P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

G. NAUSĖDA PARAGINO IEŠKOTI PRIELAIDŲ NAUJAM VALSTYBĖS ŠUOLIUI

2020-05-14 10:37
Benas Brunalas, ELTA

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime susirinkusius paragino, užuot skendus nesutarimuose, semtis įkvėpimo iš prieš šimtmetį atlikto Steigiamojo Seimo narių darbo ir taip ieškoti būtiniausių, valstybės pažangą ir tvarką užtikrinančių sprendimų.

„Šiandien, ieškodami prielaidų naujam kokybiniam valstybės šuoliui į priekį, mes galime ir turime semtis įkvėpimo iš Steigiamojo Seimo narių. Užuot paskendę nesutarimuose, ieškokime Lietuvai reikalingų sprendimų. Nežinios ir abejonių akimirkomis dažniau remkimės pasakojimais, kaip iš Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų chaoso buvo lipdoma nauja, kokybiškai pranašesnė tvarka“, – ketvirtadienį dalyvaudamas parlamente vykusiame Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio šventiniame minėjime teigė prezidentas.

Iššūkiai dėl viruso nublanksta

G. Nausėda savo kalboje atkreipė dėmesį ir į situaciją šalyje, susiklosčiusią dėl koronaviruso pandemijos. Pasak jo, šiuo metu kiekvienas viešas susibūrimas pandemijos akivaizdoje įgauna ypatingos reikšmės, o Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos prieš šimtą metų ištartas kreipinys į demokratiškai išrinkto Steigiamojo Seimo narius – „Sveiki susirinkę“ – vėl skamba aktualiai.

Visgi šalies vadovas akcentavo, kad nors šiuo metu valstybei tenkantys išbandymai ir kelia susirūpinimą, tačiau, pasak jo, koronaviruso keliamos grėsmės nublanksta prieš tuos iššūkius, su kuriais susidūrė valstybės kūrėjai prieš šimtmetį.

„Gerbiamieji, neapsigaukime – prieš šimtą metų įsipareigoti demokratijai reiškė užimti drąsią poziciją“, – teigė šalies vadovas.

Gerbiamieji, neapsigaukime – prieš šimtą metų įsipareigoti demokratijai reiškė užimti drąsią poziciją.

„Mūsų valstybei tenkantys išbandymai kelia susirūpinimą, tačiau ir jie nublanksta prieš tas ypatingas sąlygas, kuriomis prieš šimtą metų teko veikti nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjams. Jie statė valstybę, spaudžiami karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų. Mes šiandien turime įveikti vieną pandemiją“, – kalbėjo prezidentas, pabrėždamas, kad tuomet Steigiamojo Seimo posėdžio dalyviai jautė prisilietę prie istorija tapsiančio įvykio.

„Nieko nuostabaus, kad pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio dalyviai jautė tapę istorinio įvykio liudininkais. Prezidentas Antanas Smetona, grąžindamas įgaliojimus Tautos išrinktiems atstovams, kalbėjo apie tai, kad „tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą“, – pridūrė prezidentas.

Galiausiai G. Nausėda akcentavo, kad prieš šimtmetį Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas ne tik išreiškė tuometinę Lietuvos žmonių valią, bet ir tapo įkvėpimu tolimesnėms kartoms išlaikant bei atkuriant valstybės nepriklausomybę.

„Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai. Į šoną buvo atidėtos ankstesnės abejonės dėl valstybės santvarkos, galimų sąjunginių ryšių su kitomis valstybėmis, teritorijos, į kurią ji galėtų pretenduoti. Nuo Gegužės 15-osios Lietuva jau tvirtai žinojo, kas ji yra ir kuo norėtų likti ateityje.

Šiandien galime pagrįstai didžiuotis, kad Tauta atsiliepė į Valstybės Kūrėjų kvietimą, kai to labiausiai reikėjo, ir išreiškė savo valią pirmuosiuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Sutelkę valdžią Steigiamojo Seimo narių rankose, Lietuvos žmonės parodė tikėjimą demokratine ateitimi“, – Seime kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį parlamente minimas Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetis. 1920 m. gegužės 15 d. į pirmąjį posėdį susirinko demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas. Jis įvykdė Vasario 16-osios Akto signatarų valią ir užbaigė jų darbą – vienbalsiai paskelbė esant atstatytą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši Steigiamojo Seimo deklaracija vykdoma ir šiandien. Ji yra vienas iš Kovo 11-osios Akto pamatų.