Gyventojų nuotaikos artėjant prezidento rinkimams: ką norėtų matyti šiame poste? | kl.lt

GYVENTOJŲ NUOTAIKOS ARTĖJANT PREZIDENTO RINKIMAMS: KĄ NORĖTŲ MATYTI ŠIAME POSTE?

Kaip rodo šių metų pavasario viduryje atliktos apklausos, per pastarąjį pusmetį Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl 2024 m. gegužę vyksiančių prezidento rinkimų reikšmingai nepasikeitė.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje dalyvavę respondentai dažniausiai vardina tas pačias pavardes, kurios buvo nurodytos ir 2021 m. rudenį, teiraujantis, ką gyventojai norėtų matyti Lietuvos prezidentu po artimiausių šalies vadovo rinkimų.

Prieš pusmetį (2021 m. spalio 15–lapkričio 5 dienomis) vykdytoje analogiškoje apklausoje dalyvavę respondentai nurodė 53 pavardes, kurios, jų manymu, po kelerių metų galėtų atsidurti kandidatų į prezidentus sąraše.

Šių metų balandžio 13 – 28 dienomis vykusių apklausų duomenimis, įvardinti 47 prezidento poste matyti geidaujami asmenys. Nors lyginant su ankstesne apklausa nurodytų pavardžių skaičius mažesnis, gyventojų, kurie apskritai nurodė bent kokio politiko pavardę, atsirado daugiau.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Lyderiu apklausoje išlieka dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jį dar vieną kadenciją prezidento poste norėtų matyti 20,4 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Tai 3,5 procentinio punkto daugiau nei kad buvo praėjusių metų rudenį (16,9 proc.). Tarp dažniausiai įvardintų asmenybių ir partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis ekspremjeras Saulius Skvernelis. Tai kad 2019 m. „valstiečių“ į prezidentus keltas politikas pabandytų laimę dar kartą panoro 9,7 proc. apklaustųjų. Prieš pusmetį tokių buvo 8,1 proc.

Lyginant su rudenį atlikta apklausa, šių metų pavasarį beveik 3 procentiniais punktais (2,7 proc.) daugiau gyventojų, kurie norėtų, kad į Prezidentūrą grįžtų dvi kadencijas šaliai jau vadovavusi Dalia Grybauskaitė. Balandį  9,1 proc. gyventojų teigė, kad savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų būtent už D. Grybauskaitę, pusmečiu anksčiau tokių buvo 6,4 proc.

Tarp dažniausiai minėtų asmenybių ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidento rinkimuose 2019 m. G. Nausėdai nusileidusią I. Šimonytę šalies vadovo poste norėtų matyti 7,2 proc. gyventojų (2021 m. rudenį tokios nuomonės buvo 5,5 proc.).

Penketuką užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Kaip ir prieš pusmetį, ją vadovaujančią valstybei norėtų matyti 5,9 proc. gyventojų.

Į prezidento pareigose norimų matyti politikų dešimtuką pateko ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (balandį jį prezidento poste norėjo matyti 2,4 proc., o 2021 m. rudenį – 1,5 proc.).Tarp dažniau minėtų ir Konstituciją sulaužiusio Rolando Pakso pavardė. Kad jis dar kartą pabandytų būti prezidentu panoro 2,3 proc. respondentų (pusmečiu anksčiau – 1,1 proc.). Toliau dešimtuke parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (2 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (1,6 proc.) ir konservatoriams vadovaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (1,5 proc.).

Bent jau po 1 proc. gyventojų nurodė, kad prezidento pareigose po kitų rinkimų norėtų matyti „valstiečių“ pirmininką Ramūną Karbauskį, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą.

Sumažėjo gyventojų, kurie neturi nuomonės

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, 2,9 proc. respondentų atsakė, kad, jų nuomone, nėra kandidatų, kurie būtų verti būti prezidentu po 2024 metų rinkimų (prieš pusmetį taip mąstančių buvo 3,1 proc.). Kita vertus, palyginus su ankstesnės apklausos duomenimis, šių metų pavasarį 12 procentinių punktų mažiau  gyventojų, kurie apskritai nenurodė  jokios politiko ar politikės pavardės. Šių metų pavasarį tokių gyventojų buvo 23 proc., o pusmečiu anksčiau – 35 proc. respondentų.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Rašyti komentarą
Komentarai (123)

kauniete to O

Gal jau pamišai kas surinko ta šaika tai bankininko nausėdos šaika Oi kaip jam nepatiko valstiečiaI kad dirbo tautai ir ministras kur kotleta suvalgė Nu dabar tai nuosėda plaukioje savose vandenyse ir masiuli greit susigražins

JONAS

Teisingai Sralinas ir visa jo valdžia KGB NKVD YRA Stalino žūdiku gauja Visi visi iki vieno buvo žudikai Jie patys bijojo stalino ir daugumas tu išgamu vienas kita skundė ir buvo naikinami ypač buvo žiaurus BERIJA žydasirSTALINAS Vėliau kaip KGBistai PAMATĖ KAD GALI PAKLIUTI PATYS PO KULKA KESINOSI I ŽVĖRI STALINA O BERJA PO JO MIRTIES BUVO SUIMTAS IR NUŠAUTAS O UKRAINIETIS NEUŽAUGA CHRUŠČIOVAS TAI BUVO ĮPATINGAI ŽEMO ŪGIO ŽEMO LYGIO ŽEMOS KURTŪROS BUVO TIKRAS UKRAS IŠ JO JUOKĖSI VISAS PASAULIS KUKURŪZNIKAS Tai istorija kūria dėje pats turėjau pergyventi

KGB

vargetėėlės, visai nesigaudote kas buvo kas SSSR. KGB, kaip ir NKVD be partinio sekretoriaus galėjo tik į kelnes prisishikt. PVZ pats aukščiausia NKVDistas Jagoda su pasiūlymu tremtį padaryt amžina eina pas komunistų partijos generalinį. Ir tik su sralino parašu įstatymas įsigalioja. Kitas pvz - naudoti kankinimus. NKVD pasiūlymas įsigalioja tik su sralino parašu. Taip ir Lietuvoje - stribų būrius įkūrė ne NKVD(pervadinta MVD) o Sniečkus. Nei NKVD nei KGB nieko negalėjo daryti be atitinkamo partijos sekretoriaus.Manau kad litevski draugai partiniai sukūrė pasaką apie KGB baubą. Lygiai kaip kruvinas ligi ausų chruščiovas, viena sralino artimiausių, sukurpė stalinizmą. Gaunasi dėl visko kaltas sralinas o visi bolševikai, net toks brudas chrusčiovas ne prie ko.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS