G. Landsbergis: VSD nurodymu URM pradėjo tyrimą dėl informacijos paviešinimo | kl.lt

G. LANDSBERGIS: VSD NURODYMU URM PRADĖJO TYRIMĄ DĖL INFORMACIJOS PAVIEŠINIMO

Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymu Užsienio reikalų ministerija (URM) pradėjo tarnybinį tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.

Apie tai žurnalistus pirmadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„(...) esame įpareigoti Valstybės saugumo departamento pradėti tyrimą, esame tyrimą pradėję dėl pavardžių paviešinimo, kokiu būdu pavardės atsiranda viešumoje“, – sakė jis.

Ministro teigimu, derinamų ambasadorių kandidatūrų paskelbimas viešai kenkia ne tik valstybei, bet ir tiems žmonėms.

„Tai kenkia tiems žmonėms. Jų pavardžių išviešinimai, pasakymai, kad čia viešas svarstymas, tiems žmonėms kenkia. Vėliau tie žmonės prašo neminėti, nenori dalyvauti konkursuose, kai kurie šneka apie išėjimą iš sistemos, nes nenori tapti pingpongo kamuoliu tarp galbūt nesutariančių politikų“, – tvirtino G. Landsbergis.

Jis pabrėžė pats kandidatų į ambasadorius pavardžių neminėjęs.

Pasak ministro, atliekant tyrimą institucijoms išsiųsti užklausimai, vyksta ir vidiniai patikrinimai URM.

Pastaruoju metu viešai minėtos kelių diplomatų pavardės, kurie svarstyti kaip galimi Lietuvos ambasadoriai Lenkijoje.

G. Landsbergis yra netiesiogiai patvirtinęs, kad prezidento Gitano Nausėdos atmestas kandidatas buvo didelę patirtį turintis diplomatas Giedrius Puodžiūnas. Pats prezidentas įvardino ir kai kuriuos kitus diplomatus, dalyvavusius konkurse.

„Sutarėme su Užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu, kad tuo tikslu organizuosime konkursą, konkurse dalyvavo žmonės ir aš galiu paminėti jų pavardes. Tai yra mūsų patyrę diplomatai Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas, galbūt dalyvavo ir daugiau, nežinau. Dėl konkurso buvo tarytum apsimesta, kad nieko neįvyko ir jokių papildomų kandidatų neatsirado“, – naujienų portalui „tv3“ gruodį kalbėjo prezidentas.

Vėliau tie žmonės prašo neminėti, nenori dalyvauti konkursuose, kai kurie šneka apie išėjimą iš sistemos, nes nenori tapti pingpongo kamuoliu tarp galbūt nesutariančių politikų.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad ambasadoriaus Lenkijoje kandidatūrą G. Nausėdai pateikė dar 2022 metų rudenį, tačiau ji esą netikusi, o pats valstybės vadovas savo kandidatų nenurodė.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Būsimojo ambasadoriaus pavardės paprastai paviešinama tik kai kandidatūrą ruošiasi svarstyti Ministrų kabinetas. Iki tol ji būna suderinta su URM, prezidentu, Seimo URK, priimančiąja šalimi.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Durnelis

Nerimsta

kada

kada paviesinsite kgb agentus?

pats save tirs?

VSD turėtų pati tirti anūko ministeriją, kaip tokie antivalstybininkai albinai sužino viską apie paskyrimus ir kitą konfidencialią info apie ministerijos veiklą
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS