„Balsavau už patį geriausią kandidatą, už tą kandidatą, kuris nepataikauja visuomenei, nebijo pasakyti nuomonių ir sprendimų, kurie reikalingi visuomenei. Už tą žmogų, kuris dirba ne rinkimams, gražioms nuotraukoms ar feisbuko įrašams, bet valstybės interesams – (...) už Andrių Mazuronį, nenustebinsiu turbūt“, – trečiadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė A. Mazuronis.

Darbo partijos pirmininkas taip pat sako palaikęs referendumo formuluotę dėl galimybės įteisinti dvigubą pilietybę.

„Žmonės yra didžiausias mūsų valstybės turtas, turime dėti visas pastangas tam, kad bet kokį ryšį su tais žmonėmis išlaikyti. Esant galimybei ar pasikeitus jų gyvenimiškoms aplinkybėms, jie tikrai svarstytų kaip prioritetinį sprendimą grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Už tą žmogų, kuris dirba ne rinkimams, gražioms nuotraukoms ar feisbuko įrašams, bet valstybės interesams.

Jis nesiėmė prognozuoti, ar referendumas įvyks ir bus pasiektas geresnis rezultatas, nei 2019 metais.

„Kažkaip optimistiškai nusiteikęs, jaučiu ir ore pasikeitusį visuomenės požiūrį šiuo klausimu“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Politikas teigė nesigilinęs į referendumo klausimo formuluotę.

„Aš į esmę žiūriu, esmė svarbiausia. Kritikai prie formuluočių, prie procedūrų kabinėjasi. Reikia matyti esmę – išvykusiems žmonėms išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę“, – sakė A. Mazuronis.

Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, baigsis ketvirtadienį.

„Aš būsiu tas nemalonus prezidentas uraganas, kuris įnešiu tam tikrą sumaištį. Kai kurie prezidentai nemokėjo skaityti Konstitucijos, tai aš būsiu tas prezidentas, kuris padarysiu Konstituciją veikiančią. Mano tikslas, kad vidaus politikoje būtų pakankamai stiprus prezidentas“, – po balsavimo Lukiškių aikštėje trečiadienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

„Jei būsiu išrinktas prezidentu, Ingridos Šimonytės Vyriausybei nebus suteikta teisė dirbti iki naujo išrinkto Seimo kadencijos, bus formuojama nauja Vyriausybė, matyt, technokratų Vyriausybė keturiems mėnesiams. Bet šitas žmogus ir šita valdančioji dauguma negali toliau dirbti“, – pridūrė jis.

Pasak kandidato, jam svarbu, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose jo vadovaujama nauja partija „Nemuno aušra“ galėtų formuoti valdančiąją daugumą.

Aš būsiu tas nemalonus prezidentas uraganas, kuris įnešiu tam tikrą sumaištį.

„Jeigu taip Dievas lems, kad tapčiau prezidentu, gerai, kai turi premjerą, turi stiprią valdančiąją daugumą ir gali priimti sprendimus valstybės naudai“, – teigė R. Žemaitaitis.

Buvęs parlamentaras referendume dėl dvigubos pilietybės teigė balsavęs „už“, tačiau kritikavo jo organizatorius.

„Balsavau „taip“, nors jis (referendumas – BNS) yra blogas, formuluotė, kai dar dirbau Seimo nariu, sakiau, kad bus daug problemų. (...) Nepaisant to, mes turime žengti žingsnį. Bijau vieno dalyko, kad rezultatai bus blogesni nei 2019 metais, nes vangi reklama, vangus darbas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, baigsis ketvirtadienį.

„Balsavau labai nuoširdžiai ir atsakingai (...) už dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą. Rinkausi rimtą, atsakingą žmogų, valstybei reikia stabilumo“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Opoziciniai socialdemokratai dar vasarį nutarė nekelti savo kandidato ir rinkimuose remti dabartinį prezidentą.

Anot V. Blinkevičiūtės, per pirmąją savo kadenciją G. Nausėda aktyviai veikė saugumo ir užsienio politikoje.

„Pasirinkimas buvo pakankamai apgalvotas, pasvertas. Dar labai svarbu, kad prezidentą Lietuvos žmonės išrinktų iš pirmo turo“, – teigė politikė.

Socialdemokratų lyderė tikino, kad dalyvavo referendume ir pasisakė už galimybę išsaugoti pilietybę.

„Mes neturime atsiriboti nuo savo žmonių, kurie galbūt dėl įvairių aplinkybių gyvena kitur. Lietuvoje ir taip mažėja žmonių. (...) Labai svarbu, kad tas ryšys su Lietuva nenutrūktų, kad mes pasakytume, kad mes jų laukiame, kad mes jais tikime“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Bet visada reikia pažymėti „taip“ ir viskas bus gerai.

„Kai kam kilo neaiškumų (dėl klausimo formuluotės – BNS). Man asmeniškai nekilo, nes pripratus aš prie tos biurokratinės kalbos. (...) Bet visada reikia pažymėti „taip“ ir viskas bus gerai“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Lietuvoje tęsiamas balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikia dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį, baigsis ketvirtadienį.

26-ių atlikėjas, kurio tikrasis vardas Silverstras Beltė, pusfinalyje pasirodys trečiuoju numeriu.

Iš viso antradienio vakarą pirmajame šiais metais Švedijos mieste Malmėje organizuojamo dainų konkurso pusfinalyje pasirodys 15 atlikėjų, iš jų į šeštadienį vyksiantį finalą pateks dešimt.

Lažybininkai Lietuvos atstovui prognozuoja vietą finale – jų nuomone, 95 proc. tikimybė, kad Silvester Belt pasirodys šeštadienį.

Geresnius šansus, lažybininkų nuomone, į finalą iš pirmojo pusfinalio patekti turi tik Kroatijos ir Ukrainos atstovai.

Antrasis konkurso pusfinalis vyks ketvirtadienį, jame pasirodys Latvijos atstovas Dons su daina „Hollow“ ir Estijai šiemet atstovaujantys „5miinust & Puuluup“ su daina „(nendest) narkootikumidest ei tea me (küll) midagi“.

Finalas vyks šeštadienį, jame be 20 iš pusfinalių pateksiančių šalių taip pat dalyvaus vadinamasis „didysis penketas“ – Jungtinė Karalystė, Ispanija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir šeimininkė Švedija.

Konkurso pusfinaliuose balsuoti galės tik žiūrovai, finale – ir žiūrovai, ir kiekvienos šalies komisija.

Šiais metais lažybininkai, konkurso gerbėjai ir „Eurovizijos“ ekspertai neišskiria vieno aiškaus favorito.

Spėjama, kad daugiausiai šansų nugalėti konkurse turi Kroatijos atlikėjas Baby Lasagna su „Rim Tim Tagi Dim“, Šveicarija, kuriai atstovauja Nemo su daina „The Code“, Ukrainos atstovės alyona alyona & Jerry Heil su daina „Teresa & Maria“ ir Italijos atlikėja Angelina Mango bei jos daina „La noia“.

Teisę rengti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursą Švedijai pernai Liverpulyje iškovojo atlikėja Loreen su daina „Tatoo“.

Loreen tapo pirmąja moterimi atlikėja šį konkursą laimėjusia du kartus, o Švedijai tai buvo septintoji pergalė „Eurovizijoje“, ji pagal laimėjimų skaičių susilygino su Airija.

Lietuva pirmą kartą „Eurovizijoje“ dalyvavo prieš 30 metų, kai Ovidijus Vyšniauskas su daina „Lopšinė mylimai“ užėmė paskutinę vietą surinkęs nulį balų. Aukščiausias Lietuvos pasiekimas – šeštoji vieta 2006 metų konkurse, kurią laimėjo grupė „LT United“ su daina „We Are the Winners“.

Tuo metu politologas tvirtina, kad mažas Lietuvos delegacijos narių skaičius neturėtų reikšti, kad mūsų šalies europarlamentarai automatiškai yra pasyviausi.

Leidinys „Politico“ praėjusią savaitę pasidalino šios kadencijos EP statistika, kuri parodė, kad Lietuvos politikai rengdami teisės aktus buvo pasyviausi visame parlamente.

Vidutiniškai europarlamentarai iš Lietuvos kaip pagrindiniai pranešėjai per kadenciją parengė vidutiniškai 1,8 teisės akto, kaip vadinamieji šešėliniai pranešėjai – 2,8. Pagal abu kriterijus Lietuvos delegacijos nariai yra paskutiniai tarp visų EP narių.

EP komitetas skiria pranešėją, kad šis parengtų pranešimą dėl teisėkūros ar su biudžetu susijusių pasiūlymų, jie taip pat atsakingi už kompromisinių pakeitimų rengimą ir derybas su šešėliniais pranešėjais. Komitetuose patvirtinti pranešimai vėliau svarstomi ir dėl jų balsuojama plenariniame EP posėdyje.

Frakcijos kiekvienam pranešimui komitete paskiria po šešėlinį pranešėją, kad šis sektų pranešimo rengimo eigą ir derėtųsi dėl kompromisinių tekstų su pranešėju.

Pirmą kadenciją EP dirbantis socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad ši statistika neatspindi visų Lietuvos delegacijos narių darbo, dalis, anot jo, yra tikrai aktyvūs teisėkūros procese, buvo paskirti tiek pagrindiniais, tiek vadinamaisiais šešėliniais pranešėjais.

„Galiu pasidžiaugti ir savo kolege Vilija Blinkevičiūte, ir man tenka pristatyti teisės aktų. (...) Deja, kiti turbūt veikia kažką kita. Gal čia todėl susidaro toks apibendrinantis įspūdis, kai sudedam į vieną krūvą gerai dirbančius ir mažiau besireiškiančius“, – BNS sakė J. Olekas.

„Vidurkis neatspindi kiekvieno mūsų darbo Europos Parlamente“, – pridūrė jis.

Remiantis oficialaus EP puslapio duomenimis, socialdemokratas šią kadenciją aštuonis kartus buvo paskirtas šešėliniu pranešėju.

„Reikia žiūrėti kiekvieno EP nario veiklą, nes mes kiekvienas esame išrinktas asmeniškai, atstovaujam savo rinkėjams, savo politinei linijai“, – teigė J. Olekas.

Kuo mažesnė delegacija, tuo labiau matosi pasyvūs nariai

Antrą kadenciją EP dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius antrino J. Olekui ir teigė, kad išvestas Lietuvos vidurkis neparodo mūsų šalies europarlamentarų produktyvumo.

„Vidutinė temperatūra ligoninėje reikštų kai kam mirtį, o kai kam ir gyvenimą“, – BNS sakė P. Auštrevičius.

Liberalo teigimu, Lietuvos rezultatą mažina pasyvūs europarlamentarai.

„Nebuvo visi vienodai aktyvūs ar pasiryžę dirbti. Reikia pripažinti, statistika yra gana aiški. Manau, kad kone trečdalis mūsų nacionalinės delegacijos buvo menkai pastebimi, tai irgi nusmukdė bendrą reitingą“, – kalbėjo EP narys.

„Aišku viena – kuo mažesnė delegacija, tuo labiau matomas kiekvienas narys“, – pridūrė jis.

Visai nekeista, kad Lietuvos delegacija veteraniška, nes susiformavo toks požiūris.

Pasak jo, mažą pranešėjų iš Lietuvos skaičių paaiškina ir tai, kad šią kadenciją Lietuva neturėjo atstovų Biudžeto komitete.

„Kaip taisyklė, šis komitetas ruošia labai daug teisės aktų, jie dažniausiai techniniai“, – sakė P. Auštrevičius.

P. Auštrevičius šią kadenciją keturis kartus buvo pagrindinis pranešėjas ir aštuonis kartus buvo paskirtas šešėliniu pranešėju.

„Taip, mūsų delegacija nebuvo iš tų aktyviausiųjų, bet čia kiekvieno asmeninis pasiryžimas. Kažkodėl už juos rinkėjai balsavo, būtų gerai, kad jie ir paaiškintų rinkėjams, kaip jie išrinko tokius EP narius“, – sakė liberalas.

Politologas: maža delegacija nebūtinai reiškia mažą aktyvumą

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius BNS teigė, kad menką Lietuvos EP narių aktyvumą teisėkūros procese nereikėtų teisinti tik mažu šalies delegacijos narių skaičiumi.

„Mes nesame vienintelė šalis, kurios delegacija yra nedidelė. Tai, kad yra maža šalis ir mažai narių, nereiškia, kad turi būti ir aktyvumo metrikos nedidelės“, – sakė VPAI analitikas.

M. Baltrukevičius pastebėjo, kad mažą Lietuvos atstovų aktyvumą EP gali lemti ir susiklosčiusi tradicija, kad dalis politikų darbą Briuselyje supranta kaip „išankstinę politinę pensiją“, Lietuvos partijose vieta EP yra matoma kaip „prizas už ilgamečius nuopelnus“.

„Tada išsiunčiame žmones, kurie neturi daug energijos ir motyvacijos užsiimti dideliais politiniais žygiais“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, kalbant apie EP narių aktyvumą, reikėtų atsižvelgti ir į atlyginimo veiksnį.

„Jeigu mes žiūrėtume į Vakarų Europos šalis, rastume tikrai ne vieną šalį, kur atotrūkis tarp algos nacionaliniame parlamente ir algos EP nebūtų toks dramatiškai didelis, (...) ten kitaip veikia dalykai ir ne vienoje Vakarų Europos šalyje EP yra tam tikras politikos pradžiamokslis, kur politikai eina prieš rimčiau keldami koją į nacionalinę politiką. Lietuvoje situacija kiek kitokia“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

„Visai nekeista, kad Lietuvos delegacija veteraniška, nes susiformavo toks požiūris“, – pridūrė jis.

Anot jo, ir Lietuvoje pasitaiko išimčių: konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pirmiau buvo išrinkti į EP, o tik vėliau žengė į nacionalinę politiką ir pateko į Seimą.

„Žinoma, jaunas EP narys nebūtinai yra aktyvus EP narys“, – sakė M. Baltrukevičius.

Visgi, VPAI analitiko teigimu, vien tik teisėkūra nėra vienintelė EP narių veikla, pagal kurią galima vertinti politikų aktyvumą..

Jis pateikė konservatorės Rasos Juknevičienės pavyzdį. Nors politikė šią kadenciją tik po kartą buvo paskirta pagrindine ir šešėline pranešėja, ji užima aukštas pareigas ir yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininko pavaduotoja.

„Reikia suprasti, kad frakcija yra didelis mechanizmas, tai gali atimti daug laiko, kurio nelieka kitoms iniciatyvoms“, – teigė M. Baltrukevičius.

Remiantis oficialiu EP puslapiu, iš Lietuvos europarlamentarų P. Auštrevičius buvo daugiausiai kartų atsakingo komiteto paskirtas pagrindiniu pranešėju, J. Olekas – šešėliniu. Šioje srityje aktyvus ir „valstietis“ Bronis Ropė, kurį šešėliniu pranešėju šią kadenciją paskyrė šešis kartus.

Tuo metu konservatoriaus Liudo Mažylio ir buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho per šią kadenciją komitetai nė karto nepaskyrė nei pagrindiniais, nei šešėliniais pranešėjais.

2019–2024 metais Lietuvai atstovavo vienuolika europarlamentarų.

EP rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 dieną, per juos bus renkama tiek pat europarlamentarų, kaip ir prieš penkerius metus – vienuolika.

Gairėse išskirtas politinis bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant saugumo ir gynybos klausimams, ekonominiai ryšiai, švelniajai galiai priskirtinos bendradarbiavimo sritys, tokios kaip ryšiai su lietuvių bendruomene, akademiniais centrais, žydų organizacijomis, kultūra ir sportas.

Strateginėse gairėse teigiama, kad JAV vis daugiau dėmesio skirs Kinijai, o Vašingtono dėmesys Europai neišvengiamai mažės.

„Mūsų žemyno šalys pajus vis didesnį spaudimą prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. Neatmestina, kad JAV, pragmatiškai vertindamos, ar kiekviena šalis pakankamai prisideda prie kolektyvinio saugumo, pastūmės į šalį iki šiol prioritetiniu ramsčiu laikytą sąjungininkų vienybę“, – teigiama gairėse.

„Todėl reikia jau dabar identifikuoti, ką turi rinktis ir kokių veiksmų privalo imtis Lietuva“, – priduria gairių autoriai.

Strategijoje išskirta 50 siūlymų ir rekomendacijų, kaip Lietuva galėtų sustiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

Dokumente numatyta siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo Lietuvoje, savo ruožtu Valstijose šią savaitę viešėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas skelbė jau išgirdęs tokį JAV pareigūnų pažadą.

Taip pat ketinama užtikrinti labai geras pratybų sąlygas, apgyvendinimo ir treniruočių infrastruktūrą, gerinti karinio judumo sąlygas.

Numatyta siekti, kad Lietuvos išlaidų gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė išraiška nuosekliai artėtų prie JAV skiriamo finansavimo gynybai lygio – pernai JAV gynybai skyrė 3.49 proc. BVP.

Mūsų žemyno šalys pajus vis didesnį spaudimą prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.

Strategijoje užsibrėžiama didinti ir ginkluotės įsigijimus iš JAV, taip pat inicijuoti JAV, Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimo „2+1“ formatą sąjungininkų pajėgų dislokavimo Lietuvoje klausimais.

„Tokia darbinė priemonė pagerintų partnerių planų ir veiksmų koordinaciją, sustiprintų glaudų JAV, Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimą“, – rašoma strategijos gairėse.

Lietuva taip pat ketina plėsti bendradarbiavimo su JAV Kongreso komitetų ir kitų parlamentinių grupių bei frakcijų tinklą, didinti Lietuvos iniciatyva organizuojamų JAV Kongreso narių ir jų patarėjų vizitų į Lietuvą skaičių iki bent trijų per metus, siekiant didinti Lietuvos įtaką JAV sprendimų priėmėjams, plėsti jų žinias ir dėmesį Lietuvai aktualiems klausimams.

Strategijoje taip pat numatyta plėtoti kontaktus su jaunąja amerikiečių politikų karta, kuriai, anot gairių autorių, „Šaltojo karo patirtis ir transatlantinio ryšio svarba nebėra tiesiogiai išgyventa ir emociškai paveiki tema“.

Numatytas ir glaudesnis bendradarbiavimas su atskiromis valstijomis, atsižvelgiant į Lietuvai prioritetines sritis, pavyzdžiui, biotechnologijų srityje su Masačusetsu, energetikoje – su Teksasu.

Strategijoje numatytas ir siekis, kad Lietuvoje įsikurtų JAV politinių analitinių centrų padaliniai, taip pat padėti pagrindus Lietuvoje steigiamam JAV studijų centrui, kuris vykdytų JAV politinių procesų analizę, megztų ir palaikytų ryšius su partneriais Jungtinėse Valstijose, sistemintų informaciją apie JAV politinius procesus.

Numatoma skatinti JAV investicijų ir verslo plėtrą Lietuvoje, siekti, kad į Lietuvą ateitų didžiosios JAV įmonės, ypač iš gyvybės mokslų, informacinių ryšių technologijų ir pažangiosios inžinerijos sektorių.

„JAV įmonių, užimančių pirmaujančias pozicijas šiose šakose, atėjimas prisidėtų prie pažangių technologijų vystymo ir aukštos pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimo, o JAV ekonominių interesų Lietuvoje plėtra – prie didesnio JAV sprendimų priėmėjų dėmesio mūsų saugumui ir prioritetams“, – rašoma strategijoje.

Taip pat ketinama stiprinti ryšius su amerikiečių žiniasklaida. Numatyta paskirti Lietuvos ambasadoje vien už komunikaciją ir santykius su žiniasklaida atsakingą asmenį, reguliariai palaikyti ryšius su žurnalistais, kviesti juos formaliems ir neformaliems pokalbiams, skirti prioritetą Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų interviu didžiausią auditoriją turintiems tinklams – CNN, „Fox News“, NBC, ABC, CBS, plėtoti kontaktus su konservatyvesnę auditoriją turinčiais tinklais

Kaip teigiama BNS atsiųstame URM komentare, dokumentas numato dabartinio glaudaus Lietuvos bendradarbiavimo su JAV tęstinumą.

„Dalis strateginėse gairėse siūlomų veiksmų yra įgyvendinami jau dabar, tačiau strateginės gairės taip pat apima naujas priemones, kuriomis siekiama visapusiškai sustiprinti tradicinius draugiškus santykius su mūsų viena svarbiausių strateginių partnerių užsienio ir saugumo politikos, ekonomikos, investicijų, mokslo ir technologijų, kultūros ir kitose svarbiose srityse“, – teigia ministerijos atstovais.

Jų teigimu, šiais metais planuojama atnaujinti Užsienio reikalų ministro įsakymu patvirtintą 2022‒2024 metų Lietuvos interesų santykiuose su JAV stiprinimo priemonių sąrašą, suformuluojant atitinkamas priemones 2025-2026 metų laikotarpiui.

Pasak ministerijos, dėl pritarimo gairių projektui bus sprendžiama artimiausiame Vyriausybės pasitarime.

Taip ji kalbėjo parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip po nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo išvengus draudimo dešimt metų būti renkamam.

„Galima būtų svarstyti apie šios tvarkos keitimą, tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją ir tai pareikalautų plačios diskusijos įtraukiant ne tik Seimo narius, bet ir konstitucinės teisės žinovus“, – BNS atsiųstame komentare teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad pati tokio Konstitucijos pakeitimo inicijuoti neketina, nes problema kyla dėl pavienių Seimo narių ir pasitaiko labai retai.

„Ši kadencija yra išskirtinė, kuomet net du Seimo nariai Konstitucinio Teismo pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją. O turint galvoje, kad informacija apie tai, kad asmuo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, yra vieša ir rinkėjams iš anksto žinoma, kaip ir asmens sprendimas išvengti sankcijos – draudimo kandidatuoti – būčiau linkusi pasitikėti rinkėjų išmintimi“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

KT praėjusią savaitę konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi šią savaitę atsisakė Seimo nario mandato.

Tuo metu dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos tvarką.

Kaip teigia pataisas teikianti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), pakeitus Sporto įstatymą būtų įtvirtinta nauja tvarka, pagal kurią sporto šakų federacijos valstybės biudžeto lėšas galėtų gauti tiek aukšto meistriškumo sportui, tiek naujai priemonei – sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui per fizinį aktyvumą.

Ministerijos nuomone, tai sudarys galimybę federacijoms atrasti ir pritraukti į sportą vaikų.

Kartu siūloma įsteigti atskiras klases bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems sportininkams, sudarant galimybes jiems siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.

Taip pat siūloma sudaryti teisines galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir 18–23 metų sportuojančius jaunuolius.

Įstatyme taip pat numatytas sportininkų teisių atstovo įtvirtinimas.

Taip pat siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų.

Pagal projektą, valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises, pavyzdžiui, nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais, bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą, pavyzdžiui, diskriminacijos, priekabiavimo atvejais.

Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai (NST) – siūloma papildomai pavesti NST svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais.

Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui, siekiama sudaryti galimybes finansuoti skėtines sporto organizacijas.

Ministerijos teigimu, su sporto bendruomene sutarus, pokyčiai įsigaliotų jau pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, nuo 2025-ųjų.

Vyriausybei patvirtinus Sporto įstatymo projektą, jis bus teikiamas Seimui.

Antruosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje ketvirtadienį kandidatai diskutavo gynybos politikos klausimais.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pritaria visuotinio šaukimo reformai.

„Tačiau tai turi būti įgyvendinta protingai“, – kalbėjo dabartinis šalies vadovas.

Pasak jo, dabar galiojanti šauktinių atrankos sistema kelia klausimų dėl skaidrumo.

„Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums visuotinio šaukimo būdu suformuoti pakankamą šauktinių skaičių, o tai turėtų automatiškai teigiamos įtakos aktyviajam mūsų kariuomenės rezervui“, – sakė G. Nausėda.

„Negalime turėti pakankamo rezervo, jei mes nepasitelkiame per visuotinį šaukimą mūsų jaunųjų“, – pridūrė jis.

Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą.

Prezidento nuomone, reikėtų šaukti 18–22 metų amžiaus jaunuolius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose iškelta premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad priimti didesnį šauktinių skaičių dabartinės infrastruktūros nepakanka.

„Tačiau tai ne motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie turėtų mokyti šauktinius, paskui ir rezervą nuolat atnaujinti įgūdžius“, – teigė I. Šimonytė.

Konservatorių kandidatės teigimu, visuotinis šaukimas yra viena iš esminių visuotinės gynybos principo sudėtinių dalių.

„Kad mes turime kuo daugiau žmonių, kurie yra pasirengę ginti tėvynę esant reikalui. Dėl to visuotiniam šaukimui be jokios abejonės pritariu“, – sakė I. Šimonytė.

