Pirmas 100 Vyriausybės dienų premjeras Gintautas Paluckas vadina labai įdomiomis ir labai intensyviomis. Kokie svarbiausi mokesčių ir pensijų sistemos pokyčiai laukia, kokia saugumo situacija Lietuvoje, ar Seime veikia penktoji kolona, ar pavyks arbata ir sausainėliais išlaikyti vis apsižodžiaujančią valdančiąją koaliciją iki kadencijos pabaigos, ar reikia socialdemokratams dvivaldystės, – ministro pirmininko interviu „Kauno dienai“.
100 dienų – įdomios
– Politikoje jūs jau bene ketvirtis amžiaus, bet vienas iš trijų valdžios triumvirate – pirmąkart. Kas nustebino? Ar per šias 100 dienų buvo akimirkų, kai pagalvojote: koks velnias mane nešė į tas galeras? Kas buvo sunkiausia?
– Visuomet atsakingai žiūrėjau į savo priesaikas ir pareigas nuo pat darbo savivaldybėje, pirmą kadenciją Seime. Tačiau šios 100 dienų yra labai intensyvios: šalies valdymo ir tarptautinių klausimų – labai daug, daugelis jų labai kompleksiški ir sudėtingi. Kartais viešumoje diskutuojame, koks čia mums branduolinis skėtis geresnis – prancūziškas ar NATO, tačiau po tuo slypi begalė įvairiausių susijusių klausimų.
Reikia nuolat pereiti nuo vienos temos prie kitos ir tai reikalauja fizinių ir psichikos jėgų. Šiandien – susitikimas su finansinių institucijų vadovais, paskui – antikorupcinė metinė darbotvarkė, dar kitos srities pasitarimas. Dar, žinoma, visa puokštė įvairiausių politinių dalykų: koalicijos santykiai, bendravimas tarp valstybės vadovų, kas ką pasakė ir ko nepasakė, reaguoti ar nereaguoti.
Tas 100 dienų – labai įdomios ir labai intensyvios. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad jau nuveikti kai kurie darbai, praėjusią kadenciją buvę neišspręsti ir po porą metų.
– Įvardykite tokius du tris svarbiausius.
– Praėjusią kadenciją bene dvejus metus diskutavome – uždarysime regionų gimnazijas ar ne. Reikalavimas formuoti klases, jei yra ne mažiau nei 21 mokinys, nelabai racionalus. Klausimą pavyko išspręsti bendradarbiaujant su savivaldybėmis, su jomis šiek tiek dalijantis ir klasių komplekto finansavimo našta, – regioninės gimnazijos nebus uždaromos.
Energetikos srityje žmonėms suteikta galimybė grįžti prie visuomeninio tarifo, o socialiai pažeidžiami žmonės ir kurių pajamos itin žemos galės mokėti netgi mažesnę elektros kainą nei visuomeninis tarifas.
Keli sprendimai priimti dėl biurokratizacijos naštos mažinimo.
Jau nekalbant apie gynybos klausimus, į kuriuos visi žiūrime rimtai: ir tie, kurie labai garsiai apie tai šneka, ir tie, kurie tiesiog dirba: gynybos finansavimas šiems metams gerokai padidintas, tai numatyta ir kitiems.
– Taigi savimi esate patenkintas?
– Neturiu tuštybės jausmo būti savimi patenkintas, tačiau džiaugiuosi, kad pirmiausia kolegos ministrų kabinete (juk jie ministerijose dirba darbus) stumiasi į priekį, turi idėjų ir jas realizuoja. Džiaugiuosi, kad Seime kolegos, valdančioji koalicija palaiko tas iniciatyvas, nepaisant įvairių apsižodžiavimų, kas pas mus dabar politinėje padangėje tapo įprasta.
– Ar jaučiatės padaręs klaidų?
– Yra ir klaidų, ir neefektyvumo. Kai patys sakome, kad mūsų prioritetas – kovoti su biurokratija, o kovos su biurokratija komisijai įsteigti prireikė beveik šešių savaičių, tai tiesiog komiška. Tuos dalykus reikia tvarkyti. Neužtenka vien deklaruoti politinę valią – reikia ją nuleisti iki pat apačios, specialisto, kuris suprastų tikruosius Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos keliamus tikslus.
– Ministrų komanda – labai skirtinga: vieni – ne pirmąkart tokiuose postuose, kiti – sunkiai surasti dublerių dubleriai. Kas ministrų kabinete yra stipriosios, o kas – silpnosios grandys?
– Negali išskirti vieno ar kito ministro, nes jų portfeliai ir problemų mastas skirtingi. Kokių nors silpnų grandžių, kad reikėtų kokių korekcijų ministrų kabinete, tikrai nematau. Dabar turime ne tik Vyriausybės programą, bet ir jos įgyvendinimo priemonių planą su terminais. Matysime, kaip ministrams seksis jį įgyvendinti.
Klaidas ištaisys?
– Saulius Skvernelis pareiškė, kad, sprendžiant pagal balsavimus Seime, formuojasi tam tikra penktoji kolona. Ar grėsmių nacionaliniam saugumui laikotarpiu ir valdančiojoje koalicijoje neįžvelgiate spręstinų problemų?
– Nežinau, kas verčia Seimo pirmininką taip kalbėti. Apskritai nesu girdėjęs nė vieno Seimo pirmininko, kuris taip būtų atsiliepęs apie kolegas Seimo narius. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai, tai žino ir Seimo pirmininkas: Lietuvos Seime nėra nė vieno parlamentaro, dirbančio priešiškoms valstybėms. Ir tai sakau ne aš kaip asmuo ar vienas iš valstybės vadovų, o mūsų valstybės specialiosios tarnybos, kurios prižiūri tiek politinę sistemą, tiek individualių Seimo narių santykius. Dar daugiau: galiu konstatuoti, kad Lietuvoje nėra įtakingos veikiančios antivalstybinę veiklą vykdančios penktosios kolonos. Turime atskirų asmenų, žinome tas pavardes, kurie yra ir teisiami, kurie šneka labai keistus dalykus, bet tai nėra penktosios kolonos ardomasis ar priešiškas valstybei veikimas.
Aš suprantu, kad konkurencinėse politinėse kovose vartojame aštrių pareiškimų ar epitetų, bet noriu pasakyti, kad tai netiesa. Taip, turime įvairių nuomonių, kai kada kai kas balsuoja kitaip, kai kada balsuodami suklysta paklausę kokios nors argumentacijos. Konkrečiai dėl sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo aš esu tikras, kad kolegos ištaisys savo klaidas priėmimo metu, nes žinau argumentaciją, kas paskatino kai kuriuos Seimo narius balsuojant susilaikyti, tačiau tie argumentai, švelniai tariant, netikslūs.
Situacija: „Nemuno aušra“ netrukus pasiūlys du kandidatus į Seimo vicepirmininkus. G. Paluckas sako nujaučiantis ką, bet mano, kad R. Žemaitaičio tarp jų nebus. / P. Peleckio / BNS nuotr.
– Netrukus įsitikinsime, ar tą klaidą ištaisys. Po uždaro Seimo posėdžio valstybės gynybos klausimais vertinimų buvo įvairių. Kaip jūs įvertintumėte mūsų valstybės saugumo situaciją šiuo metu ir kelerių metų laikotarpiu?
– Grėsmės yra žinomos ir situacija yra stabili. Tai nereiškia, kad grėsmių nėra, bet joms rengiamės vis geriau ir geriau: investuojame ir į gynybą, ir į nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, jų gebėjimus.
– Remigijus Žemaitaitis stulbinančia pavadino uždarame posėdyje valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko pateiktą gynybos biudžeto valdymo analizę. Ar jus ji taip pat stulbina? Ar reikia ko nors imtis esminio?
– Neturiu tokios prabangos stebėtis ar apsvaigti pamatęs vieną ar kitą dalyką – aš turiu juos spręsti. Taip, buvo nustatyta praėjusio laikotarpio planavimo, viešųjų pirkimų, asignavimų skirstymo tam tikrų neefektyvumų. Tačiau, žvelgdamas į praeitį, negali išspręsti klausimų už ankstesnę Vyriausybę, o žiūrėdami į priekį jau ėmėmės veiksmų, kad tokie dalykai nesikartotų.
Mokesčių pokyčiai
– Seimo pavasario sesijai Vyriausybė pateikė 79 teisės aktų projektų paketus, tačiau tik pavadinimus, o projektų įregistruoti vos keli. Tai ar žinote, ką konkrečiai siūlysite kad ir dėl pensijų antrosios pakopos?
– Žinome. Įprasta praktika, kad susiplanuoji, ką per sesiją ruošiesi nuveikti, pateiki teisės aktų projektų pavadinimus, o pačius projektus derini su socialiniais partneriais, rinkos dalyviais, paskui užregistruoji projektą.
Taip yra ir dėl siūlymų dėl pensijų antrosios pakopos. Viskas aišku, liko tik pora detalių, dėl kurių diskutuojama. Visų pirma, neliks automatinio įtraukimo į šią sistemą. Antra, diskutuojama, per 12 ar 24 mėnesius bet kas gali iš jos pasitraukti su savo pinigais, tačiau čia nėra didelio skirtumo, nes, kas nori pasitraukti, tai padarys ir per dvylika mėnesių.
Rimtesnis klausimas – dėl valstybės paramos kaupiant pensijas. Diskutuojama, ar tą prisidėjimą palikti, bet susitarus su pensijų fondais skirti gynybai ir paskui jau su investicine grąža tie pinigai vėl grįžtų į žmonių sąskaitas, ar iš karto naudoti tiesiai viešosioms reikmėms, taip pat ir gynybai, ne per pensijų fondus. Dėl to reikės apsispręsti ateinančią savaitę.
Nežinau, kas verčia Seimo pirmininką kalbėti apie penktąją koloną. Apskritai nesu girdėjęs nė vieno Seimo pirmininko, kuris būtų taip atsiliepęs apie kolegas Seimo narius, juolab tai netiesa.
– Kuris variantas jums atrodo geresnis?
– Mano nuomone, reikėtų nukreipti į investicines programas, viešąjį poreikį atitinkančias iniciatyvas ir prioritetus tiesiai valstybei, o ne per pensijų fondus, tokiu atveju nebus atskaičiuojami administravimo, metiniai sukaupto turto mokesčiai ir kt. Tačiau dėl to dar diskutuosime su rinkos dalyviais, pensijų fondų asociacija.
– Kokia, jūsų nuomone, būtų tinkamiausia mokesčių pakeitimo formulė: kokia nekilnojamojo turto mokesčio kartelė, kiek didinti pelno mokestį, ar priimtini siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai: 20, 25 ir 32 proc. ir kt.?
– Turime du tikslus. Pirma, pagerinti mūsų mokesčių sistemos moralę. Turiu galvoje, kad mokesčiai turi tam tikrą moralę: ar juos visi moka vienodai, ar tie, kurie yra šiek tiek geresnėje padėtyje, moka daugiau, yra vadinamasis progresyvumo tarifas. Visuomenėje dėl to yra įvairių nuomonių, tai priklauso nuo pasaulėžiūros.
Antra, reikia papildyti biudžetą realiomis papildomomis pajamomis – jų reikia gynybai, sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai.
Siekdami šių dviejų tikslų turime laikytis dviejų principų. Pirma, mūsų verslas kuria darbo vietas ir jie privalo išlaikyti konkurencingumą, nes verslas veikia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, turi vertinti ir aplinkinių šalių mokestines sistemas, kad pritrauktume savo ir užsienio investicijų, kad jos neišsikraustytų į pigesnes mokestines šalis.
Antra, labai svarbu, kad mokesčių pakeitimai neprispaustų ekonomiškai ir finansiškai silpniausios visuomenės grandies. Buvo pasiūlymų, kad didiname PVM papildomai 1 proc., nes ką čia reiškia 8 eurai per mėnesį žmogui, uždirbančiam minimalią algą ar iki jos. Tačiau situacija rimtesnė, nei kai kam mūsų ekonominiuose centruose gali atrodyti. „Maisto banke“ per 400 tūkst. žmonių periodiškai gauna pagalbą maistu, jiems tie 7–8 eurai yra dienos pvalagymo norma, be jų jie tiesiog nepavalgys. Tad visi samprotavimai turi turėti atsakomybės ribas.
Todėl dėl gyventojų pajamų mokesčio kalbame apie tam tikras santykinai nedideles korekcijas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, t. y. per 6 tūkst. eurų per mėnesį. Tad tikrai nekalbama apie mažai uždirbančius asmenis.
Nekilnojamojo turto mokesčiu norime realizuoti visuotinumo principą: jei mokame visi, tada mokame mažai. Lygiai kaip dabar, jei turi lopinėlį žemės, kokį sklypelį, sumoki 11–20 eurų per metus, jei didelės vertės – gal ir 70 eurų, tačiau tai nedidelė našta, jei turi pajamų. Jei esi pensinio amžiaus ar netekęs darbingumo, savivaldybės gali priimti sprendimus atleisti nuo mokesčio arba jis būtų kaupiamasis, t. y. metai po metų jis po truputį kaupiasi, o jei ateityje bus paveldėtojų, jie sumokės tą mokestį.
Šio mokesčio principas turėtų būti visuotinumas ir nedidelis mokesčio tarifas, o gautos lėšos pirmiausia turi eiti į savivaldą, kad būtų atkuriama infrastruktūra: keliai, šaligatviai ir visa kita, kas gerina nekilnojamojo turto toje vietovėje būklę, didina jo vertę. Dabar vyksta derybos dėl verčių, išimčių ar nuolaidų pirmam būstui.
Juridinių asmenų pelno mokesčio padidėjimas 1 procentiniu punktu verslo konkurencingumo tikrai nesumažins, juo labiau kad jiems siūloma įvairių lengvatų. Pavyzdžiui, smulkiajam ir vidutiniam verslui keičiasi avansinio pelno mokėjimo tvarka: jo nereikėtų mokėti iki 500 tūkst. eurų pajamų, dabar – iki 300 tūkst. Taip pat atsirastų galimybė iš apmokestinamųjų pajamų atskaičiuoti investicijas į nekilnojamąjį turtą, dabar – tik į įrangą. Stengiamasi subalansuoti mokestinę naštą, kad ji būtų sąžininga, bet taip pat papildytų biudžetą reikšmingomis pajamomis.
– Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti nekilnojamojo turto mokesčio kartelė? Siūlyta 20 tūkst. eurų vertė.
– Dėl jos dabar ir diskutuojame. Pirminė kartelė, kurią siūlė Finansų ministerija, švelniai tariant, buvo netiksli, nes Registrų centras pateikė 2021 m. nekilnojamojo turto vertes, akivaizdu, kad šiais ir kitais metais jos bus visai kitokios. Tačiau kartelė – dar ne viskas, nes diskutuojama apie pirmo būsto vertės sumažinimą iki 50 proc. ir kt. Kol kas nebraižykime nei lubų, nei grindų, nes vyksta diskusijos.
Esminiai balsavimai
– R. Žemaitaitis Seime balsuoja priešingai, nei projektą teikia valdančioji koalicija. Jis nuolat apsižodžiuoja su kitu koalicijos partneriu S. Skverneliu, didina pleištą su Prezidentu. Kam jums toks koalicijos partneris? Kur jūsų kantrybės ribos?
– Per ketvirtį amžiaus politikoje kantrybę tikrai išsiugdžiau. Šiandien koalicijoje balsuojama gana vieningai, išskyrus tą pagarsėjusį epizodą dėl sankcijų rusams ir baltarusiams.
