, kad jam būtų leista susitikti su daktaru, kurio jis prašo. Ir kad jo sveikata būtų įvertinta objektyviai“, – sakė G. Landsbergis.

„Jeigu tai būtų nepadaryta, tuomet ES galėtų pasiūlyti, kad A. Navalnas galėtų pasirinkti sostinę ES, į kurią galėtų atvykti ir būtų išgydytas ir vėliau pasirinkti, ką daryti toliau“, – pridūrė ministras.

G. Landsbergis taip pat akcentavo, kad dabartiniai Rusijos veiksmai nėra ataka prieš Ukrainą ar kažkokią konkrečią valstybę. Ministro teigimu, tai yra Rusijos ataka prieš visas Vakarų valstybes.

„Aš savo kolegoms pasakiau, kad tai, ką mes matome Ukrainoje, Maskvoje, Čekijoje ir kituose miestuose, nėra ataka prieš vieną ar kitą valstybę. Tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, tai yra ataka prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes, įsitikinimus“, – sakė ministras.

„Labai svarbu, ką toliau darys Rusija, bet ne mažiau svarbu yra ir tai, ką darysime mes, nes dėl to priklausys ir mūsų pergalė arba pralaimėjimas“, – akcentavo jis.

Ukrainos pasienyje telkiamos pajėgos – ataka prieš Vakarus

G. Landsbergis sako, kad Ukrainos pasienyje telkiamos Rusijos karinės pajėgos yra ataka prieš Vakarus.

„Tai nėra ataka prieš viena ar kitą valstybę, tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes, įsitikinimus, pažadus, kuriuos esame davę savo draugams ir partneriams, kurie siekia europinio kelio“, – pirmadienį spaudos konferencijoje po neformalaus Užsienio reikalų tarybos posėdžio sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot jo, Rusija nerodo „jokių indikacijų, kad norėtų deeskaluoti situaciją“.

Tai nėra ataka prieš viena ar kitą valstybę, tai nėra ataka prieš Ukrainą, tai yra ataka prieš mus visus, prieš Vakarus, prieš tai, kuo mes tikime, prieš mūsų vertybes.

Ukraina pastarosiomis savaitėmis kaltina Rusiją telkiant tūkstančius karių prie rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme. Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.

Savo ruožtu Maskva sako dislokavusi karių palei savo vakarinę sieną pratyboms, reaguodama į grėsmę keliančius NATO veiksmus.

Pasak G. Landsbergio, Užsienio reikalų tarybos posėdyje „nebesigirdėjo pasakymų apie tai, kad abi pusės turi deeskaluoti situaciją“.

„Buvo aiškiai įvardinta ir pasakyta, kas yra atsakingas už padėtį už Ukrainos sienos. Tai yra Rusijos atsakomybė, ji pasirinko žvanginti ginklais, ji sutelkė kariuomenę“, – kalbėjo ministras.

G. Landsbergis teigė iškėlęs sektorinių sankcijų Rusijai klausimą, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.

„Sankcijos, ypatingai Ukrainos atveju, turi būti svarstomos ne tik tuomet, kai jau raudonos linijos yra peržengtos, kitaip tariant, jei ataka prieš Ukrainą yra prasidėjusi fiziškai. (...) Europa gali šiandien nusiųsti labai aiškų signalą, kad mes esame pasiruošę kalbėti apie sektorines sankcijas, jei tos raudonos linijos būtų kirstos“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė negalintis pasakyti, ar šiuo klausimu Europa vieninga, nes svarstomos ir galimos sankcijos pavieniams asmenims.

„Galbūt ir yra kažkoks koks nors žmogus, kuris užpildo tankų degalų bakus ir jį galbūt būtų galima įtraukti į asmeninių sankcijų sąrašą, tačiau tai tikrai nespręstų problemos. Signalas turi būti aiškus, griežtas ir greitas“, – aiškino jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (59)

Cha cha

Bet Čekai sako kad 2014 sprogimas nebuvo teroristine ataka ir arsenalai ne ju o bulgaru firmos. Kažkokia ginklu priekybos schema o musu Anukas ir toliau mokomaisiais šaudo.

Cha cha cha

Teroristinei Rusijai vadovauja mafijinė Putino klika. Eksportas į kitas šalis - korupcija ir teroras. Politika – kaimyninių šalių plėšimas.

Cha cha cha

O, kaip kitaip dar gali būti, jei pati Putino Rusija – teroristinė valstybė?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS