KONSERVATORIAI Į VALDŽIĄ GRĮŽTA BE ŠAMPANO

Po aštuonerių metų pertraukos valdžioje bus dešinieji. Jie žada būti kitokie nei „valstiečiai“, o gal net kitokie nei jie patys anksčiau. To leidžia tikėtis pasikeitusi konservatorių retorika.

"Darbiečių" neprireikė

Pirmą valandą nakties po Seimo rinkimų antrojo turo trys dešiniosios partijos – Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija paskelbė pradedantys formuoti valdančiąją daugumą. Galutinėje naujo Seimo dėlionėje 74 kėdės iš 141-os – dešiniųjų. Nors persvara labai trapi, bet burti valdančiąją daugumą užtenka.

Vadinasi, dėl politinės aritmetikos nereikia kviestis į valdžią "darbiečių", kurie siūlėsi bet kam būsiančiam valdžioje.

Kompromisų neabejotinai reikės ir tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Didžiausia rinkimų sensacija tapusios debiutantės Laisvės partijos kai kurios principinės programinės nuostatos sunkiai nesuderinamos su konservatorių ginama, pavyzdžiui, tradicinės šeimos politika. O koalicijos partnerių vienybė dar bus išbandyta derybomis ne tik dėl programinių nuostatų, bet ir dėl postų. Būsima premjerė I.Šimonytė sakosi jau numačiusi kandidatus į visus ministrų postus, bet laukia ir koalicijos partnerių pasiūlymų. Vyriausybėje ji nori matyti profesionalius politikus, turinčius ar galinčius greitai įgyti visuomenės pasitikėjimą.

Tačiau ko nepadarysi norėdamas grįžti į valdžią. Akivaizdu, kad šių rinkimų favoritai konservatoriai lengviau susitaikys su kompromisais nei su trečia iš eilės kadencija opozicijoje. Tai rodė ir prieš rinkimus jų lyderio Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie plačią koaliciją. Ačiū dešiniuosius palaikiusiems rinkėjams, to gal neprireiks.

Pasikeitusi retorika

Iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) perėmę valdžią konservatoriai žada valdyti kitaip – užbaigti draudimų, baudimų ir gąsdinimų etapą. Bet, panašu, pasiryžę valdyti kitaip ir nei jie patys valdė prieš aštuonerius metus. Arogantiškumu garsėjantį TS-LKD pirmininką G.Landsbergį ir kandžiąją konservatorių sąrašo vedlę Ingridą Šimonytę lyg kas pakeitė jų antrininkais – rinkimų kampanijos metu jų retorika buvo nuosaiki, be įprasto jų svaidymosi žaibais "valstiečių" pusėn, be ironijos. Nedemonstruota ir euforija artėjant pergalei – iki pat galutinių rezultatų paskelbimo vengta skelbtis nugalėtojais, o šampanas ir visai nesiliejo.

Praėjusių rinkimų pamokos šia prasme išmoktos: tada TS-LKD daugiamandatėje prieš valstiečius pirmavo vienu mandatu ir turėjo 42, o LVŽS – 40 finalininkų, tačiau konservatoriai telaimėjo 10 dvikovų, o valstiečiai net 35.

Šįsyk aritmetika visai kita: daugiamandatėje konservatoriai "valstiečius" lenkė septyniais mandatais, dar turėjo I.Šimonytės laimėjimą vienmandatėje, plius antrajame ture – 54 atstovus, o valstiečiai – tik 32. Pergales antrajame ture šventė 26 TS-LKD ir 16 LVŽS atstovų. Bet, nepaisant akivaizdaus pirmavimo, šįsyk konservatoriai džiūgauti neskubėjo.

Jų taktika – gyvenkime taikiai, žiūrėkime į ateitį – suveikė. Tai leidžia tikėtis, kad šįsyk į valdžią patekusiems konservatoriams pavyks taisyti ne tik pirmtakų valstiečių klaidas, bet ir nekartoti savų, kai, laimėję 2008 m. Seimo rinkimus, išsijuosę peikė pirmtakus, o patys labiau paisė, ką apie Lietuvą mano Europos Komisija ar Tarptautinis valiutos fondas nei Lietuvos žmonės ir į kokią situaciją juos įstūmė valdančiųjų sprendimai. Beje, anuometis konservatorių premjeras, dabar europarlamentaras Andrius Kubilius prieš šių rinkimų antrąjį turą vėl priminė diržų veržimosi, kuriuo garsėjo jo valdymas, poreikį, tuo įduodamas "valstiečiams" dar vieną argumentą savo rinkėjus gąsdinti konservatorių sugrįžimu.

Bet, tikėtina, G.Landsbergio ir I.Šimonytės nuosaikesnės versijos leidžia tikėtis labiau pasvertų nei A.Kubiliaus Vyriausybės sprendimų COVID-19 sukeltos krizės akivaizdoje. Beje, tokia konservatorių karma – jau trečią kartą jiems valstybę valdyti teks krizės sąlygomis.

Pirmieji įvardyti naujosios koalicijos darbai – kitų metų biudžetai ir ekspertų rekomendacijomis paremtas COVID-19 pandemijos valdymas. Be kita ko, I.Šimonytė spaudos konferencijoje vakar žadėjo, kad revoliucijos nebus, nauja dauguma nepuls iš karto atšaukti visų pirmtakų sprendimų, taip pat ir draudimų, neįvertindama, ar jie veikia. Bet akivaizdu, kad nepasvertas piniginių dovanėlių dalijimas, koks buvo prieš rinkimus, turėtų baigtis, juolab juk baigėsi ir rinkimai.

Beje, I.Šimonytė bus tik antra moteris Lietuvos premjerė. Pirmoji – Kazimira Prunskienė ja buvo prieš 30 metų. Panašu, Lietuva, kaip kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybės atveju, nebegarsės kaip vienintelė ES valstybė, kurios ministrų kabinete nebuvo nė vienos moters.

S.Skvernelis buvo sutriuškintas vienmandatėje apygardoje. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Išskirtinis atvejis ir tai, kad visų trijų būsimos valdančiosios daugumos partijų sąrašus vedė moterys. Tarp kitko, ir Seime šįsyk jų bus daugiau. Dabar išrinktos 38, 2016-aisiais – 30, tiesa, paskui, keičiantis Seimo sudėčiai, jų keliomis padaugėjo. Nors europinio lyčių lygybės standarto dar nesiekiame, bet bent jau sukame vakarietiškų valstybių kryptimi.

"Valstiečiai" nesutriuškinti

Šie Seimo rinkimai išskirtiniai dar ir tuo, kad rinkėjai visai nenušlavė iš Seimo dabartinių valdančiųjų. Nors LVŽS prarado 22 mandatus, bet laimėti 32 – neblogas rezultatas, palyginti, kas nutikdavo valdantiesiems anksčiau. Jų dabartinės valdančiosios koalicijos partnerėms Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungai ir Socialdemokratų darbo partijai pasisekė prasčiau – daugiamandatėje apygardoje abi liko už borto, o vienmandatėse laimėjo po tris mandatus.

Tačiau, žinoma, "valstiečiams" – trauma, kad Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių apygardoje premjerą S.Skvernelį jauna konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pranoko daugiau nei dvigubai (67,8 ir 32,2 proc.). Kaune, Panemunės apygardoje, konservatorė Gintarė Skaistė (61 ir 39 proc.) sutriuškino sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Bet didžiausiais pralaimėtojais vadinama Socialdemokratų partija. Šie rinkimai jai vieni nesėkmingiausių. Treji metai po partijos skilimo būnant opozicijoje buvo pakankamas laikas atsitiesti ir bandyti susigrąžinti dešimtmečius turėtą savo, kaip tvirčiausios kairiojo sparno partijos, poziciją. Deja, taip nenutiko: socialdemokratai pelnė vos trylika mandatų. Kairiojo sparno pagrindinės partijos poziciją jie, panašu, užleido LVŽS.

Nors socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas rinkimų naktį įtikinėjo, kad partija už pralaimėjimą pirmame ture atsigriebė antrame, bet rinkimų naktį buvo neatpažįstamai nervingas ir piktai reagavo į klausimus, ar prisiims politinę atsakomybę dėl pralaimėtų rinkimų.

Beje, dramatiškai jam susiklostė kova ir Utenos apygardoje. Suskaičiavus visus balsus konstatuotos G.Palucko ir konservatoriaus Edmundo Pupinio lygiosios, bet pergalė skirta pastarajam, nes jis pirmavo pirmame ture. Balsai dar bus perskaičiuoti.

Vienišių pergalės

Seimo mandatus pavyko laimėti ir keliems vienišiams – save išsikėlusiems ar daugiamandatėje pralaimėjusių partijų politikams. Ekspremjeras ir socialdemokratų buvęs lyderis Algirdas Butkevičius, šįsyk kandidatavęs kaip nepartinis Žaliųjų partijos atstovas, vėl susigrąžino savo tėvoniją. Vilkaviškio apygardoje jis šeštą kartą (su viena pertrauka praėjusiuose rinkimuose, kai pralaimėjo LVŽS atstovui) vėl išrinktas į Seimą.

Kiek performuotoje Kelmės-Šilalės apygardoje triumfavo ir anksčiau "Tvarkos ir teisingumo", o dabar "Laisvės ir teisingumo" partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Į Seimą grįžta savo ankstesnėje tėvonijoje – Šilutėje po pertraukos Europos Parlamente vėl laimėjęs socialdarbiečiams atstovavęs Zigmantas Balčytis.

Nustebino Gargždų rinkėjai – kai kurie jų prieš TV kameras dėstė, kad Seime turi būti… linksma. Jie linksmumą suprato kaip save išsikėlusio Petro Gražulio išrinkimą parlamentaru.

Sėlos vakarinės apygardos rinkėjai pasirinko Seime 2008–2012 m. jau buvusį tuomet turtingiausią jo narį, praėjusios kadencijos Biržų merą Valdemarą Valkiūną.

Alytaus apygardoje laimėjo save išsikėlęs buvęs "valstietis" Vytautas Bakas.

Beje, šįsyk dvylika pirmavusiųjų pirmame ture rinkimų finale pralaimėjo. 2016 m. tokių buvo net 21. Daugiausia tai nutiko apygardose, kur atotrūkis buvo minimalus, nors yra ir išimčių. Beveik 12 procentinių punktų persvara pirmame ture Kėdainių apygardoje negarantavo pergalės save išsikėlusiam Seimo nariui Dariui Kaminskui, kuris pralaimėjo socialdemokratui Tomui Bičiūnui. o Sūduvos šiaurinėje – konservatorei Irenai Haasei, kurią įveikė valstiečių kandidatas Giedrius Siurplys. Beveik 9 procentiniais punktais pirmame ture Trakų-Vievio apygardoje liberalė Edita Rudelienė lenkė socialdemokratą Kęstutį Vilkauską, tačiau mandato nelaimėjo. Kaip ir 8,3 procentiniais punktais Savanorių apygardoje pirmavęs konservatorius Paulius Lukševičius, kuris antrame ture pralaimėjo Laisvės partijos atstovui Mariui Matijošaičiui.

Seime bus 60 naujokų, 2016-aisiais tokių buvo net 82 iš 141. Perrinktas 81 esamas parlamentaras. Savo noru iš Seimo išėjo tik devyni, 51 karjerą jame nutraukė rinkėjai.

Dažniau valdė kairieji

Atkurtą Lietuvos Respubliką nuo 1990 m. ilgiau valdė kairieji. Vienintelio per 30 atkurtos nepriklausomybės metų neišbuvusio visos kadencijos pirmojo parlamento dauguma buvo Sąjūdžio atstovai. Tačiau 1992 m. rinkimuose juos nušlavė pagrindinis ano meto jų konkurentas – Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). Daugiausia ekskomunistus jungusi politinė jėga sugebėjo laimėti net 73 mandatus. Tačiau švytuoklės principu po ketverių metų fiasko jau laukė kairiųjų: Tėvynės sąjunga pelnė 70, o LDDP – 12 mandatų.

2000-ieji žymi neopranašų eros pradžią. Į politiką įsiveržė naujos centristinėmis save laikančios politinės jėgos, suburtas Naujosios politikos blokas, kuriame lemiamą įtaką turėjo Rolando Pakso Liberalų ir Artūro Paulausko Naujoji sąjungos. Tačiau valdžią išlaikyti pavyko neilgai. Netrukus iš politikos naujokų ją perėmė socialdemokratai.

2004 m. triumfavo dar viena debiutantė – Viktoro Uspaskicho Darbo partija su 39 mandatais. Bet premjero postą, o ir didžiausią valdžią iš jų perėmė jų koalicijos partneriai socialdemokratai.

Po ketverių metų – dešiniųjų sugrįžimas: socialdemokratai laimi 25 vietas, o konservatoriai 45 ir formuoja valdančiąją koaliciją.

Tačiau po ketverių metų valdymo valdymo 2012-aisiais TS-LKD teišsaugo 33 mandatus, o triumfuoja socialdemokratai su 37-iais.

2016 m. rinkimuose – sensacija: buvę valdantieji socialdemokratai laimi tik 17 vietų, o net 54 neprognozuotai atitenka LVŽS. Tiek daug mandatų viena partija seniai nebuvo laimėjusi, o subūrusi kairiąsias jėgas ji bemaž traukia net iki konstitucinės daugumos.

Bet dabar, 2020-aisiais, vėl suveikė švytuoklė: konservatoriai laimėjo 50 vietų Seime, o dešinioji koalicija turi 74 mandatus.

Daugiausia mandatų – konservatorių

Partija Mandatai 2020 m. Palyginti su 2016 m.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 50 +19

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 32 –22

Liberalų sąjūdis 13 –1

Lietuvos socialdemokratų partija 13 –4

Laisvės partija* 11

Darbo partija 10 +8

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 3 –5

Lietuvos socialdemokratų darbo partija* 3

"Laisvė ir teisingumas"** 1 –8

Lietuvos žaliųjų partija 1 0

Save išsikėlę kandidatai 4 –2

* 2016 m. rinkimuose nedalyvavo

** 2016 m. rinkimuose dalyvavusi "Tvarka ir teisingumas" tapo "Laisvės ir teisingumo" dalimi