G. LANDSBERGIS: SVARBIAUSIAS LIETUVOS PRIORITETAS PIRMININKAUJANT ET – PARAMA UKRAINAI

Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič.

„Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo prioritetas – parama Ukrainai, didvyriškai besiginančiai nuo Rusijos pradėto agresijos karo“, – spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.

Lietuva pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui iš Lichtenšteino perims gegužės 17 dieną.

„Mano, kaip Ministrų Komiteto pirmininko, tikslas bus užtikrinti, kad siekiant padėti Ukrainai, būtų išnaudoti ir visi galimi Europos Tarybos mechanizmai“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, kitas svarbus Lietuvos prioritetas – Rusijos atsakomybės užtikrinimas. Balandžio pradžioje Hagoje veiklą pradėjo Europos Tarybos narių įsteigtas Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registras.

G. Landsbergis sveikino šį žingsnį ir teigė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu sieks plėsti prie registro prisijungusių valstybių sąrašą  Šiuo metu šiame registre yra 43 valstybės ir Europos Sąjunga.

Mano, kaip Ministrų Komiteto pirmininko, tikslas bus užtikrinti, kad siekiant padėti Ukrainai, būtų išnaudoti ir visi galimi Europos Tarybos mechanizmai.

„Žalos registras – tik pirmas žingsnis kuriant platesnį kompensacijų Ukrainai mechanizmą. Sieksime visapusiškai išnaudoti Europos Tarybos ekspertinį indėlį diskusijose dėl tokio mechanizmo modalumų“, – tvirtino G. Landsbergis.

Ministro teigimu, Lietuva taip pat toliau sieks specialiojo tarptautinio tribunolo, kuris atitiktų Ukrainos lūkesčius patraukti atsakomybėn aukščiausią Rusijos ir Baltarusijos politinę ir karinę vadovybę, įkūrimo.

„Europos Taryba yra sukaupusi vertingą ekspertizę atsakomybės užtikrinimo klausimu. Tikimės produktyvių diskusijų šiuo klausimu taip vadinamos core grupės susitikime Vilniuje gegužės 10-ąją“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva savo pirmininkavimo metu taip pat ketina telkti paramą Baltarusijos ir kitų autokratinę priespaudą kenčiančių valstybių pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių gynėjams.

„Tai bus jau antrasis mūsų pirmininkavimas. Pirmasis vyko daugiau nei prieš 20 metų. Tikiu, kad savo pirmininkavimo metu galėsime pasiūlyti tvirtą ir principingą lyderystę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Europos Tarybos generalinė sekretorė Lietuvoje lankysis prieš gegužės 17 dieną prasidedantį Lietuvos pirmininkavimą ET Ministrų Komitetui.

Prezidentas: pirmininkaudama ET Lietuva dėmesį skirs Ukrainai

Lietuva, pirmininkaudama ET Ministrų Komitetui, dėmesį skirs Ukrainai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Išnaudosime visas mūsų pirmininkavimo Ministrų Komitetui suteiktas galimybes, kad palaikytume Ukrainą Europos Taryboje ir už jos ribų bei priartintume Rusiją prie visiškos atskaitomybės dienos“, – penktadienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Lietuvoje viešinčia ET generaline sekretore M. Pejčinovič Burič.

Anot prezidento, Rusijos pradėto karo Ukrainoje baigtis turės tiesioginių pasekmių visai taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos ateičiai, įskaitant ir Europos Tarybą.

Per susitikimą G. Nausėda taip pat pabrėžė, Lietuva yra pasirengusi eiti šias pareigas, prisidėti prie taikos ir demokratijos Europoje išsaugojimo ir stiprinimo.

„Šiandien didžiausia grėsmė Europos saugumui, taikai mūsų žemyne ir mūsų demokratinėms sistemoms yra Rusijos agresija prieš Ukrainą. Ukraina kovoja su Rusija mūšio lauke ir tarptautiniuose forumuose, tai daro mūsų visų vardu, todėl mūsų pareiga yra padaryti viską, kad palaikytume Ukrainą“, –  sakė prezidentas.

Pasak jo, ET pirmininkaujanti Lietuva skatins ir gins demokratines vertybes bei principus nuo agresijos ir autoritarizmo, įgyvendins Reikjaviko viršūnių susitikimo sprendimus.

Penktadienį M. Pejčinovič Burič taip pat susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska.