R. ŽEMAITAITIS APKALTOS BYLOJE KELIA KLAUSIMUS DĖL SEIMO KOMISIJOS IŠVADOS RENGĖJŲ

Konstituciniam Teismui (KT) antradienį pradėjus nagrinėti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos bylą dėl jo antisemitinių pareiškimų, politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų.

„Šitoje išvadoje, kuri buvo registruota Seimo sekretoriate, prie duomenų išrašo nėra nurodyta, koks Seimo asmuo, pareigūnas, Seimo narys rengė šitą išvadą. Darytina išvada, kad išvada buvo parengta nesusijusių su Seimu asmenų, išvada buvo daryta ne pačiam Seime, ne su Seimo kompiuteriu, ne Seimo duomenų sistemoje“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

„Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei“, –  pridūrė jis.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Seimo narys kritikavo, kad apkaltos komisija pažeidžia Seimo statute įtvirtintą proporcingumo kriterijų, nes buvo sudaryta iš šešių valdančiosios daugumos atstovų.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento.

Anot jo, R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei.

„Visos procedūros, kurios buvo atliktos sudarant šią komisiją, jos buvo išlaikytos“, – kalbėjo A. Valinskas.

R. Žemaitaitis teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

„Negaliu būti už tai nepagrįstai baudžiamas“, – teigė Seimo narys.

Apkaltos bylos procesą jis vadino jo teisės reikšti savo nuomonę apribojimu. Anot politiko, taip varžoma ne tik saviraiškos laisvė, bet ir trukdoma jam atlikti Seimo nario pareigas.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Byla antradienį nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį.

KT posėdyje taip pat dalyvauja Seimo kanceliarijos patarėjos Vita Vaitekūnė, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė, ekspertai ir specialistai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.