I. ŠIMONYTĖ: ŽMOGUS NĖRA KAMUOLYS, KURĮ BŪTŲ GALIMA SPARDYTI PER VALSTYBIŲ SIENĄ

Neeiliniame Seimo posėdyje premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko klausimo, kodėl Lietuva tiesiog negali nelegaliai pasienį kertančių migrantų išsiųsti atgal į Baltarusiją, kaip tai esą padarė Lenkija.

Į tai Vyriausybės vadovė atsakė, kad žmonių negalima „spardyti“ per valstybių sieną kaip kamuolio. Pasak jos, šiuo atveju toks grąžinimas būtų prilyginamas „spardymui“, kadangi Aliaksandro Lukašenkos režimas visiškai nutraukė bendradarbiavimą su Lietuva dėl nelegalių migrantų grąžinimo.

„Žmogus nėra kamuolys, kurį būtų galima spardyti per valstybių sieną. Anksčiau lygiai taip pat migrantai, nelegaliai kirtę sieną, būdavo sugrąžinami Baltarusijos institucijoms pagal tam tikrą bendradarbiavimo algoritmą, kuris šiuo metu nevyksta, nes toks yra sąmoningas režimo pasirinkimas“, – iš Seimo tribūnos į „darbiečio“ klausimą atsakė I. Šimonytė.

Nenuostabu, kad Baltarusijos pasienio tarnybos stengiasi tiek, kad netgi naikina pėdsakus, kurie lieka toje skiriamojoje juostoje, iš kurių matyti, iš kur nelegaliai atėjo žmonės.

Premjerė M. Puidokui priminė, kad Baltarusijos režimas labai aiškiai pagrasino Europos Sąjungai dėl parengtų sankcijų, jog ES pati dabar pati turės valgyti narkotikus ir gaudyti nelegalius migrantus.

„Manau, kad tą girdėjote ir viešoje erdvėje, nes Lukašenka yra tiesiogiai pagrasinęs ES valstybėms įvairiais nemaloniais dalykais, įskaitant ir nelegalių migrantų antplūdį“, – aiškino ministrė pirmininkė, kartu pabrėždama, kad Baltarusijos pasieniečiai prisideda siekiant realizuoti šį Lukašenkos grasinimą.

„Nenuostabu, kad Baltarusijos pasienio tarnybos stengiasi tiek, kad netgi naikina pėdsakus, kurie lieka toje skiriamojoje juostoje, iš kurių matyti, iš kur nelegaliai atėjo žmonės“, – teigė I. Šimonytė.

Savivaldybių pagalbos teko prašyti dėl pandemijos

I. Šimonytė teigia, kad šiuo metu savivaldybių patalpose yra apgyvendinti 500 iš Baltarusijos atvykusių nelegalių migrantų. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Vyriausybė stengiasi didžiąją dalį migrantų apgyvendinti valstybės valdomose patalpose, tačiau pripažįsta, kad savivaldybių pagalbos teko prašyti dėl COVID-19 pandemijos vis dar galiojančio reikalavimo izoliuotis atvykus iš koronaviruso paveiktų šalių.

Klausimą dėl savivaldybėse apgyvendintų migrantų neeiliniame Seimo posėdyje uždavė Seimo narys Vytautas Bakas.

„Kada savivaldybėms bus kompensuotos ir ar bus kompensuotos patirtos išlaidos, nes, priešingai nei jūs sakote, savivaldybės šiandien priėmusios daugiau kaip 500 migrantų. Ir antra, kada bus iškeldinti tie migrantai į specializuotus centrus arba kažkokius kitus sprendimus iš tų teritorijų, kur jie yra dabar?“, – klausė V. Bakas.

Atsakydama I. Šimonytė akcentavo, kad dauguma nelegalių migrantų yra apgyvendinti valstybės valdomosiose patalpose, jos teigimu, būtent taip organizuoti užsieniečių apgyvendinimą ir yra Vyriausybės strategija.

Labai tiesiai pasakysiu, jeigu ne COVID-19 greičiausiai savivaldybių paramos mums ir nebūtų prireikę.

„Šiuo metu VSAT padaliniuose yra beveik 850 migrantų, Ruklos centre daugiau nei 200, savivaldybių patalpose yra 500. Tai akivaizdžiai didžioji dalis yra valstybės valdomose patalpose ir tokia yra Vyriausybės strategija, taip ir daryti. Ir dabar yra įrenginėjamos patalpos Dieveniškėse, kur turime valstybės valdomą turtą, taip pat turime keletą valstybės valdomų žemės sklypų, kuriuose ketiname įrengti stovyklas, kad turėtume kur žmones perkelti“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerė paaiškino, kad savivaldybių pagalbos apgyvendinant nelegalius migrantus prireikė dėl COVID-19 pandemijos taikomos izoliacijos.

„Labai tiesiai pasakysiu, jeigu ne COVID-19 greičiausiai savivaldybių paramos mums ir nebūtų prireikę. Dabar, kai mes turime COVID-19 situaciją, t.y. atvykstantys žmonės turi būti izoliuojami dėl visos visuomenės saugumo, tai akivaizdu, kad tų logistinių pajėgumų reikia daugiau negu jų reikėtų kitomis aplinkybėmis“, – sakė ji.

„Dabar mes turime dvi ekstremalias situacijas vienu metu ir tai mus verčia kliautis taip pat ir savivaldybių parama. Ir tikrai aš esu labai dėkinga, kad dalis savivaldybių labai geranoriškai į tą situaciją pasižiūrėjo“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat patikino, kad yra labai aiškiai sutarta dėl išlaidų kompensavimo savivaldybėms.

„Tai yra ir higienos prekės, ir indai, ir vanduo, ir maitinimo paslaugos, ir patalpų dezinfekavimas, tvarkymas, skalbimas, komunalinės išlaidos, kuras ir transportavimas, nuomos paslaugos, apsaugos paslaugos (...) ir kitos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su nelegalių migrantų reikmėmis. Tai tikrai manau, kad kai tik visos savivaldybės išsiaiškins šitą sąrašą, galės teikti prašymus, konkrečias išlaidas, Vyriausybė tai kompensuos“, – teigė I. Šimonytė.

„Siūlyčiau galbūt nekaitinti situacijos ten, kur tikrai nereikia jos kaitinti“ , – V. Baką paragino ji.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1716 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 21 kartą kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. - 104, 2017 m. - 72.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 835. Taip pat sulaikyti 198 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.

Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.