Tačiau, nepaisant, kad yra koalicija, politinės konkurencijos niekas neatšaukė. Visi visada kam nors rengiasi – rinkimams ar turi asmeninių planų, ir tame sugyvenime visuomet yra tam tikros trinties. Kažkas nori žiniasklaidos dėmesio, kažkas nesiruošia nusileisti, nes prieš savo rinkėjus atrodys silpnas, todėl iš karto į kiekvieną pareiškimą turi atsakyti atgal. Šis politinis žaidimas man žinomas, jis manęs iš pusiausvyros neišmuša, nes matau, kas lemia tokį elgesį.
Taip, kartais tai kainuoja kantrybės ir pastangų, nes kiekviename interviu vis klausia: o kaip koalicija? Aš norėčiau kalbėti ne apie tai, o apie švietimą ar kaip rengiamės spręsti eilių ligoninėse klausimą.
Tačiau kol fundamentaliais klausimais balsuojame kartu, viskas gerai, o atskirais klausimais visada bus tam tikros eklektikos, kai kiekvienas balsuos, kaip jam atrodo tinkama. Tačiau pensijų kaupimo, energetikos, mokestiniai klausimai – tai trys banginiai, kuriuos Seimo pavasario sesijoje turime išspręsti.
– Jeigu nepalaikys ir jų?
– Tada kelsime klausimą, ar mes kartu, ar tikrai Vyriausybės programa galioja, nes visi šie dalykai joje surašyti. Reikia įsiklausyti, kokia argumentacija, kokie pasiūlymai, jei vienas ar kitas koalicijos partneris nebalsuoja. Siekiame bendro sprendimo, bet galų gale už jį vis tiek reikia balsuoti. Tad, kai prieisime prie fundamentalių balsavimų, tada ir matysime.
– Ar, jūsų manymu, R. Žemaitaitis galėtų tapti Seimo vicepirmininku?
– „Nemuno aušra“ netrukus pasiūlys du kandidatus į vicepirmininkus. Nujaučiu ką, bet manau, kad R. Žemaitaičio tarp jų nebus.
– Socialdemokratai dėl koalicijos kalbėjosi ir su Valstiečių ir žaliųjų sajunga (LVŽS). Gal, pasikeitus jos pirmininkui, o visi žino, kodėl kilo problemų tariantis su „valstiečiais“, ketinate atnaujinti pokalbius – gal papildyti koaliciją ar pakeisti kurį partnerį?
– Kol kas jokių planų ką nors kuo nors keisti neturime, nes matau, kad galime judėti į priekį nepaisant įvairiausių apsižodžiavimų. Tačiau mielai priimtume LVŽS palaikymą Vyriausybės iniciatyvoms.
Kol kas jie yra opozicija, tačiau diskusijos ir pokalbiai visada vyksta tiek su pozicija, ir su opozicija, nes kai kuriems klausimams reikia kuo platesnio palaikymo. Ne todėl, kad trūksta balsų, o kad visuomenei parodytume ženklą, jog sutariame, kad tai visiems svarbu ir bus užtikrintas sprendimų įgyvendinimas ir tęstinumas.
Tiesa, ilgą laiką „valstiečiai“ save pozicionavo kaip centro kairės partiją, dabar jau sako esanti ekstrakonservatyvi ir lyg norėtų eiti su konservatoriais – 180° kampu pasikeitęs kursas. Ar jis naujo partijos pirmininko, ar visos partijos, dar turėsime galimybę pasikalbėti.
Nedalyti lyderystės
– Kodėl delsiate pasakyti, kad kandidatuosite LSDP pirmininko rinkimuose?
– Kad niekas neveja. Atrodo, kad aš kur nors vėluoju ar kad traukinys jau nuvažiavo. Pagal grafiką iki balandžio 10 d. yra tam tikrų procedūrų ir iki to laiko partijoje tikrai išspręsime klausimą, kas kandidatuoja, kas ne. Esu dėkingas už didžiulį palaikymą, kurį jaučiu iš partijos. Man tai tikrai labai svarbu.
– Tačiau abejonių, kad kandidatuosite, juk nėra?
– Dabar sprendžiame tuos klausimus, kurie yra ant stalo ir kurie tikrai vėluoja. Dėl partijos pirmininko rinkimų tikrai nevėluojame.
– Ar buvote susitikęs su galimu būsimu konkurentu Mindaugu Sinkevičiumi po jam palankaus Aukščiausiojo Teismo sprendimo vadinamojoje čekiukų byloje?
– Mes visi bendraujame. Ir su M. Sinkevičiumi buvome susitikę, ir telefonu kalbėjomės, ir su kitais galimais kandidatais į pirmininkus. Man formuojamas svetimas įvaizdis, kad visi viena ranka sveikinasi, o kitoje užnugaryje laiko peilį. Pas mus tokių dalykų tikrai nėra.
Dėl sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo G. Paluckas yra tikras, kad kolegos ištaisys savo klaidas kito balsavimo metu.
– 2017 m. LSDP pirmininko rinkimuose M. Sinkevičių esate nugalėjęs. Kaip savo galimybes vertinate dabar, jei kandidatuosite abu?
– Demokratijos šventėje kažkas laimi, kažkas pralaimi, ir dėl to nei vienas geresnis, nei kitas blogesnis, nes kiekvienas pirmininkas renkamas toms užduotims, kurios yra tuo laikotarpiu.
Mano galva, šiandien yra situacija, kai reikia stipriai susitelkti, atlaikyti ir opozicijos atakas, kurios ne visada pelnytos ir netgi racionalios, reikia žiūrėti ir į konkurencinę aplinką. Tad blaškymasis ir mėginimas atskiesti tą lyderystę, ją dalijant, mano galva, nebūtų labai efektyvu. Tačiau partija nuspręs, nes nuo to priklausys jos tolesnės veiklos strategija.
Ar padės sausainėliai
– Ar tikite, kad, perfrazuojant jus, arbata ir sausainėliais pavyks išlaikyti dabartinę valdančiąją koaliciją ne tik 100 dienų, bet ir iki kadencijos pabaigos?
– Nustebtumėte, kaip gerai veikia šilta arbata, kava, medus. Puikiai žinote, ką reiškia alkanas įširdęs politikas, ypač vyras. Tačiau pasėdi, pasikalbi, žinoma, tam reikia laiko, kantrybės. Sausainėliai ir arbatėlė juk yra tik priemonė susėsti visiems prie stalo ir kalbėtis. Pagrindinis uždavinys yra sugebėti vienas kitą pakęsti, neįžeidinėti, rodyti deramą pagarbą. Galų gale mes visi davėme priesaiką ir turime atstovauti Lietuvos žmonėms. Jei sugebėsime išlaikyti bazinius principus, tada ir arbatėlė padės, tačiau jei nesugebėsime net žmogiškumo išlaikyti ir vienas kitą keiksime tiesiai ar už nugaros, nepadės nei arbatėlė, nei pyragėliai.
– Kalbate kaip kokios nors sunkiai auklėjamų vaikų institucijos direktorius...
– Su ribotu priemonių arsenalu. Nieko nepadarysi – kiekvienas turi savo planą, viziją, turi už savęs partiją, kuri irgi turi savo planą. Tačiau turi ateiti supratimas, kad jei kartu nepadarysime tų darbų, kuriuos žadėjome, netesėsime pažadų, atskirai kiekvienam gerai nebus, – visi gausime per kepurę. Galima vieniems su kitais bendrauti antraštėmis pagal savo etikos ir moralės ar įžeidumo lygį. Tačiau, kai reikia svarbių sprendimų, turime susėsti ir juos priimti.
– Taigi, ar tikite, kad ši valdančioji dauguma sulauks kadencijos pabaigos?
– Toks yra tikslas, dedamos pastangos ta kryptimi, taikomos priemonės konkurencinėms trintims minkštinti. Tikiu, tai duos rezutatą. Tam ir esame išrinkti, kad padarytume darbus, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms, o ne kiekvienas atskirai demonstruotume ambicijas ir atrodytume patys sau gražūs veidrodyje ryte vilkdamiesi kostiumą.
– Sėkmės!
Naujausi komentarai