G. Nausėda: akivaizdu, jog karas Ukrainoje Rusijai nėra sėkmingas | kl.lt

G. NAUSĖDA: AKIVAIZDU, JOG KARAS UKRAINOJE RUSIJAI NĖRA SĖKMINGAS

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Būtų „didžiausia Europos klaida“

Interviu Didžiosios Britanijos televizijai „Sky news“ penktadienį jis taip pat pabrėžė, kad net ir pasibaigus Rusijos karui prieš Ukrainą, grįžti prie energetinės partnerystės su Rusija būtų „didžiausia Europos klaida“.

„Manau, jos (šalys kaip Vokietija – BNS) kol kas nėra pasiruošusios stabdyti pirkimų tuoj pat, tačiau jos imasi reikiamų žingsnių. Aš esu gerai informuotas apie būtinus žingsnius ir planus sumažinti šią priklausomybę“, – sakė G. Nausėda.

„Ir mes kalbame apie itin trumpą laiką, kai mūsų partneriai, kitos ES valstybės, bus pasiruošę stabdyti pirkimus“, – pridūrė jis.

„Bet taip pat svarbu užtikrinti, kad pirkimai nebūtų tęsiami pasibaigus karui Ukrainoje. Priešingu atveju, jei jos grįš prie įprastų santykių po karo, manau, tai būtų didžiausia Europos klaida šiame kontekste“, – pabrėžė G. Nausėda.

Bet taip pat svarbu užtikrinti, kad pirkimai nebūtų tęsiami pasibaigus karui Ukrainoje. Priešingu atveju, jei jos grįš prie įprastų santykių po karo, manau, tai būtų didžiausia Europos klaida šiame kontekste.

Prezidentas teigė, jog kai kurios valstybės greičiausiai „per ilgai turėjo iliuzijų dėl Rusijos, kaip ilgalaikės partnerės“.

„Ir dabar jos turi sumokėti šią kainą“, – kalbėjo jis.

Jis pripažino, kad ši praktika, kai dalis ES valstybių daugiau nei mėnesį tebesitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą perka dujas yra „politiškai nepriimtina“, todėl būtina sutarti „dėl labai aiškaus grafiko ES lygmeniu, kad priimtumėme reikiamus sprendimus siekiant sumažinti šią priklausomybę“

„Tai įmanoma, ir įmanoma padaryti per pakankamai trumpą laiką“, – patikino jis.

Kalbėdamas apie karo Ukrainoje eigą, G. Nausėda pabrėžė, jog Vakarai šiuo metu privalo remti Kyjivą visomis priemonėmis ir stabdyti „Putino ilgalaikę strategiją Ukrainoje“, priešingu atveju bus „ir antras, ir trečias taikinys“.

Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis ketvirtadienį patikino, jog ES planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo.

Pasak jo, trumpalaikiame plane numatyta aprūpinti bloko dujų saugyklas pakankamomis dujų atsargomis artėjančiai žiemai, o valstybės narės bus raginamos savanoriškai dalyvauti bendruose ES dujų pirkimuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti.

Vakarai tikina, kad mokėjimus ir toliau vykdys eurais bei doleriais, kaip numato sutartys.

Akivaizdu, jog karas Ukrainoje Rusijai nėra sėkmingas

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje, prezidentas G. Nausėda teigia, kad akivaizdu, jog Kremliaus strategija nėra sėkminga.

„Manau, kad akivaizdu, jog karas Ukrainoje Rusijai nėra sėkmingas. Ukrainos žemės galimai laukia labai ilgas pozicinis karas. Bet net ir išsipildžius tokiam scenarijui, matome, kiek daug karo aukų turime – iš Ukrainos jau pabėgo 4,1 mln. žmonių, vien Lietuvoje jų turime 40 tūkst. Taigi, žmonės kenčia ir turime Ukrainai suteikti visą būtiną ekonominę, politinę ir karinę paramą, kad karas liautųsi“, – penktadienį interviu „Sky News“ teigė šalies vadovas.

Manau, kad akivaizdu, jog karas Ukrainoje Rusijai nėra sėkmingas. Ukrainos žemės galimai laukia labai ilgas pozicinis karas.

„Ši ilgalaikė Putino strategija privalo būti sustabdyta pirmajame etape – Ukrainoje. Jei nebus, jis pasirinks antrą, trečią taikinį ir niekas nežino, kas bus kitas. Dėl šios priežasties mes labai uoliai prašome ne tik teikti karinę paramą Ukrainai, bet ir stiprinti rytinį NATO flangą, kurio dalis esame. Ir jau girdime teigiamų ženklų iš savo sąjungininkų NATO, kad papildomos karinės pajėgos bus dislokuotos. Dėl to jaučiamės saugiau ir atliekame savo namų darbus, ir ruošiamės naujam šio konflikto etapui“, – pridūrė G. Nausėda.

ELTA primena, kad vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,1 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 42 tūkst. Tai penktadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Lietuvoje, naujausiais duomenimis, užregistruoti beveik 40 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Gairės: Gitanas Nausėda, interviu, rusiškos dujos, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS