NATO PAJĖGŲ VADAS EUROPOJE: BALTIJOS JŪRA PO ŠVEDIJOS NARYSTĖS BUS SUVOKIAMA VISAI KITAIP

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra Aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli (Kristoferis Kavolis).

Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.

„Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į Aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių. Nėra reikalingos plėtros programos ar institucinės reformos programos, šios karinės pajėgos jau daugelį metų bendradarbiauja su Aljanso pajėgomis pratybų metu“, – NATO viešajame forume sakė C. Cavoli.

„Antras dalykas, kurį jos atneša, yra nauja geografija į šiaurinę mūsų atsakomybės srities dalį. Baltijos jūra dabar suvokiama visai kitaip, nes ją supa NATO šalys su stipriomis tautomis ir stipria kariuomene“, – pridūrė jis.

Tiesiog didžiuliai privalumai, kurie ateina iš karto.

„Tiesiog didžiuliai privalumai, kurie ateina iš karto“, – sakė C. Cavoli.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys.

Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.

„Gerai žinoma, kad Švedija po 200 metų neutralumo siekia bendros apsaugos, tačiau taip pat noriu, jog visi NATO sąjungininkai žinotų, kad mes taip pat suteikiame saugumą ir esame čia ilgam laikui“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Naujausia Aljanso nare tapusios Suomijos prezidentas Saulis Niinisto (Saulis Nynistė) teigė „daug kartų sakęs, jog jų narystė nėra pilna be Švedijos“.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Tuo metu Švedijos narystė įstrigo, nes jos ratifikavimą vilkino Turkija, teigdama, kad Švedija turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

Pirmadienį NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) pavyko susitarti dėl Švedijos narystės ratifikavimo. Vengrija po šios žinios pareiškė, kad ratifikuos Švedijos paraišką ir tai dabar tėra tik techninis klausimas.

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stioris) taip pat tvirtino, jog jo šalis bus tarp tų, kurias Švedijos narystė paveiks bene labiausiai.

„Pirmą kartą šių laikų istorijoje visas Šiaurės regionas bus NATO viduje, ir tai turės didžiulių teigiamų pasekmių tam, kaip mes planuojame savo saugumą, gynybą ir kaip prisidedame prie NATO“, – kalbėjo jis.

Estijos premjerės Kajos Kallas teigimu, Švedijos narystė „daug reiškia mūsų regionui, tačiau drauge gerokai sustiprina NATO“.

Ukraina turi būti NATO, tik neaišku, kaip greitai

Kalbėdami apie Ukrainos narystę NATO, regiono lyderiai sutarė, jog šalis turėtų tapti Aljanso nare, tačiau, kaip pastebėjo Latvijos premjeras Krišjanis Karinis, nėra sutarimo, kaip greitai tai turėtų įvykti.

„Mano nuomone, akivaizdu, kad norint taikos ir ilgalaikio stabilumo Europoje mums reikia, kad Ukraina būtų NATO. Rusija supranta tik jėgą ir mes turime būti stiprūs bei labai aiškūs, o tai reiškia Ukrainą NATO šeimoje, – teigė jis. – Kalbant apie ateinančias kelias dienas, svarbu susitarti dėl konkrečių žingsnių šia kryptimi.“

„NATO narystė yra vienintelė pigiausia ir iš tiesų veiksminga saugumo garantija, ir jeigu karas pasibaigs ir atsiras galimybių langas, Ukraina turėtų prisijungti prie NATO“, – žurnalistams sakė Estijos ministrė pirmininkė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ragino susitikime „numatyti tiesų ir aiškų kelią Ukrainai į NATO, ir tiek“.

Tiek Latvijos, tiek Estijos premjerai pabrėžė, jog Rusijos grėsmė yra labai reali, todėl išlaidų gynybai didinimas yra svarbi ir aktuali priemonė.

K. Karinis pastebėjo, jog išlaidų gynybai didinimas atsieina pigiau nei karo pasekmės, tokios kaip energetinis nestabilumas ar infliacija.

Pasak Norvegijos premjero, šalys turi prisidėti prie Ukrainos pergalės, tačiau kalbėdamas apie narystės perspektyvas teigė, jog „kvietimas turėtų būti formuluojamas taip, jog kai ateis tinkamas laikas ir sąjungininkai sutiks, Ukraina bus įleista“.

Tuo metu Švedijos premjeras teigė, jog geriausiai Ukrainos narystės situaciją apibūdina NATO generalinio sekretoriaus frazė „taip greitai, kaip įmanoma“.

„Ji suteikia rėmus mūsų laukiančiam procesui“, – sakė politikas.

Sąjungininkai Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje svarsto atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įkurti NATO ir Ukrainos tarybą ir sutarti dėl daugiametės pagalbos Ukrainos kariuomenei.

Tačiau 31 NATO narė vis dar derasi dėl galutinės komunikato formuluotės, kaip įtvirtinti Ukrainos Aljanse perspektyvą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje tam tikros formuluotės svarstomos be ukrainiečių, ir sakė, kad tai ženklas, jog nėra pasirengimo pakviesti Ukrainą į Aljansą.