„Lietuva nedalyvauja jokiuose kariniuose procesuose, mes nekariaujame su Iranu, mes esame NATO valstybė, svarstome ir svarstytume visų NATO valstybių prašymus, jeigu jie tokie būtų“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė jis.
„Tai tą ir reikėtų akcentuoti. Bet mes nesame įsitraukę į karinius konfliktus, kuriuos matome Irane, ir neplanuojame to daryti“, – pridūrė ministras.
Taip jis komentavo kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro mintį, kad Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę operaciją Irane, Lietuva galėtų leisti naudoti savo teritoriją sąjungininkų koviniams lėktuvams.
Vadas pažymėjo, kad tokius sprendimus priima politikai.
„Prašymo, kad suteiktume ką nors konkrečiai, nėra. Diskusijos tarp kariuomenių vadų, sakykime, tokiame techniniame lygyje vyksta nuolat, nes informacija nuolat yra kintanti ir besikeičianti. Mes matome ir Prancūzijos, ir Vokietijos, ir kitų NATO šalių įvairias reakcijas. Tai yra normalus, standartinis procesas“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Tai tą ir reikėtų akcentuoti. Bet mes nesame įsitraukę į karinius konfliktus, kuriuos matome Irane, ir neplanuojame to daryti.
„Mes esame NATO aljanso, gynybinio aljanso nariai. Jeigu NATO bus puolamas, tai Lietuva atliks savo pareigą ir savo darbą“, – pabrėžė jis.
Šią savaitę prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė taip pat sakė, kad Lietuva svarstytų padėti karinę operaciją Irane pradėjusioms JAV, pavyzdžiui, siųsdama karius, jei Vašingtonas to prašytų. Ji pabrėžė, kad kol kas tokie svarstymai yra hipotetiniai.
BNS rašė, kad JAV ir Izraelis vasario pabaigoje atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos.
Per ataką nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), valdęs šalį nuo 1989 metų.
Sako, kad Lietuva pasitiki JAV, NATO
Prancūzijai planuojant padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlant Europai savo branduolinį skėtį, krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad Lietuva pasitiki JAV užtikrinamu atgrasymu.
„Mes tikrai pasitikime Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
„Tiek Prancūzija, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek kitos mums draugiškos šalys stiprina savo atgrasymo pajėgumus. Yra sveikintina, kad Prancūzija mato mato poreikį didinti atgrasymą Europoje, tai reiškia didesnį saugumą ir Lietuvai“, – pridūrė jis.
Taip R. Kaunas kalbėjo pritardamas šalies vadovo Gitano Nausėdos anksčiau šią savaitę išsakytai nuomonei, kad Paryžiaus planai papildo NATO branduolinį skėtį, tačiau negali pakeisti JAV užtikrinamo atgrasymo.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė, kad visi sprendimai dėl jo turi būti priimami tuomet, kai bus suderinti tiek su ES, tiek NATO.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva nuo visų išorės grėsmių yra apsaugota NATO sutartimis, Aljanso įsipareigojimais. Anot jo, nereikėtų gąsdinti visuomenės kalbomis apie tai, kad Lietuva nėra po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.
„Mes turime saugumo garantijas, tai turbūt yra svarbiausia. Ar tos saugumo garantijos yra su viena vėliava, ar su kita vėliava, turbūt didelio skirtumo nėra. Svarbiausia, kad jos yra“, – akcentavo R. Kaunas.
„Nereikėtų vertinti vieno skėčio, menkinant galbūt kito skėčio ar alternatyviai. Visi skėčiai yra reikalingi ir svarbiausia būti nors po vienu skėčiu“, – kalbėjo jis.
Be to, ministras teigė, kad tarp šalių nuolat vyksta diskusijos, peržiūrimi jų poreikiai bei galimybės atliepti vienokius ar kitokius sprendimus.
„Jeigu matysime, kad toks poreikis tikrai yra kritiškai svarbus, reikalinga individualiai papildomai inicijuoti kažkokias naujas diskusijas, kurios šiaip standartiškai vyksta, tai tikrai visą laiką tokių veiksmų ir imamės, tačiau reikia suprasti, kad darbas daromas visą laiką nuosekliai“, – teigė jis.
BNS rašė, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad jo šalis padidins savo branduolinių galvučių skaičių, ir pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Anot prezidento, aštuonios Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti naujoje schemoje.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šios šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
Kęstutis Budrys su ES ir Persijos įlankos šalių kolegomis aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį nuotoliniu būdu dalyvavo neeiliniame ES ir Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame su kolegomis aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, situacijos deeskalaciją ir ES piliečių evakuaciją.
Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas išreiškė solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis, pasmerkė Irano atakas bei išsakė užuojautą dėl netekčių.
„Smerkiame Irano atakas prieš Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas valstybes bei prieš Jungtinės Karalystės karinę bazę Kipre. Tai yra sunkus mūsų partnerių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas“, – pranešime cituojamas ministras.
Pasak ministro, ES piliečių saugumas ir sėkmingas jų sugrįžimas šiuo metu yra svarbiausias prioritetas.
„Raginame užtikrinti glaudų Persijos įlankos šalių ir ES bendradarbiavimą teikiant reikiamą pagalbą mūsų piliečiams ir numatant saugius jų sugrąžinimo kelius“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrys akcentavo, jog Irano veiksmai, tarp jų ir parama Rusijos agresijai prieš Ukrainą, kelia grėsmę ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir platesniam tarptautiniam stabilumui, ir paragino tarptautinę bendruomenę dėti visas pastangas siekiant išvengti didelio masto konflikto.
Anot URM, pabrėždamas tarptautinės taisyklėmis paremtos tvarkos svarbą, ministras paragino Persijos įlankos šalis remti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei Ukrainos civilių apsaugą, išreiškiant paramą šiems principams Jungtinėse Tautose.
„Raginame Persijos įlankos šalis glaudžiai bendradarbiauti su ES siekiant kovoti su sankcijų prieš Rusiją apeidinėjimu, nes tai turi tiesioginės įtakos Irano karinių pajėgumų stiprinimui, ypač dronų gamybos srityje, bei kviečiame ieškoti galimybių bendradarbiauti su Ukraina siekiant perimti gerąją kovos su dronais patirtį“, – kalbėjo K. Budrys.
„Tikimės aktyvaus ES ir Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos bendro darbo dėl jūrinio saugumo užtikrinimo“, – akcentavo jis.
Kiek anksčiau ketvirtadienį situaciją ministras telefonu aptarė su Jordanijos užsienio reikalų ministru Aymanu Safadi (Aimanu Safadžiu).
Pasak ministerijos, pokalbio metu K. Budrys išreiškė Lietuvos solidarumą su jordaniečiais bei nuoširdžią užuojautą visiems nukentėjusiesiems nuo pastarųjų Irano išpuolių.
Savo ruožtu Jordanijos užsienio reikalų ministras patikino K. Budrį, kad suteiks pagalbą, kokios prireiks dėl Irano smūgių jo šalyje įstrigusiems ar per ją tranzitu keliaujantiems Lietuvos piliečiams.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat apgailestavo dėl nesėkmingų derybų dėl Irano branduolinės bei raketų programų. Jo teigimu, Iranas ne kartą demonstravo abejingumą tarptautinės bendruomenės pastangoms spręsti esminius klausimus diplomatinėmis priemonėmis.
„Raginame visas puses susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos ir grįžti prie diplomatinių pastangų, siekiant užkirsti kelią platesniam regioniniam konfliktui“, – teigė K. Budrys.
(be temos)