Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sekmadienį vykusiame Baltarusijos referendume neva priimtas Konstitucijos pataisas, leidžiančias nuolat dislokuoti Rusijos karius ir branduolinius ginklus Minske, reikėtų vertinti kaip rimtą įspėjimą Lietuvos saugumui.

„Po vykusio vadinamojo referendumo turime Konstitucijos pataisą, leidžiančią dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijose. Ir tai yra labai rimtas įspėjimas mūsų saugumui“, – antradienį interviu CNN teigė G. Nausėda.

Prezidentas akcentuoja, kad Minskas remia Maskvos karo veiksmus, todėl Baltarusijos grėsmės turėtų būti vertinamos rimtai.

„Deja, nuo 2020 m. po Baltarusijos prezidento rinkimų Baltarusija nebėra nepriklausoma valstybė. Dabar mes kalbame apie Baltarusiją kaip Rusijos Federacijos guberniją. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų kariniai NATO pajėgumai buvo sustiprinti. Baltarusijos teritorija gali būti naudojama kaip vieta dislokuoti Rusijos karius, galinčius pradėti karines operacijas tiek prieš Ukrainą, tiek prieš kitas valstybes, įskaitant ir Lietuvą“, – pridūrė jis.

Baltarusijos teritorija gali būti naudojama kaip vieta dislokuoti Rusijos karius, galinčius pradėti karines operacijas tiek prieš Ukrainą, tiek prieš kitas valstybes, įskaitant ir Lietuvą.

ELTA primena, kad sekmadienį Baltarusijoje vyko referendumas, per kurį, pagal skelbiamus rezultatus, baltarusiai balsavo už leidimą šaliai nuolat laikyti branduolinius ginklus ir Rusijos pajėgas. Tai dalis Konstitucijos reformų paketo, kuriuo taip pat pratęstas Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymas.

Referendumas vyko tuo metu, kai Baltarusijos kaimynė Ukraina yra puolama Rusijos karių ir laukta Maskvos ir Kijevo delegacijų susitikimo deryboms prie Baltarusijos sienos.

Tikisi, kad sankcijos Rusijai sukels judėjimus

G. Nausėda įsitikinęs, kad dar iki karinės agresijos Ukrainoje Kremliui pritaikytos sankcijos nebuvo itin veiksmingos, tačiau dabar situacija pasikeitusi. Šalies vadovas tikisi, kad naujieji ribojimai paveiks ne tik turtingiausius šalies žmones, bet ir eilinius gyventojus, kurie sukurtų spaudimą dėl pokyčių Rusijoje.

„Tikiuosi, kad sankcijos lems papildomus judėjimus, kylančius iš visuomenės, jog situacija Rusijoje turi keistis, kadangi jų žmonės kentės. Kalbu ne tik apie oligarchus, kalbu ir apie vidurinę klasę“, – CNN teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, sankcijų efektas jau yra juntamas.

„Kalbame apie BVP kritimą, Rusijos rublio kurso kritimą, valstybės rezervų mažėjimą. Visos šios problemos šį kartą yra labai skausmingos, ir Rusijos Federacija turės sumokėti kainą“, – tvirtino G. Nausėda.

Kalbame apie BVP kritimą, Rusijos rublio kurso kritimą, valstybės rezervų mažėjimą. Visos šios problemos šį kartą yra labai skausmingos, ir Rusijos Federacija turės sumokėti kainą.

ELTA primena, kad pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos centriniam bankui ir aviacijai.

Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, bankų veiklos apribojimai apima draudimą vykdyti sandorius su šia Rusijos finansų institucija.

Siekiant blokuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas banko turtas ES.

Vos prasidėjus valiutų prekybai pirmadienį, Rusijos valiutos vertė nukrito iki istorinių žemumų – 100,96 rublio už JAV dolerį, lyginant su 83,5 rublio trečiadienį – dieną prieš Maskvos sprendimą pradėti karinę agresiją Ukrainoje. Rublio kaina euro atžvilgiu nukrito iki 113,52, lyginant su 93,5 iki karinės invazijos.

Reaguojant į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc.

Centrinis bankas pirmadienio rytą taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.