KADENCIJOS PUSIAUKELĖ: NE(PA)KEIČIAMIEJI

Devyni iš dešimties mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, o septyni – kad daliai ministrų reikia trauktis. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma jau sutriuškino stabilumo rekordus.

Nusivylė ministrais

Dabartinė valdžia pasiekė savo valdymo pusiaukelę: lapkričio 13-ąją prieš dvejus metus įvyko pirmasis šios kadencijos Seimo posėdis. Tačiau nelabai yra pagrindo sukakties proga valdantiesiems dovanoti gėlių.

Net 90 proc. žmonių mano, kad viskas eina blogyn, rodo „Baltijos tyrimų“ / LRT rugsėjo pabaigoje atlikta apklausa. Taip blogai padėtis Lietuvoje vertinta tik per 2009-ųjų krizę (tuomet blogas tendencijas įžvelgė 94 proc.). Dar niekada taip prastai žmonės nevertino ir ministrų darbo.

Vis dėlto palyginus, kaip buvo vertinta ankstesnių kadencijų Vyriausybė ir Seimas, gal dabartiniai vertinimai ir ne tokie tragiški, išskyrus kelis parametrus. Reikėtų turėti omenyje ir tai, kad tiek daug, tokių sudėtingų krizių ir dar vienu metu lig šiol nebuvo užgriuvę. Kaip sakoma, ramioje jūroje lengviau būti laivo kapitonu.

„Palyginus, kiek ministrų keturių pastarųjų kadencijų viduryje buvo vertinami teigiamai, kiek neigiamai, šiai Vyriausybei riesta su ministrais, gerų ji akivaizdžiai turi mažiausiai“, – lygina Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys.

„Vilmorus“ / „Lietuvos ryto“ apklausoje spalį daugiau teigiamai nei neigiamai buvo vertinami vos du iš keturiolikos ministrų: krašto apsaugos – Arvydas Anušauskas ir socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė. Kadencijos viduryje Sauliaus Skvernelio ministrų kabinete tokių buvo septyni, Algirdo Butkevičiaus – šeši, panašumų galima ieškoti tik su Andriaus Kubiliaus Vyriausybe – 2010-ųjų spalį joje tokių buvo trys.

Teigiamai vertinančiųjų dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę (29 proc.) žymiai mažiau nei tokių kadencijos viduryje turėjo S.Skvernelis (47 proc.) ir A.Butkevičius (55 proc.), bet iki A.Kubiliaus antirekordo – 11 proc. teigiamų ir 73 proc. neigiamų vertinimų toli ir I.Šimonytei. Neigiamai ją vertina 54 proc., S.Skvernelį kadencijos pusiaukelėje taip vertino 29 proc., o A.Butkevičių – 18 proc.

Visą Vyriausybę teigiamai vertinančiųjų pastarąsias tris kadencijas buvo panašiai (21–22 proc.), bet A.Kubiliaus ministrų kabinetą palankiai vertino vos 10 proc., o neigiamai – net 60 proc. Antra pagal blogus vertinimus – dabartinė Vyriausybė (43 proc.), S.Skvernelio ir A.Butkevičiaus laikais tokių vertinimų buvo atitinkamai 36 ir 33 proc.

Seimo vertinimas dabar panašus kaip ir dvi ankstesnes kadencijas (teigiamų vertinimų – po 10 proc., neigiamų – dabar 53, praėjusią kadenciją net 58, o užpraėjusią 54 proc.). Blogiausiai vertintas 2008–2012 m. parlamentas (teigiamai 4 proc., neigiamai 75 proc.), nors jo pirmininkės Irenos Degutienės reitingas kadencijos viduryje buvo geriausias tarp keturių jos kolegų (teigiamai vertino net 64 proc.). Loreta Graužinienė teigiamų vertinimų sulaukė mažiau nei dabar V.Čmilytė-Nielsen (atitinkamai 29 ir 35 proc.), o Viktoras Pranckietis – 46 proc.

Su krizių ženklu

V.Gaidys primena, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) vis tenka vadovauti per krizes: 2008–2012 m. kadenciją visą pasaulį buvo apėmusi ekonomikos ir finansų krizė, dabar – ir COVID-19 pandemija, nelegalių migrantų krizė, karas Ukrainoje.

Pasak sociologo, per visus 32 metus nebuvo, kad Lietuva kam nors tiektų ginkluotę, ekonomikos srityje – kad su Kinija būtų nutraukti ryšiai, o baltarusiai nevežtų geležinkeliais per Lietuvą prekių, nors tranzitas buvo didelis pajamų šaltinis mūsų šaliai.

„Vis dėlto dabartiniai valdantieji su krizėmis kovoja neblogai. Ir kažkokių kompromituojančių dalykų – korupcijos, kad ką pavogtų, iššvaistytų, irgi nenutiko. Agnės Bilotaitės skandalai dėl vieno generolo atleidimo – duok Dieve, kad tik tokių problemų“, – mano V.Gaidys.

Agnės Bilotaitės skandalai dėl vieno generolo atleidimo – duok Dieve, kad tik tokių problemų.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės vertina politikus pagal konkretų tuometį kontekstą, o jį lyginti sunku – šiai valdančiajai daugumai ir jos Vyriausybei teko tikras sudėtingų problemų kokteilis. Taip, I.Šimonytės Vyriausybės reitingai nėra geri, bet ir nėra kažko šokiruojančio – prieš pandemiją S.Skvernelio ministrų kabinetą apklausose teigiamai vertino panaši dalis, tiesa, neigiamai vertinančiųjų dabar daugiau.

M.Baltrukevičiaus vertinimu, palyginti su kitomis šalimis pagal pandemijos valdymo priemones, nesame išskirtiniai, bet rezultatas nedžiuginantis, buvo galima geriau susitvarkyti. Užplūdus nelegalių migrantų srautui prie Baltarusijos sienos iš pradžių buvo nesuvokimo, kaip tvarkytis, ypač šlubavo komunikacinė pusė. Galiausiai tvora po truputį dygsta, dabar situacija kontroliuojama. Negalima sakyti, kad blogai susitvarkėme su karo pabėgėlių srautu, bet čia nuopelnai ne tik Vyriausybei – labai aktyvūs buvo ir visuomenininkai.

„Kovos su energijos kainomis rezultatai išryškės netrukus. Tačiau matyti, kad praleistos progos parodyti socialinį jautrumą. Mūsų visa socialinė sistema orientuota taip, kad žmogus turi žemintis, rašyti prašymus reikalaudamas to, kas jam priklauso, nors valstybė turi visus duomenis ir be papildomų prašymų galėtų skirti pagalbą“, – neabejoja M.Baltrukevičius.

Kovojant su infliacija, nors Lietuvoje ji viena didžiausių tarp ES šalių, daugiau svertų turi Europos centrinis bankas, šalių vyriausybėms belieka bandymai suminkštinti padarinius, o jos priežastims mūsų Vyriausybė negalėjo turėti didelės įtakos, aiškina M.Baltrukevičius.

„Visas šias krizes vienija tai, kad labai trūko geresnės komunikacijos“, – vertina politologas.

Panašu: pasak M.Baltrukevičiaus, lyginti vyriausybes sunku, nes skiriasi kontekstas. Dabartinei teko tikras problemų kokteilis. Jos reitingai nėra geri, bet prieš pandemiją S.Skvernelio ministrų kabinetą teigiamai vertino panaši dalis. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Pažadus tesėti vėluoja

Vis dėlto, ar kovodami su krizėmis valdantieji neužmiršo savo deklaruotų prioritetų – žaliojo kurso, skaitmenizacijos, švietimo, ar vykdo savo programą? Galima pagirti, kad pavyko padaryti tai, ko nepavyko pirmtakams, – pasirašytas politinių partijų susitarimas dėl švietimo, pradėti kai kurie žadėti šios srities pokyčiai.

Socialinės apsaugos srityje, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos vertinimu, ši valdančioji dauguma, kaip ir ankstesnė, kylant ekonomikai, augant algoms didino įvairias išmokas, minimalią algą, tiesa, kainų augimas jau aplenkė jų augimo tempą.

Kritika: R.Lazutka kritikuoja, kad mokesčių srityje tebėra „gyvulių ūkis“. Buvo žadėta tvarkyti mokesčių sistemą, suteikta daug vilčių, sudaryta darbo grupė, deja, rezultato nėra. (V. Balkūno/BNS nuotr.)

R.Lazutka teigiamai vertina, kad pagaliau įvesta vienišo asmens išmoka. Nors buvo ir kritikos, jo manymu, teisinga, kad pradėta mokėti bazinė pensija neturintiesiems pakankamo stažo: dabar į pensiją išeina žmonės, kurių nemažai neteko darbų, kai griuvo sovietinė ekonomika, tad tai ne visada buvo jų kaltė, kad negalėjo dirbti, ir dabar juos laikyti pusbadžiu neteisinga.

Tačiau, kritikuoja R.Lazutka, mokesčių srityje tebėra „gyvulių ūkis“: „Apie tai kalbama dešimtmečius. Buvo įsipareigota tvarkyti mokesčių sistemą, Gintarė Skaistė buvo pirma finansų ministrė tai pažadėjusi. Suteikta daug vilčių, sudaryta darbo grupė, deja, rezultato nėra. Norint gerinti socialinę padėtį valstybei reikia pinigų.“

Pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, šią Vyriausybę sunku vertinti pagal tuos pačius kriterijus, pagal kuriuos vertindavome ankstesnes, nes ji susidūrė su skirtingomis, kompleksiškomis krizėmis – pandemija, Rusijos karu Ukrainoje, energijos kainų šoku. „Šalia viso to reikia dirbti ir kitus darbus, įgyvendinti Lietuvai svarbias reformas. Būtent dėl gaisrų gesinimo nepavyksta įgyvendinti Vyriausybės programos taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – sako R.Skyrienė.

Krizės: pasak R.Skyrienės, dėl krizių, su kuriomis tenka kovoti šiai valdančiajai daugumai, dėl gaisrų gesinimo nepavyksta įgyvendinti Vyriausybės programos taip sparčiai, kaip norėtųsi. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Vis dėlto investuotojai Vyriausybės darbą vertina ganėtinai pozityviai. Paskutinį ketvirtį vertinimas pagerėjo 5 proc. punktų – 61 proc. apklaustų verslo atstovų Vyriausybės darbą vertina pozityviai.

Beje, kur kas prasčiau investuotojai vertina Seimo darbą: teigiamai – 45 proc. Pasak R.Skyrienės, verslas mato nemažai teigiamų pavyzdžių, kai svarbūs verslui klausimai Seime buvo sprendžiami efektyviai. Pavyzdžiui, Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti kvietė investuotojus pateikti įžvalgas, išsakyti savo nuomonę, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas reikalingų skrydžių krypčių verslui klausimą, taip pat atsižvelgė į investuotojų komentarus.

Tačiau pasitaiko ir ne tokių teigiamų pavyzdžių. R.Skyrienė pasakoja, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė taikyti įvairaus masto poveikio priemones vaistinėms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, neįsiklausydamas į rinkos dalyvių pastabas, kad tai neigiamai paveiktų ne tik sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines, bet ir pacientus, gali neigiamai atsiliepti visai sistemos reformai.

Perkrauti ar neperkrauti?

Kai visuomenė tokia nepatenkinta Vyriausybe, ypač kai kuriais ministrais, gal vertėtų Vyriausybę perkrauti? Pasak M.Baltrukevičiaus, pakeisti ministrus savaime nėra nei gerai, nei blogai. Šios Vyriausybės išskirtinumas – neįtikėtinas stabilumas: lig šiol nebuvo nė vienos, kuri pirmųjų metinių sulauktų tos pačios sudėties, o dabartinė greičiausiai ir dvejų metų sukakties sulauks be pokyčių.

A.Kubiliaus ir A.Butkevičiaus vyriausybės iki kadencijos vidurio jau buvo praradusios po šešis ministrus iš keturiolikos, o S.Skvernelio – du, ir premjeras jau buvo paskelbęs apie dar trijų pakeitimą. Tačiau, kaip rodo istorija, toli gražu ne visada ministrų pakeitimas buvo į naudą.

Dabar dažniausiai minimos keturių ministrų pavardės. Pasak M.Baltrukevičiaus, nieko keisto, kad tarp jų – energetikos ministras D.Kreivys, nes energijos kainos kyla, ir čia veikia ne vien karas Ukrainoje, bet ir elektros rinkos liberalizacija, kur buvo daug chaoso, o komunikacija, ypač iš pradžių, buvo prasta. „Atrodo, už dabartinę padėtį ministras atsakomybės truputį kratosi. Jo situacija panaši kaip sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio prieš dvejus metus – dabar tai mažiausiai trokštamos pareigos Lietuvoje“, – primena politologas.

A.Dulkys kritikos krūvį velka nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Dalis žmonių supranta, kad ribojimai buvo reikalingi, kiti mano, kad jie buvo pertekliniai, ir negali šiai Vyriausybei už tai atleisti. Pandemija atslūgo, vis mažiau viešumoje matomas ir sveikatos apsaugos ministras.

Politologo manymu, kiti du dažniausiai minimi tarp keistinų ministrų: užsienio reikalų – G.Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų – A.Armonaitė gal net labiau vertinami ne kaip ministrai, o kaip partijų primininkai.

Tarp siūlomų pakeisti vis patenka ir vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė. M.Baltrukevičiaus vertinimu, ji – ne pati stipriausia ministrė. Per migrantų krizę atrodė, kad premjerei būtų logiškiausia ją pakeisti, bet pasirinkta sustiprinti jos komandą, ir situaciją pavyko kiek stabilizuoti. Dabar ministrė vėl pateko į iš abiejų pusių dviprasmišką istoriją dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atleidimo, kurioje, pasak politologo, iš abiejų pusių daug emocijų ir mažai įrodymų. Vėl grįžta prie dar vieno išskirtinio šios kadencijos įvykio – riaušių prie Seimo – malšinimo klausimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat vis įsipainioja į rimtus skandalus, bet, pastebi M.Baltrukevičius, kažkaip gana lengvai iš jų išsipainioja. Gal todėl, kad jie nemažos dalies visuomenės nelaikomi aktualiais.

Beje, stabilumu išsiskiria ne tik Vyriausybė, bet ir Seimo valdančioji koalicija, nors jai teko atlaikyti ir tokį išskirtinį atvejį, kai opozicija pasitraukė dirbti į kitą salę, o didžiausioje TS-LKD frakcijoje vis kyla kokių vidinių šaršalų.

2008–2012 m. kadencijos viduryje jau buvo skilusi viena iš koalicijos partijų – Tautos prisikėlimo, 2012–2016 m. kadencijos pusiaukelėje koalicija buvo praradusi vienus partnerius – Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, o praėjusią kadenciją jau buvo iširusi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir socialdemokratų bičiulystė.

Išlikti valdžioje nerealu

Ar ši valdančioji dauguma sugebės išsilaikyti iki kadencijos pabaigos? Pasak M.Baltrukevičiaus, tam yra keletas labai palankių faktorių: „Kas labai norėtų tokiomis aplinkybėmis eiti į valdančiųjų vietą? Antra, politinės jėgos puikiai supranta, kad tokiame kontekste dalis rinkėjų neatleistų neatsakingumo, nes tokios krizės gali atvesti ir iki pirmalaikių rinkimų, kaip kad pasitaiko kai kuriose šalyse.“

Vis dėlto, jei Seimo rinkimai vyktų šiandien, bent jau remiantis visuomenės apklausomis, valdančioji dauguma būtų kitokia. Prognozuoti, kas gali laimėti 2024-ųjų rinkimus ir formuoti valdančiąją daugumą, akivaizdžiai ankstoka, tačiau sociologas V.Gaidys primena, kad kadencijų viduryje lyderiavusios partijos dažniausiai tapdavo ir rinkimų favoritėmis. 2010-ųjų spalį stipriai pirmavo socialdemokratai, jie ir formavo Vyriausybę po artimiausių Seimo rinkimų. 2014-ųjų spalį taip pat pirmavo socialdemokratai, bet Valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskutinį pusmetį prieš rinkimus juos aplenkė ir laimėjo rinkimus. 2018-ųjų spalį pirmavo TS-LKD, jie ir formavo Vyriausybę.

Dėsningumai: V.Gaidys primena, kad kadencijų viduryje lyderiavusios partijos dažniausiai tapdavo ir artimiausių Seimo rinkimų favoritėmis. Dabar pirmauja socialdemokratai, tačiau dėl jų sociologas turi keletą „bet“. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

„Dabar pirmauja socialdemokratai, tad pagal ankstesnes tendencijas galima daryti prielaidą, kad jie galėtų laimėti rinkimus. Tik turiu keletą „bet“. Man, kaip piliečiui, Seimo opozicija atrodo silpnokai. Be to, remiantis apklausų duomenimis, palyginti su kitomis partijomis socialdemokratų elektoratas pats seniausias. Anksčiau, ir ne tik Lietuvoje, neaktyviai balsuodavo jaunimas, buvo sakoma, kad rinkimų rezultatai priklauso nuo pensininkų. Dabar vyksta pokyčiai į kitą pusę, gal socialiniai tinklai aktyvina ir stimuliuoja jaunimo balsavimą. Tad seniausias elektoratas – nepalanku socialdemokratams.“

Pasak politologo M.Baltrukevičiaus, atsižvelgiant į istorinį kontekstą, palankiausia būtų spėti, kad valdantiesiems nepavyks likti dar vieną kadenciją, nes taip dažniausiai ir būna. Tokios pačios prognozės ir žiūrint į realią dabartinę situaciją. Laisvės partijos reitingas – ties 5 proc. slenksčio patekti į Seimą riba. Liberalų sąjūdis – taip pat netoli jos, jei ją ir peržengs, tai keliais procentais. „Liberalai po Eligijaus Masiulio skandalo iki galo taip ir neatsistatė. V.Čmilytė-Nielsen kiek stabilizavo situaciją, bet, žiūrint iš šono, kyla klausimas, ar jie patys turi labai aiškų įsivaizdavimą, apie ką jie. Pakeitė savo vizualinį identitetą, bus įdomu, kaip jie bandys save pateikti prieš rinkimus, kokį bandys formuoti įvaizdį“, – svarsto M.Baltrukevičius.

Vis dėlto nematau labai daug galimybių dabartiniams valdantiesiems išsilaikyti ir kitą kadenciją.

Tad, pasak jo, jei konservatoriai išlaikytų pasitikėjimo lygį, koks dabar fiksuojamas visuomenės apklausose, ir jiems rinkimuose pavyktų užimti pirmą ar antrą vietą, natūralus klausimas: o su kuo jie sudarytų koaliciją?

Atrodo, kad didesnį šansą per kitus Seimo rinkimus turėtų dabartinė opozicija. Tačiau politologas sakosi nelabai linkęs tikėti, kad socialdemokratai gautų panašų pasitikėjimą kaip kad dabar rodo apklausos, nes nei V.Blinkevičiūtę labai gerai matome, nei labai aišku, ar rinkimams socialdemokratai galėtų sugalvoti kažkokią strategiją, kuri padėtų išnaudoti visą potencialą.

Jis primena, kad ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingai pastaruoju metu kiek nukritę, nes pradinis smalsumas nauja partija sumažėjęs. S.Skvernelis sugeba būti matomas, bet klausimas, kiek jo partija turi augimo potencialo.

„Vis dėlto dabartiniams valdantiesiems nematau labai daug galimybių išsilaikyti ir kitą kadenciją“, – prognozuoja M.Baltrukevičius.