Lietuva pirks apie 3 tūkst. dronų Ukrainai ir pradeda vystyti specialią reabilitacijos nukentėjusiems kariams programą, penktadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už du milijonus eurų (...) nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie, tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu sakė I. Šimonytė.

Bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos ministru pirmininku D. Šmyhaliu Lietuvos premjerė taip pat paskelbė, jog Lietuva pradeda vystyti specialią nukentėjusių Ukrainos karių reabilitacijos programą.

„Per ją bus prisidėta prie trijų reabilitacijos centrų Lvivo, Dnipro ir Žitomyro srityse infrastruktūros kūrimo ir paslaugų vystymo“, – teigė premjerė.

Šiai programai Lietuva ketina skirti iki 15 mln. eurų, kviesti prie jos prisidėti ir kitus tarptautinius donorus.

„Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva iki šiol Ukrainos reikmėms skyrė virš 1 mlrd. eurų, neseniai 35 mln. eurų prisidėjo prie Čekijos amunicijos iniciatyvos.

Ragina kuo greičiau pradėti oficialias derybas dėl narystės ES

Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė šiuo metu taip pat derina Lietuvos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, įgyvendinantį Lietuvos prisijungimą prie Didžiojo septyneto (G7) šalių NATO viršūnių susitikime Vilniuje paskelbtų saugumo garantijų.

„Pabrėžiame, kad visapusišką Ukrainos ir tuo pačiu NATO saugumą gali užtikrinti tik pilnateisė Ukrainos narystė NATO“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, be Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), Bendrijos projektas „nėra baigtas“.

Tikimės, kad šita programa ir vystomi projektai sulauks tinkamo dėmesio ir palaikymo.

„ES, žengusi vieną žingsnį, privalo žengti ir kitą žingsnį – padėti derybas skyrius po skyriaus“, – tvirtino I. Šimonytė.

Anot jos, Ukraina net ir karo sąlygomis per trumpą laiką padarė didelę pažangą.

„Lietuvos pozicija yra daugiau nei aiški – oficialios derybos, sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją, turi prasidėti nedelsiant“, – sakė Vyriausybės vadovė.

„Jūs sėkmingai nuėjot šį kelią, o dabar padedate mums“

D. Šmyhalis dėkojo Lietuvai už paramą ir pažymėjo, kad Lietuva Ukrainos reikmėms jau skyrė maždaug pusantro procento nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai yra tas procentas, kurį galima palyginti su kai kurių valstybių gynybos biudžetais. Mes tai labai vertiname“, – sakė Ukrainos premjeras.

D. Šmyhalis taip pat dėkojo Lietuvai ir už nuolatinį skatinimą Bendrijos lyderius greitinti Ukrainos narystės ES įgyvendinimą.

„Prieš dvidešimt metų jūsų valstybė įstojo į Europos Sąjungą, sėkmingai nuėjot šitą kelią, o dabar padedat mums jį nueiti“, – sakė D. Šmyhalis.

Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje. Kad Briuselis ir Ukraina galėtų pradėti šį procesą, dar reikia patvirtinti ir derybų programą.

Ukraina ir aktyviausi jos šalininkai siekia, kad stojimo derybos prasidėtų kuo greičiau ir jos vyktų sparčiau.

Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad Ukraina, norėdama pereiti į kitą etapą, turi įvykdyti prieš metus nustatytas sąlygas tokiais klausimais kaip teismų reformos ir kova su korupcija.

Premjerė: su tinkama oro gynyba Vakarų instruktoriai galėtų vykti į Ukrainą mokyti karių

Su tinkama oro gynybos apsauga Vakarų kariuomenių instruktoriai galėtų apmokyti ukrainiečių karius jų šalies teritorijoje, sako premjerė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės instruktoriai ir dabar apmoko Ukrainos karius Lietuvoje ir kitose valstybėse.

„Ar jie galėtų būti mokomi Ukrainoje? Su tinkama oro gynyba tikrai tas rizikas yra įmanoma suvaldyti“, – penktadienį teigė ministrė pirmininkė.

Jos teigimu, į Ukrainą galėtų būti siunčiami specialistai, kurie padėtų Kyjivui kibernetinio saugumo srityje, išminavime, pasienio apsaugai.

Anot jos, dalis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą suprato kaip siūlymą Vakarų valstybių kariams dalyvauti kovos veiksmuose.

„Tų pagalbos formų ar įsitraukimo būdų yra įvairių. Manau, ką prezidentas Macronas pasakė ir kas yra svarbiausia, kad mes neturime sau nusibraižyti raudonų linijų, (...) kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų, turi branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Prezidento (Macrono – BNS) iniciatyva, kad nėra dalykų, apie kuriuos negalime kalbėti ar negalime galvoti, yra sveikintina“, – pridūrė ji.

Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karių į užpultą šalį.

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.