„Jo įgyvendinimas įmanomas tik etapais, tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi ir tais etapais reikia judėti į priekį“, – pridūrė ji.

Tarnauti galėtų ir fiziškai nepasirengę

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sakė, kad visuotinis šaukimas yra svarbus elementas visuomenės stiprinimui.

„Turime suteikti jaunuoliams tiek tos patirties, kad jie išeitų labiau pasitikintys, tikri patriotai, pasirengę į rezervą“, – teigė G. Jeglinskas.

Visgi jis pagrindine užduotimi mato profesionalių karių pritraukimą į kuriamą diviziją.

G. Jeglinsko nuomone, svarbu gerinti socialines garantijas profesionaliems kariams.

„Tada atsiranda galimybės didinti ir šaukimą. (...) Su divizija mes galėsime išspręsti ir šaukimą, bet svarbiausia yra įgalinti mūsų karius, pasirūpinkime mūsų kariais, kurie yra pagrindinis kariuomenės svertas“, – kalbėjo kandidatas.

Laisvės partijos iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad visi piliečiai „turi karo prievolę“.

„Mes prie to tikro visuotinumo prieisime, jei mes rimtai užsibrėžę, su atitinkamu finansavimu, sukursime nacionalinę diviziją“, – sakė D. Žalimas.

Jis teigė, kad visuotinio šaukimo atveju būtų galima pritaikyti ir netinkamo fizinio parengimo jaunuolių žinias.

„Galbūt pagal fizinį parengimą netinka, bet gal intelektines žinias tinka“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.

Kelia klausimus dėl finansų

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad nepritaria visuotiniam šaukimui, nes šalyje nėra pakankamai infrastruktūros išaugusiam šauktinių skaičiui, o visuotinis šaukimas pareikalautų daug papildomo finansavimo.

A. Mazuronio teigimu, šešių mėnesių tarnyba yra per trumpas laiko tarpas jaunuoliui įgyti bazinius karinius įgūdžius.

„Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

A. Mazuronio nuomone, finansavimą, kuris būtų skiriamas visuotinio šaukimo įgyvendinimui, būtų galima investuoti į oro gynybos sistemas, priešlaivines gynybos sistemas, dronų pajėgumus.

„Investavus pinigus tai duotų grąžą pakankamai greitai ir daug didesnę, nei duotų visuotinis privalomas šaukimas“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Savarankiškai išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus teigia, kad visuotinis šaukimas neišsprendžia Lietuvos saugumo ir gynybos problemų.

„Reikalinga diplomatija, kad jokio karo nebūtų“, – kalbėjo E. Vaitkus.

Pasak jo, Lietuvoje nebus pakankamo skaičiaus karių, kurie apsaugotų šalį.

„Tegu milijonas karių būna Lietuvoje, jie neapsaugos Lietuvos“, – sakė kandidatas.

Siūlo į gynybą įtraukti medžiotojus

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, buvęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė susilaikantis nuo palaikymo visuotiniam šaukimui.

„Neatsakoma, kiek tai mums kainuos, neatsakoma, kokią mes turėsime naudą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo nuomone, į visuotinę gynybą reikėtų aktyviau įtraukti medžiotojus, pasienio pareigūnus, gaisrininkus.

„Mūsų medžiotojai yra geriausiai ginkluota visuomenės grupė, turinti pačią moderniausią techniką“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė teigė, kad visuotiniam šaukimui nepritaria dėl ribotų šalies finansinių resursų. Kandidato teigimu, šiuo metu reikia investuoti į profesionalios kariuomenės parengimą.

„Mes turėtume skubiai rengti savo kariuomenę, kad ji spėtų momentiškai, skubiai sureaguoti, jei atsitiktų kažkokia nelaimė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Kandidato nuomone, reikėtų taikyti mažiau ribojimų įsigyti ginklus, kad daugiau gyventojų galėtų įsitraukti į visuotinę gynybą.

„Bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais, kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir kiekvienas gali apginti valstybę, jei atsitiktų tokia nelaimė“, – sakė I. Vėgėlė.

Kaip alternatyvą visuotiniam šaukimui I. Vėgėlė siūlo visuotinius karinio rengimo kursus.

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.